Kenčiam daugiau, nei gyvenam

Net jeigu tau atrodo, kad įveikti visus sunkumus yra labai sunkus uždavinys, kartais visgi verta pabandyti. Gali paaiškėti, kad tapti laimingesniu įmanoma, jei paprasčiausiai sugriausi sienas, kuriose tu beviltiškai uždaryta. Marta Ketro samprotauja apie tai, kaip mes įvarome save į aklavietę ir kaip ištrūkti iš šio pragaro.

***

Kartą man teko du metus išgyventi be karšto vandens. Tiksliau, virtuvėje jis buvo, o štai vonioje vos kapsėjo, taip kad neįmanoma buvo palįsti po dušu – tik kantriai pildyti vonią, maždaug 40 minučių. Kadangi praustis norisi ryte ir vakare, kiekvienas šeimos narys kasdien eikvodavo tam pusantros valandos. Suprantamas dalykas, kai problema tiktai atsirado, paprašiau vyro iškviesti santechniką, į ką jis atsakė: „Seni vamzdžiai, nuomojamas butas, ko gi tu nori? Nedarysime gi kapitalinio remonto ir negriausime sienų?“ Ir mes gyvenome toliau.

Nepamenu, kodėl neištvėriau – PMS, ar dar kažkas, bet staiga sukėliau bjaurų skandalą, po kurio santechnikas buvo iškviestas ir vyras su juo pasikalbėjo. Meistras išėjo po penkių minučių ir aš pamaniau, kad reikalas beviltiškas. Atsukau čiaupą, o iš ten sušnypštė galinga rudo vandens srovė.

Pasirodo, vamzdyje susikaupė rūdys, pakako kelis kartus padaužyti ir kamštis pradingo. Suprantate? Du metai be karšto vandens, o paskui – vienas skambutis ir keli judesiai.

Aš visada pasirengusi pripažinti, kad paslaptis slypi mumyse, tačiau panašias istorijas stebiu stebėtinai dažnai.

Draugai 10 metų gyveno nejaukiame ankštame bute, kuriame amžinai trūko vietos. Jie taip jį mylėjo, kad netgi nenorėjo remontuoti. Galų gale nusispjovė į viską ir nutarė persikraustyti, nors jiems labai patiko jų rajonas. Ėmė krautis lagaminus ir atrado klodus senų daiktų: drabužių, įvairių medžiagų, kitados sukauptų taip ir nepradėtam remontui, knygų ir dievai žino kokio kito smulkaus šlamšto – pradedant nebaigtais rankdarbiais, baigiant suvenyrais. Sandėliuke dulkėjo senelės kilimas, sudeda lova ir sugedusi skalbimo mašina. Paaiškėjo, kad namuose pilna tamsių kampų, iš kurių išsiurbdavo dulkes, bet niekad rimčiau jų netyrinėjo. Jie staiga išsiaiškino, kad patys reikalingiausi daiktai lengvai sutilpo keliuose lagaminuose, o tie 18 maišų su iškuoptais turtais gali laisviausiai keliauti į sąvartyną.

Žinote, kai aš pas juos užvažiavau, moteris verkė. Dėl to, kad suprato: tuos 10 metų jie galėjo nugyventi nepalyginamai jaukiau ir laimingiau.

Klausantis tokių pasakojimų, belieka tik pečiais gūžtelėti: kvailiai, ko iš jų norėti. Tačiau yra žmonių, kurie įsigudrina tomis pačiomis sąlygomis egzistuoti nuosavame kūne.

Skauda. Skauda galva. Nestipriai, tačiau, bėgant laikui, galima su viskuo ssitaikyti. Nes migrena neišgydoma, mes gi tai žinome. O paskui žmogus staiga patenka pas gydytoją ir išsiaiškina, kad situacija ištaisoma labai paprastai. Ne giljotinos, žinoma, pagalba, o kokiais nors nuskausminančiais. Ir galima buvo nesikankinti šitiek laiko.

Tas pats vyksta su psichologinėmis problemomis, kurios neišvengiamos, nes „toks jau šitas pasaulis“, o ir aš pats netobulas. Žmonės kovoja su problemomis metų metus, kol neatranda, kad labai daug ką pakoreguoti gali antidepresantai.

Esminiai žodžiai – „gyvenimo kokybė“. Jie kalba ne apie tai, kiek tu uždirbi ir kur poilsiauji. Jie kalba apie tai, kiek tau tenka kentėti. Su kuo galima susitaikyti, kaip dažnai sukąsti dantis, užmerkti akis ir nesidairyti aplinkui, kol nepasidarys šiek tiek geriau. Nesvarbu, ar fizinį skausmą jauti, ar nejaukumą, ar jaudinies dėl santykių, kuriuos kažkodėl reikėtų išsaugoti. Anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad tu kenti daugiau negu gyveni. Ir tai pusė bėdos. Svarbiausia bėda ta, kad diskomfortas dažniausiai yra visiškai nebūtinas. Kaip tame anekdote: „Tik trečia dieną įkalintas indėnas Aštrioji Akis pastebėjo, kad jo kamera neturi ketvirtos sienos“. Gerai, jei skaičiuojame mėnesius, o ne dešimtmečius.

Tikrinkite sienas, tarp kurių esate beviltiškai įkalinti. Tikrinkite kiekvienas duris, kurios atrodo užrakintos. Išmėginkite neišsprendžiamas problemas ir neįgyvendinamus uždavinius, kartais seni surūdiję pančiai pasirodo esantys ne ką tvirtesni už pūkuotus žaislinius antrankius.

Gerokai baisesnis už jūsų ilgalaikes problemas ir būsimas pastangas jas sprendžiant gali būti supratimas, kad kentėti buvo visiškai nebūtina. Kad galėjote būti laimingi gerokai anksčiau, jau prieš daug metų, o ne dabar, kai pagaliau įveikėte inerciją. Ir visas tas liūdnas ir sunkus gyvenimo laikotarpis galėjo būti visiškai kitoks, o jūs nežinojote. Ir dabar jau nieko nesugrąžinsi.

www


DAUGIAU ŠIA TEMA

Karmos dėsniai be mistikos Daugelis mano, kad karma - tai bausmė už anksčiau padarytas klaidas, ar už protėvių nuodėmes, ir kad šitaip mus baudžia aukštesnės jėgos, kad ir kaip ...
Civilizacijos spąstai Besivystant civilizacijai, žmonija įžengė į informacijos epochą. Mes žengiame link vis technologiškesnės visuomenės santvarkos taisyklių. Tačiau visad...
Komforto diktatūra Galima daug samprotauti apie plataus vartojimo produktus, atsiradusius mokslinės ir techninės pažangos dėka ir kurie skirti, kaip įprasta sakyti, žmon...
Kelias į skurdą Mentalitetas Vaikystėje klasės draugės namuose mes dažnai šokinėdavome ant sofos, kol nematydavo suaugusieji. Mus labai džiugino spyruoklės, kai kuri...
Nebejaučiame meilės, neapkenčiame darbo ir patys s... Ar pastebėjote, kad mūsų gyvenime viskas susimaišė? Pavyzdžiui, daiktai tapo kur kas svarbesni ir vertingesni už nuoširdžius, gerus santykius su žmonė...
90 procentų žmogaus sudaro mikrobai Žmogaus kūnas, pasirodo, beveik visas sudarytas iš mikroorganizmų. Tačiau baimintis anksčiau laiko neverta, šios būtybės - anaiptol ne svetima gyvybės...
Tu esi ten, kur nori būti Kai žmogus blogai atlieka darbą, jis dažniausiai piktinasi: "O jūs žinote, kiek man algos moka?" Žinau. Ir nesuprantu, ką tu čia veiki. Man rodos, vis...
Tikrosios mūsų susierzinimo priežastys Protingi žmonės sako, kad kituose žmonėse mus erzina tai, kas būdinga mums patiems. O tiksliau tai, ko mes nenorime savyje pripažinti ir su kuo nenori...
Kas iš tikrųjų yra laimė? Laimė nesusijusi su mūsų šeimyniniu ar nešeimyniniu statusu. Kalba ne apie tai, ar užmiegate vienas, ar miegate kažką apsikabinęs. Laimė neturi nieko ...
Blogai gyveni? Svarbiausia XXI amžiaus nuodėmė Blogai gyveni? Nusipirk ožką. Yra toks žydiškas anekdotas. Ateina pas rabiną "kankinys" ir skundžiasi: "Viešpatie, pasigailėk. Trobelė mažytė, krūva v...
Kam Giltinei dalgis? -Jūs kalvis? Balsas už nugaros pasigirdo taip netikėtai, kad kalvis net krūptelėjo. Be to, jis negirdėjo, kad kažkas būtų pravėręs duris ir įžengęs v...
Kuo skiriasi Viduramžių ir šiuolaikiniai paaugliai... Egzistuoja nuomonė, kad Rytuose tėvai auklėja vaikus labai griežtai, tačiau vos prieš kelis šimtmečius ypatingu žiaurumu vaikų atžvilgiu pasižymėjo bū...
Į ką aš panašus? Šiek tiek apie genetiką Genetika - tai mokslas, tiriantis paveldimumo ir organizmų keitimosi dėsningumus. Tai štai: Intelektas nepersiduoda iš tėvo sūnui. Jeigu jūs genijus...
Kodėl vyrai ir moterys mąsto skirtingai Paaiškinimas, kaip vyksta mąstymo procesas pas vyrus ir moteris buvo paskelbtas tinklapyje Tickld. Autorius - pasaulyje gerai žinomas komikas Markas G...
Mergaitė, nekentusi tėvo Iš pradžių mylėjo, kol buvo maža. Tėtis žaidė su ja, maitino, sėdėdavo ištisas naktis greta lovelės, kai susirgdavo, niūniavo daineles ir pasakojo pas...
O ką aš galiu vienas padaryti? Gali liautis pirkti ir vartoti alkoholį, cigaretes ir kitus narkotikus. Gali vaikščioti pėstute ir užsiimti sportu. Gali ilsėtis širdimi ir kūnų gam...
Drovumas Mūsų senelės dar prieš kokių 50 metų droviai aptarinėjo, ar galima per pirmą pasimatymą laikytis už rankų. Mūsų mamos svarstė klausimą - kiek tai nepa...
Apie santykių deficitą. Ir ne tik Visa tai, kas anksčiau atrodė negražu, gėdinga, mes iškėlėme į pirmą planą - jokių problemų vaikščioti pusnuogei, jokių problemų gerti ir rūkyti, joki...
Kodėl niekada nesiginčiju Kas iš mūsų nepyksta ir nesiginčija? Nežiūrint į tai, kad visada esama pagundos įrodyti savo teisumą ir paimti viršų, aš visgi linkusi su žmonėmis nes...
Kaip mes susitikinėjame Mes nustojome stengtis. Tiesiog nebematome tam prasmės. Mums visada sakė, kad jūroje tiek daug žuvies, kad užteks visiems. O dabar tos žuvys tiesiai p...
Gyvenimo prasmė Apie gyvenimo prasmę tūkstančius metų mąsto ir paprasti mirtingieji, ir filosofai, ir psichologai, ir tikintieji. Pamėginkime panagrinėti šį klausimą ...
Kaip Dievas visa tai leidžia? Daug kas įrodinėja Dievo nebuvimą tuo, kad jeigu jis egzistuotų, tai tikrai neleistų, kad pasaulyje vyktų tokie dalykai. Kaip Dievas leidžia karus, žu...
Ką archeologai atkas mūsų kapuose po 1000 metų?... Visais laikais visuose kontinentuose, skirtingose tautose priimta laidoti mirusius su vertingais ir svarbiais jam daiktais: brangenybėmis, ginklais, n...
Pusiau rimtai. Vyrų parduotuvė Viename mieste atsidarė parduotuvė, kurioje moterys galėjo išsirinkti ir nusipirkti sau vyrą. Priešais įėjimą buvo pakabintos naudojimosi parduotuve t...
Pusiau rimtai. Angelų Sargų pokalbis Kalbasi du Angelai Sargai. Viršininkas griežtai žvelgia į pavaldinį. -Raportuok. Keliais žodžiais. -Gyvas. Važinėja į darbą. Kažko tikisi. -Ko? -S...

Parašykite komentarą