Ko mane išmokė buvęs sutuoktinis po 5 išsiskyrimo metų

Išsiskyrėme su juo prieš penkis metus. Gyvenome kiekvienas savo gyvenimą, tačiau kartas nuo karto nepamiršdavome pasveikinti vienas kitą su svarbiomis šventėmis, pasidomėti, kaip sekasi. O paskui jis išsiskyrė su savo eiline drauguže ir nutarė išgerti su manimi kavos. Nuo to laiko kavos ritualas tapo mūsų tradicija.

Kai susitikinėji su žmogumi ir esi įsimylėjusi, santykių pradžioje žvelgi į jį per rožinius romantikos akinius, į daug ką užmerki akis. Paskui geriau vienas kitą pažįstate, pradedate kartu gyventi. Atsiranda dalykų, kurie pradeda erzinti. Nuo šito niekaip neapsisaugosi, kiekvienai porai taip nutinka. Laikui bėgant, šie dalykai arba užsiglaisto, arba trokštamų pokyčių sąrašas pasipildo. Ir ateina diena, kai partneriai nebeišlaiko, išsiskiria ir tampa buvusiais. Išsaugoti draugiškus santykius gali toli gražu ne visi, bet jeigu jums pasisekė taip pat, kaip man, neatsisakykite šanso pakeisti gyvenimo į gerąją pusę.

Iškart po išsiskyrimo galvojau apie tai, kuriuo momentu viskas iširo. Analizavau mūsų santykius ir bandžiau suprasti, ką galima buvo pakeisti. Galiausiai padariau vienintelę išvadą: keisti reikėjo jį. Apie tai, kad pakeisčiau savo pačios požiūrį į gyvenimą ir santykius, suprantama, negalėjo būti jokios kalbos. Nors mums ir aiškina psichologai, kad dėl konflikto visada kaltos abi pusės, pripažinti šį faktą gali toli gražu ne visi, juk mes visada teisūs, o dėl bėdų kalti gali būti tiktai kiti. Tačiau neišsiaiškinę, kodėl nesigavo vieni santykiai, mes negalime kurti naujų. Ir pradedame kartoti senas klaidas, atsitempdami anksčiau įgytą patirtį į naujus santykius. O patys net nesuprantame, kas, po galais, vyksta, kodėl mums ir vėl nesusiklostė.

Mudviem prireikė kelių metų, kad vieną gražią dieną prie kavos puodelio aptartume visa tai, ko nepavyko aptarti, kai buvome dviese. Per nesibaigiančius skandalus mes absoliučiai vienas kito negirdėjome. O paaiškėjo, kad viskas labai paprasta.

Pirmoji išvada, kurią padariau, atnaujinusi bendravimą su buvusiuoju: žmonių neverta stengtis perdaryti, o patys jie praktiškai niekada nesikeičia. Ir nesvarbu, kiek jiems metų. Metų metais kultivuojamo elgesio modelio jau niekas neištaisys. Netgi stipri meilė. Iš pradžių žmogus gali stengtis atrodyti geresnis nei yra iš tikrųjų, tačiau praėjus tam tikram laikui, viskas sugrįžta į įprastą vagą. Ir jis vėl pradeda tave erzinti.

Iš pirmojo punkto seka antroji išvada: jeigu nori sukurti santykius su vyru, priimk jį tokį, koks jis yra. Atrodytų, labai paprasta tiesa, o realybėje jos įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Tūkstančiai psichologų susiduria su klientais, kurie nesugeba sugyventi su kitu žmogumi. Jie kiekvieną dieną su jais žūtbūtinai kariauja, pateikia ultimatumus, kartais grasina, daro ką tik norite, bet nė nepabando priimti partnerių tokiais, kokie jie yra. Galiausiai abu pavargsta nuo šito karo ir išsiskiria. Išsilaisvinę nuo santykių, paleidę vienas kitą, žmonės pradeda kitaip žiūrėti vienas į kitą. Pavyzdžiui, aš aiškiai supratau: pokyčių iš savo buvusiojo laukti neverta. Belieka tiesiog priimti jį su visomis negerovėmis. Idealių žmonių nebūna.

Trečias dalykas. Bendraudami su buvusiuoju, mes nieko vienas nuo kito neslepiame. Kokia prasmė, jei pažįstame vienas kitą kaip nuluptus? Dėl to dabar galiu drąsiai klausinėti apie jo problemas santykiuose, kad suprasčiau, kaip nereikia elgtis, o taip pat galiu paprašyti, kad paaiškintų kai kuriuos vyriškos psichologijos niuansus. Kad ir kas ten ką bekalbėtų, vyrai ir moterys išties yra skirtingų planetų gyventojai. Dėl to negalėjau praleisti progos patyrinėti vyrų pasaulį.

Jeigu jūs, kaip ir dauguma moterų, socialinių tinklų epochoje pavydite vyro internetui ar svetimų moterų nuotraukoms, bus ne pro šalį sužinoti štai ką. Turėkite galvoje: jeigu jis apžiūrinėja kitą moterį, apsirengusią ar be drabužių, tai absoliučiai nieko nereiškia. Jam nekyla noras tuojau pat su ja griūti į lovą. Jis nelygina jos su jumis. Jis paprasčiausiai žiūri. Nes vyrai yra vizualai. Mes, moterys, nepajėgios to suvokti. Jis jau po sekundės užmiršo, ką ten žiūrėjo ir skaito žinutes toliau, o jūs įsiminėte, užvirėte, užkunkuliavote ir tarkuojate jam smegenis savaitę laiko.

Ketvirtas dalykas, kurį išsiaiškinau bendraudama su buvusiuoju: požiūriai į santykius. Tarkime, jūs jau seniai ir labai kruopščiai vyrą tarkuojate. Į šį darbą įdedate visą savo širdį, negailėdama jėgų. Iš pradžių jis kenčia, bando užglaistyti aštrius kampus, o paskui galiausiai padaro išvadą, kad tai beviltiškas darbas ir išeina. Supratusi, kad galite per kelias sekundes viską prarasti, esate pasiruošusi daug kam. Ir vyriškis duoda jums dar vieną šansą. Paskutinį. Kelias savaites rūpestingai stengiatės pasikeisti, kovojate su savo principais, užmerkiate akis į viską, kas jus jame erzina. Vėl stengiatės užmegzti normalius santykius, tačiau galiausiai viskas subyra galutinai. Ir ne todėl, kad jūs nepasikeitėte, o dėl to, kad jis nesugebėjo to įvertinti. Priežasčių tam gali būti labai daug. Pradedant tuo, kad jis jau nebepasitiki jumis, baigiant tuo, kad apie tave jis mąsto stereotipais ir vis dar niekaip negali prisiderinti prie naujos situacijos.

Juokinga, tačiau gyvendama kartu su buvusiuoju, aš, paranojiška pavyduolė, įtarinėjau jį visomis mirtinomis nuodėmėmis. Kai išsiskyriau, supratau, kad man būtų ne pro šalį suvaikščioti pas daktarą ir pasitikrinti galvą, kad nustočiau pagaliau patologiškai pavydėti. Iš čia – penkta išvada: nereikia savęs pačios užkurti ir įsiūbuoti. Pasitikėjimas – visų santykių pagrindas. Ypač, jei žmogus iš tiesų reikalingas. Taip, vyrai iš prigimties poligamiški. Bet jeigu jis su tavimi, nereikia pavydėti toms, į kurias jis paprasčiausiai žvilgtelėjo ar tarstelėjo žodelį. Niekada netarkuokite jam smegenų. Nes kitaip jūsų vietą užims tokia moteris kaip aš – įgijusi gyvenimiškos patirties. Ir ji pasiims jūsų vyriškį su visais tarakonais galvoje ir kitais ypatumais. Jūs juk šito nenorite?

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti