Kenčiam daugiau, nei gyvenam

Net jeigu tau atrodo, kad įveikti visus sunkumus yra labai sunkus uždavinys, kartais visgi verta pabandyti. Gali paaiškėti, kad tapti laimingesniu įmanoma, jei paprasčiausiai sugriausi sienas, kuriose esi beviltiškai įkalinta. Marta Ketro samprotauja apie tai, kaip įvarome save į aklavietę ir kaip ištrūkti iš šio pragaro.

***

Kartą teko du metus išgyventi be karšto vandens. Tiksliau, virtuvėje jis buvo, o štai vonioje vos kapsėjo, taip kad neįmanoma buvo palįsti po dušu – tik kantriai pildyti vonią, maždaug 40 minučių. Kadangi praustis norisi ryte ir vakare, kiekvienas šeimos narys kasdien eikvodavo tam pusantros valandos. Suprantamas dalykas, kai problema tiktai atsirado, paprašiau vyro iškviesti santechniką, į ką jis atsakė: “Seni vamzdžiai, nuomojamas butas, ko gi tu nori? Nedarysime gi kapitalinio remonto ir negriausime sienų?” Ir mes gyvenome toliau.

Nepamenu, kodėl neištvėriau – PMS, ar dar kažkas, bet staiga sukėliau bjaurų skandalą, po kurio santechnikas buvo iškviestas ir vyras su juo pasikalbėjo. Meistras išėjo po penkių minučių ir aš pamaniau, kad reikalas beviltiškas. Atsukau čiaupą, o iš ten sušnypštė galinga rudo vandens srovė.

Pasirodo, vamzdyje susikaupė rūdys, pakako padaužyti ir kamštis pradingo. Suprantate? Du metai be karšto vandens, o paskui – vienas skambutis ir keli judesiai.

Panašias istorijas stebiu stebėtinai dažnai.

Draugai 10 metų gyveno nejaukiame ankštame bute, kuriame amžinai trūko vietos. Jie taip jį mylėjo, kad netgi nenorėjo remontuoti. Galų gale nusispjovė ir nutarė persikraustyti, nors jiems labai patiko jų rajonas. Ėmė krautis lagaminus ir atrado klodus senų daiktų: drabužių, įvairių medžiagų, kitados sukauptų taip ir nepradėtam remontui, knygų ir dievai žino kokio kito smulkaus šlamšto – pradedant nebaigtais rankdarbiais, baigiant suvenyrais. Sandėliuke dulkėjo senelės kilimas, sudedama lova ir sugedusi skalbimo mašina. Paaiškėjo, kad namuose pilna tamsių kampų, iš kurių išsiurbdavo dulkes, bet niekad rimčiau jų netyrinėjo. Jie staiga išsiaiškino, kad patys reikalingiausi daiktai lengvai sutilpo keliuose lagaminuose, o tie 18 maišų su iškuoptais turtais gali keliauti į sąvartyną.

Žinote, kai aš pas juos užvažiavau, moteris verkė. Dėl to, kad suprato: tuos 10 metų jie galėjo nugyventi nepalyginamai jaukiau ir laimingiau.

Klausantis tokių pasakojimų, belieka tik pečiais gūžtelėti: kvailiai, ko iš jų norėti. Tačiau yra žmonių, kurie įsigudrina tomis sąlygomis egzistuoti nuosavame kūne.

Skauda. Skauda galva. Nestipriai, tačiau, bėgant laikui, galima su viskuo susitaikyti. Nes migrena neišgydoma, mes gi tai žinome. O paskui žmogus staiga patenka pas gydytoją ir išsiaiškina, kad situacija ištaisoma labai paprastai. Ne giljotinos, žinoma, pagalba, o kokiais nors nuskausminančiais. Ir galima buvo nesikankinti šitiek laiko.

Tas pats vyksta su psichologinėmis problemomis, kurios neišvengiamos, nes “toks jau šitas pasaulis”, o ir aš pats netobulas. Žmonės kovoja su problemomis metų metus, kol neišsiaiškina, kad labai daug ką pakoreguoti gali antidepresantai.

Esminiai žodžiai – “gyvenimo kokybė”. Jie kalba ne apie tai, kiek tu uždirbi ir kur poilsiauji. Jie kalba apie tai, kiek tenka kentėti. Su kuo galima susitaikyti, kaip dažnai sukąsti dantis, užmerkti akis ir nesidairyti aplinkui, kol nepasidarys šiek tiek geriau. Nesvarbu, ar fizinį skausmą jauti, ar nejaukumą, ar jaudiniesi dėl santykių, kuriuos kažkodėl reikėtų išsaugoti. Anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad tu kenti daugiau negu gyveni. Ir tai pusė bėdos. Svarbiausia bėda, kad diskomfortas dažniausiai yra visiškai nebūtinas. Kaip tame anekdote: “Tik trečią dieną įkalintas indėnas Aštrioji Akis pastebėjo, kad jo kamera neturi ketvirtos sienos. Ir pabėgo”. Gerai, jei skaičiuojame mėnesius, o ne dešimtmečius.

Tikrinkite sienas, tarp kurių esate beviltiškai įkalinti. Tikrinkite kiekvienas duris, kurios atrodo užrakintos. Išmėginkite neišsprendžiamas problemas ir neįgyvendinamus uždavinius, kartais seni surūdiję pančiai pasirodo esantys ne ką tvirtesni už pūkuotus žaislinius antrankius.

Gerokai baisesnis už jūsų ilgalaikes problemas ir būsimas pastangas jas sprendžiant gali būti supratimas, kad kentėti buvo visiškai nebūtina. Kad galėjote jaustis laimingais gerokai anksčiau, jau prieš daug metų, o ne dabar, kai pagaliau įveikėte inerciją. Ir visas tas liūdnas ir sunkus gyvenimo laikotarpis galėjo būti visiškai kitoks, o jūs nežinojote. Ir dabar jau nieko nesugrąžinsi.

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…

Parašykite komentarą