Kas-vyksta-organizme-kai-valgote-nors-nesate-alkanas

Kas vyksta organizme, kai valgote, nors nesate alkanas

Valgyti, kai nesi alkanas – klasikinė amerikiečių pramoga. Kas iš mūsų, pamatęs paketą su blizgančiais nuo riebalų čipsais bent kartą atsisakė: „Ačiū, aš nealkanas“.

Gaila, bet valgymas, kai organizmui fiziškai nereikia maisto, ne tik sukelia nemalonų sunkumo jausmą, bet ir kenkia sveikatai. Per neseniai atliktą tyrimą, 45-ių studentų paprašė įvertinti savo alkio laipsnį, prieš suvalgant porciją maisto su didele angliavandenių koncentracija, kas, kaip žinia, smarkiai padidina cukraus kiekį kraujyje. Paskui, pavalgius, gliukozės lygis kraujyje buvo matuojamas tam tikrais laiko tarpais.

Rezultate buvo pastebėta, kad cukraus kiekis kraujyje pas studentus, kurie valgė nealkani, buvo didesnis nei pas tuos, kurie buvo šiek tiek išalkę. Tyrimo autorius Deividas Gelas (David Gal), marketingo adjunkt profesorius iš Ilinojaus universiteto Čikagoje, laikosi tokios nuomonės: „Kai nesame alkani, organizmas nepasirengęs įsisavinti maistingas medžiagas. Kai jaučiame alkį, mes esame imlesni, t.y. esame fiziologiškai pasiruošė įsisavinti maistingas medžiagas, tame tarpe gliukozę“.

Vienkartinis staigus cukraus kiekio kraujyje padidėjimas jūsų nenužudys. Bet jeigu tokie pliūpsniai ims kartotis dažniau ir truks ilgą laiką, vidutinis gliukozės lygis kraujyje liks padidėjęs. Gliukozės lygis nustatomas A1C analizės pagalba.

„Jeigu tokie staigūs gliukozės lygio šuoliai vyks pastoviai, galiausiai jūsų vidutinis A1C hemoglobino lygis pakils“ – teigė 2013 metais diabeto specialistė Tami Ros (Tami Ross) savo interviu leidiniui Everyday Health. – Yra žinoma, kad pas žmones su padidėjusiu A1C hemogl;obino kiekiu, laikui bėgant, didėja rizika sulaukti komplikacijų, pavyzdžiui, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.“

Kodėl gi atsiranda būtinybė valgyti, jeigu mes nealkani?

Šiuolaikinėje vartotojiškos visuomenės atmosferoje mes esame pastoviai apsupti informacijos apie maistą. Maisto, kuris stimuliuoja smegenų receptorius, keldamas pasitenkinimo jausmą, pavyzdžiui, mėsainių, picos, šokolado lengva susirasti restoranuose, maisto parduotuvėse, prekybos centruose. Netgi kai nevalgome, apie tą maitą pastoviai primena televizorius ar internetas. Galiausiai mes pradedame norėti valgyti nepriklausomai nuo to alkani mes, ar ne.

Kito tyrimo duomenimis yra dar viena priežastis, dėl kurios mes neretai valgome neišalkę. Tyrinėtojai iš Teksaso universiteto Ostine atrado, kad mes esame linkę suvokti „sveiką“ maistą kaip mažiau sotų, dėl to galiausiai suvalgome daugiau, negu išties reikia.

Kad susilaikytume nuo persivalgymo, Deividas Gelas rekomenduoja ignoruoti išoriškus stimulus, tokius kaip pavyzdžiui šokoladukų, parduodamų kiekvienoje kasoje, prieinamumą ir vietoje to įsiklausyti į vidinius kūno signalus.

„Mes visą laiką valgome, tačiau ne todėl, kad esame išalkę, o dėl to, kad tai atrodo skaniai“ – mano Deividas Gelas. – „Mes valgome praktiškai automatiškai, tiesiog dėl to, kad maistas padėtas mūsų panosėje“.

Deividas pataria „žvelgti į valgymą iš vidinių pojūčių pozicijos – kiek esame išalkę“. „Ir liaukitės valgyti“. – sako jis. – „kai alkio jausmo nebelieka“.

Šaltinis