Kas yra sveiki santykiai?

Žinote, kas yra sveiki santykiai? Nesvarbu su kuo – su tėvais, vyru ar vaikais? Tai santykiai, kuriuose tu gali pasakyti „ne” ir gali pati tą „ne” priimti. Nebijodama įskaudinti, įžeisti. Su didele meile. Pati neįsižeisdama ir neužpykdama.

  • Ne, aš šito nenoriu;
  • Ne, aš šito nedarysiu;
  • Ne, mama, aš šito nevalgysiu;
  • Ne, brangusis, aš dirbti neisiu;
  • Ne sūnau, aš nenupirksiu tau saldainio;
  • Ne, mama, nevažiuok iškart, kai tik pagimdysiu. Atvažiuok po 2 mėnesių;
  • Ne, tėti, aš nemaitinsiu tavo anūko mėsa;
  • Ne, dukryte, tu nenakvosi pas savo vaikiną;
  • Ne, mama, aš nenoriu būti baisiai kieta juriste;
  • Ne, tėti, aš nepildysiu tavo svajonių;
  • Ne, dukryte, filmukų šiai dienai pakaks;
  • Ne, mama, aš netekėsiu už tavo draugės sūnaus;
  • Ne, tėti, nereikia kviestis į mano namus minios giminaičių be mano sutikimo;
  • Ne, mama, negalima knaisiotis mano spintose ir daiktuose;
  • Ne, brangusis, aš neduosiu savo elektroninio pašto slaptažodžio – ir visa ne dėl to, kad ten kažką slėpčiau;
  • Ne, mano vieninteli, aš nevalgysiu mėsos ir žuvies;
  • Ne, mažiau, mums jau laikas miegoti;
  • Ne, brangusis, aš nenoriu mylėtis, kai tu išgėręs;
  • Ne, miela anyta, aš nevažiuosiu kasti jums bulvių iškart po gimdymo;
  • Ne, mylimas vyre, aš tavo mamos negali vadinti „mama”;
  • Ne, mama, aš negydysiu vaiko antibiotikais;
  • Ne, miela anyta, mano mažylis nelankys vaikų darželio.

Kai visi šitie „ne” eina iš vidaus, iš širdies ir pagrįsti meile – meile sau, artimam žmogui – tada jie mus gydo. Tai be galo svarbu – jausti save, savo ribas ir negrubiai pranešti apie jas aplinkiniams. Su meile.

Bet mes dažniausiai tylime, kenčiame, bijome įskaudinti, įžeisti. O kai prisikaupia – sprogstame ir griežtai ar net žiauriai nusibrėžiame tas pačias ribas, kurias pačios ką tik leidome pažeidinėti visiems, kas netingi.

Tačiau kartais skaudžiausia būna ne pačiai pasakyti, o priimti kito žmogaus „ne”.

  • Kai vyras nenori daryti to, ko norisi jums;
  • Kai vaikas nenori tapti gydytoju;
  • Kai močiutė nenori pasėdėti su jūsų mažyliu;
  • Kai senelis nenori registruoti jūsų savo bute;
  • Kai mylimasis nenori tikėti Dievu taip, kaip jums patinka tikėti;
  • Kai dukra pasirenka savo gyvenimo kelią;
  • Kai sūnus nenori mokytis matematikos;
  • Kai vyras vakarais sėda žaisti prie kompiuterio.

Pagarba kito žmogaus asmeninei erdvei ir jos riboms. Pagarba savo pačios asmeninei erdvei. Be šito santykiai negali būti sveiki. Kai apsimetate, jog pritariate ir sutinkate, o viduje – maištas ir pasipiktinimas. Kai kažką padarote, nusižengdama savo principams. Kai stengiatės padaryti viską, kad tik nieko neįžeistumėte ir neįskaudintumėte.

Sveiki santykiai – kitokie. Ten jums gaila ir nesinori skaudinti artimųjų, tačiau ne mažiau gaila ir nesinori išduoti savęs ir savo principų.

Kur formuojasi pagarba kitų žmonių principams, net jeigu tam kitam žmogui kol kas treji metukai. Kai gerbiate save ir pripažįstate savo teisę pasakyti „ne”. Kai gerbiate kitą ir pripažįstate jo teisę pasakyti „ne”. Kai suprantate, jog kiekvienas žmogus turi teisę pats pasirinkti ir turėti savų jausmų. Ir dėl to jis irgi turi teisę įsižeisti, jei padarote ne tai, ko jam norisi. O taip pat kiti žmonės turi teisę daryti tai, ko jiems norisi, net jeigu jums tai atrodo nepriimtina.

Taip, tai sudėtinga. Sudėtinga tokius žodžius ištarti garsiai, nutuokiant apie galimą audrą. Tačiau dar nė vieni problemų nutylėjimu ar ignoravimu pagrįsti santykiai netapo laimingais. Niekada nepagarba kito žmogaus riboms netaps laimingos šeimos pagrindu.

Mums reikia išmokti kalbėti apie tai. Be isterijos ir nervų. Nelaukiant, kol įvyks sprogimas. Švelniai ir ramiai. Su pagarba ir meile.

Mums reikia mokytis girdėti kitą žmogų. Girdėti ir priimti jį tokiu, koks jis yra. Nes jį pakeisti – ne mūsų jėgoms.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *