Klaidos išsiskiriant

Klaidos išsiskiriant

Žmonės, deja išsiskiria ir anaiptol ne visiems pasiseka išgyventi drauge iki kokių nors briliantinių vestuvių.

Per daugelį darbo metų sukaupiau pakankamai pavyzdžių ir pastebėjimų, kad galima būtų sudaryti savotišką Top-5 iš svarbiausių klaidų, kurias daro žmonės, kai išsiskiria jų keliai.



Taigi.

Išsiskyrimas – tai pasaulio pabaiga

Daug kam atrodo, kad išsiskyrimas su mylimu žmogumi suveda iki nulio visus pasaulio malonumus. Dabar pasaulis nusidažė tamsiai pilka spalva, norsi pasislėpti ir atrodo, kad jau niekada iš tos slėptuvės nebeišlįsi, viskas beprasmiška ir nebėra dėl ko gyventi.

Naudinga žinoti: mes praktiškai nesugebame numatyti savo emocinių reakcijų trukmės ir linkę ją gerokai perdėti. Ir skausmas, ir džiaugsmas pasibaigia kur kas greičiau, negu mes tikėjomės. Tiesa, skausmas trunka ilgiau.

Realybėje skausmas dėl išsiskyrimo praeina pakankamai greitai, ypač jeigu santykiai truko neilgai. Vidutiniškai pakanka pusmečio, kad visiškai atsikvošėtum. Kiekvienam savaip, savaime aišku, mes juk skirtingi, ir situacijos skirtingos.

Aš menkysta, man nieko nesigauna

Nemažai žmonių pradeda užsiimti saviplaka. Jiems atrodo, kad išsiskyrimas – tai jų, kaip žmonių ir asmenybių, įvertinimas. Logika pakankamai įdomi – jeigu su manimi išsiskyrė, vadinasi, su manimi kažkas negerai, juk išsiskiria tik su tais, su kuriais kažkas negerai, su normaliais neišsiskiria.

Tai, žinoma, iliuzija. Palieka pačius įvairiausius žmones ir dėl pačių įvairiausių priežasčių. Ir kad paskelbtum sau diagnozę „Aš menkysta“ reikia kur kas rimtesnių įrodymų už tiesiog „mes išsiskyrėme“.

Išsiskyrimas pats savaime – joks įrodymas, tai viso labo faktas, kurį galima interpretuoti pačiais įvairiausiais būdais. Ir interpretacija „Aš menkysta“ – labai prasta interpretacija, niekada taip nedarykite.

Užmiršti partnerį valios pastangomis

Kartais žmonės mėgina pamiršti žmogų pasitelkę valią. Atseit, aš daugiau apie jį/ją negalvosiu, ir viskas bus gerai. Deja… Amerikiečių psichologas Danielis Vegneris parodė, kad toks metodas neveikia. Jis pavadino tai baltojo lokio efektu (paskui, tiesa, įjungė šį reiškinį į bendrą ironiško bumerango efektą).

Esmė paprasta. Kuo labiau stengiamės apie kažką negalvoti ar kažko nedaryti, tuo smarkiau apie tai galvojasi (baltojo lokio efektas) ir tuo dažniau tai daroma (ironiško bumerango efektas).

Išeitis – nedrausti sau galvoti apie žmogų. Taip, jūs išsiskyrėte, taip, prisiminimai kelia skausmą, tačiau nereikia vyti tų prisiminimų lauk. Reikia juos tiesiog stebėti.

Stebėti, ir nepasinerti į pergyvenimus – štai pats geriausias elgesio su prisiminimais būdas.

Tuojau pat ieškoti pakaitalo

Daug kam, ypač vyrams, atrodo, kad būtina tuojau pat susirasti pakaitalą, ir kuo greičiau, tuo geriau. O paskui – dar vieną pakaitalą, ir dar, ir dar…

Deja, tai nesuveikia. Prisirišimas greitai nepraeina. Nematomos emocijų gijos, kurios siejo jus su partneriu, sutrūkinėja negreitai. Ir kitas žmogus nė kiek nepadės jų traukyti. Priešingai – kai paaiškėjo, kad pakaitalas skausmo nenumalšino, situacija dar labiau komplikuojasi, dabar atrodo, kad jau niekas nebepadės. Pergyvenimai ir taip sunkūs, o tampa dar sunkesniais.

Išeitis kita – draugai ir artimieji. Bendraukite su jais, užsiimkite kuo nors naudingu. Kartu susirinkite ir išmaukite savaitgaliui į kitą miestą apžiūrėti architektūros paminklų, vietoje to, kad „kabintumėte“ pakaitalą artimiausiame bare.

Įrodinėti kažką buvusiems

Kartais baisiai norisi, kad buvę partneriai suprastu, kokią baisią klaidą jie padarė, išėję. Norisi padaryti kažką tokio – numesti svorio, nusipirkti automobilį, nusifotografuoti su įžymybe… Atseit, žiūrėk, kokį lobį iš savo rankų paleidai, dabar kankinkis!

Kadangi buvusieji savo sprendimo klaidingumo, kaip taisyklė, nesupranta, skausmas dėl išsiskyrimo tik sustiprėja, pasidaro dar blogiau.

Kokia išeitis? Pasinaudoti situacija taip vadinamam potrauminiam augimui. Potrauminis augimas – tai teigiami pokyčiai, kurie vyksta su žmogumi po to, kai jis susiduria su kokia nors krize.

Kartais juokaujama, kad vyrą išgydo tik skyrybos. Ir tai ne vien juokelis. Iš tiesų – nemažai vyrų tik po skyrybų supranta, kad buvo ne patys geriausi sutuoktiniai ir stengiasi taisyti klaidas. Šitaip tobulinama asmenybė. Jie mokosi būti dėmesingesniais, mokosi tartis, o ne bartis, tenkinti ne vien savo interesus ir t.t. Tas pats pasakytina apie moteris.

Štai tokie pokyčiai ir vadinami potrauminiu augimu.

Išsiskyrimas irgi gali paskatinti potrauminį augimą, jeigu, žinoma, viskas bus daroma teisingai.

Šaltinis