Ko nežinojome apie bučinius?

Kodėl žmonės bučiuojasi? Kartais tai meilės ženklas, kartais – pasisveikinimas, tačiau visais atvejais – svarbus apsikeitimas emocijomis. Pirmos žinios apie bučinius pasiekė mus iš sanskrito tekstų, parašytų daugiau kaip prieš 4000 metų.

Plinijus teigė, kad pabučiavus asilą, galima išsigydyti peršalimą. Daugelis juo tikėjo.

Šimpanzės bučiuojasi atviromis burnomis, bet nenaudodamos liežuvio.

Specialistai ginčijasi, ar bučinys instinktyvus veiksmas, ar dirbtinis, įsisavintas. Kai kurios Afrikos tautos apskritai nesibučiuoja.

Bučiniai naudingi dantims. Prieš bučinį išsiskiria seilės, kurios padeda apsivalyti nuo apnašų.

Romėnai skirstė bučinius į tris rūšis. Oskuliumas – bučinys į skruostą, basiumas – į lūpas ir savoliumas – gilus bučinys.

Mokslo apie bučinius pavadinimas – filematologija.

Lūpos 100 kartų jautresnės už pirštus.

Prancūziškame bučinyje veikia 34 veido raumenys. Kai tiesiog pakštelime į skruostą – suveikia vos du.

Bučinio po vestuvių ceremonijos pasiekė mus greičiausiai iš Romos, kur bučinys reiškė pasirašomo kontrakto sutvirtinimą.

Bučinio metu žmonės apsikeičia milžinišku kiekiu bakterijų – nuo 10 milijonų iki milijardo.

Aistringas bučinys sudegina po 7 kilokalorijas per minutę.

Kino ekrane pirmasis bučinys buvo pademonstruotas 1896 metais filme, kuris taip ir vadinosi – „Bučinys“. Filmas truko 30 sekundžių ir jį sudarė viena scena – bučinys.

Kai kurie specialistai mano, kad bučinio šaknys glūdi kūdikio maitinime iš burnos į burną po to, kai vaikas atpratinimas nuo krūties.

Kai kurie mokslininkai mano, kad bučiavimosi manierą lemia tai, kaip buvo maitinamas kūdikis – žindomas ar iš buteliuko.

Trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje anglų kalboje atsirado terminas „prancūziškas bučinys“. Patys prancūzai vadina jį „sielų bučiniu“.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti