Katastrofiškos-karo-su-cholesterinu-pasekmės-620x620

Katastrofiškos karo su cholesterinu pasekmės

Medicinos propaganda, įtikinusi milijonus žmonių Vakaruose atsisakyti vartoti gyvulinius riebalus ir pereiti prie nuriebintų pieno produktų, padarė kolosalią žalą sveikatai ir turėjo katastrofiškų pasekmių. Tokią išvadą padarė britų asociacija Nacionalinis nutukimo forumas (National Obesity Forum) ir Visuomenės sveikatos asociacija (Public Health Collaboration). Organizacijos rėmėsi plataus masto epidemiologiniais tyrimais, atliktais pastaruoju metu.

Visi mėginimai įrodyti priežastingumo ryšį tarp gyvulinių riebalų vartojimo ir širdies kraujagyslių ligų, buvo nesėkmingi. Dar daugiau – kaupiasi faktai, kurie akivaizdžiai prieštarauja visuotinai priimtai teorijai. Niekas iš kovotojų su gyvuliniais riebalais nesugebėjo paaiškinti, kodėl prancūzai ir vokiečiai, atkakliai saugantys ištikimybę riebiam ir mėsiniam maistui, yra grakštesni už amerikiečius ir rečiau kenčia nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų.

Buvo prisimintos ir „pamirštos“ tiesos apie tai, kad žmogaus suvalgomas maistas anaiptol nepatenka į kraują nepakitusiu pavidalu, prarytas sviestas negali nusėsti ant kraujagyslių sienelių – cholesterinas gaminamas kepenyse ir kuo mažiau riebalų žmogaus racione, tuo daugiau cholesterino pagaminama.

Per paskutinius 10 metų, kai prieštaravimai tarp teorijos ir praktikos tapo visiškai akivaizdūs, mokslinių žurnalų puslapiuose vis dažniau pasirodo tyrimai, bylojantys apie galimą dietų su žemu gyvulinių riebalų lygiu, kenksmingumą.

Riebalų pašalinimas iš raciono neišvengiamai verčia organizmą kompensuoti negautas kalorijas angliavandeniais, tame tarpe lengvai įsisavinamais, tokiais kaip rafinuotas cukrus. O tokie angliavandeniai, provokuodami intensyvią insulino gamybą, duoda signalą riebalų atsargoms paimti iš kraujo „atliekamą“ gliukozę ir perdirbti ją į naują riebalinį audinį.

Taip susiformuoja užburtas pažeistos medžiagų apykaitos ratas, puikiai žinomas visiems, kurie kenčia nuo antsvorio: esant chroniškai aukštam insulino lygiui, riebalų atsargos „dirba sau“, atimdamos iš organizmo energiją, kas sukelia nuolatinį alkio ir nuovargio jausmą, žmogus neturi jėgų pakilti nuo sofos, jam norisi suvalgyti dar kažką „skanaus“. Ir jeigu tas „skanumas“ bus riebus, tai šis variantas galbūt bus geresnis už grynus angliavandenius. Kartu su riebalais angliavandeniai sukelia ne tokį smarkų insulino išsiskyrimą kraujyje.

Nacionalinis nutukimo forumas (National Obesity Forum) ir Visuomenės sveikatos asociacija (Public Health Collaboration) ragina valstybinę sveikatos apsaugos sistemą skubiai ir radikaliai peržiūrėti savo rekomendacijas sveikos mitybos sferoje. Organizacijos primygtinai pataria žmonėms grįžti prie pilnaverčio maisto, įskaitant riebią mėsą ir sviestą ir kategoriškai šalinti iš raciono nuriebintus jogurtus, margariną, žemos kokybės augalinius aliejus ir kitą „sveiką“ maistą, kurį taip energingai propagavo sveikatos apsauga.

Globalinis karas prieš cholesteriną sukūrė gigantišką „sveikos mitybos“ industriją, nešančią gigantiškus pelnus. Britų ataskaitos autoriai kaltina valdžią pataikavimu komerciniams interesams ir korupcija. Vien dėl to, jų nuomone, seniai žinomi medicininiai faktai iki šiol plačiai neviešinami. Maisto pramonės lobistai dalyvauja kuriant oficialias sveikos mitybos rekomendacijas, ir čia, ataskaitos autorių nuomone, slypi rimta grėsmė visuomenės sveikatai.

National Obesity Forum vadovas profesorius Deividas Heslamas teigia, kad jau seniai suprato „iš viršaus“ nuleidžiamų instrukcijų rekomenduoti pacientams neriebią dietą žalą.

„Sveikos mitybos“ dešimtmečiai Vakaruose sukėlė tik didžiulę nutukimo ir jį lydinčių susirgimų epidemiją. Kardiologas Asimas Malhotra iš Visuomenės sveikatos asociacijos pavadino karą su cholesterinu „turbūt pačia didžiausia klaida šiuolaikinės medicinos istorijoje, kuri turėjo pražūtingų pasekmių visuomenės sveikatai“.

Šaltinis