Ko prisigalvojome sau vietoje laimės

Viskas lygtai vyksta ne taip ir tu ne gyveni, bet „egzistuoji“. Tartum stovėtum milžiniškame transporto kamštyje ir tarsi ir kažkur važiuoji, tačiau nejudi iš vietos.

O štai kiti, įstrigę toje pačioje eismo juostoje kažkaip įsigudrina pažengti per kelis kilometrus į priekį – namuose, laimingoje santuokoje, belaukiant antrojo vaiko, už poros žingsnių nuo patekimo į Forbes sąrašą.

Vyksta tai, kas vadinama „fokusuojančia iliuzija“ – mes sukoncentruojame dėmesį į gyvenimo aplinkybes ir sąlygas (ar turime statusą simbolizuojančių daiktų, namų užmiestyje, didelį atlyginimą ar aukštą socialinį statusą), o ne į realų gyvenimą žmogaus, kuris turi tai, kas mus taip vilioja. Mes nenorime nieko žinoti apie tai, ar laimingas tas žmogus, su kokiomis mintimis jis pabunda rytais, ar turi jis žmogų, kuris jį ištikimai myli, ar nesigydo jis nuo gilios depresijos, ar nekentėjo smurto vaikystėje, kuris paliko randus širdyje – ne, visa tai nepatenka į mūsų žmogiško susidomėjimo zoną, mes viską seniai nusprendėme už tą žmogų: pas jį viskas super visuose gyvenimo frontuose, nesuk man galvos, tu nuobodus.

Ir aš dabar ne apie žmones iš afišų kalbu, o apie realius, su kuriais norom nenorom save lyginame, savarankiškai ar paskatinti artimųjų: draugus, brolius-seseris, pusbrolius-pusseseres, kolegas iš darbo, vyresnių kolegų vaikus, buvusius klasiokus ar tiesiog „buvusius“… Trumpiau tariant, kalba eina apie daugmaž bendraamžius, su kuriais startavote, tačiau kurie, kaip jums atrodo, nulėkė toli į priekį, o tu taip ir likai savo pilkumoje.

Ir iš čia – smarkiai perdedamas įsitikinimas, kad kažką turėdami, kažko pasiekę, kažką gavę jūs pasijausite laimingais. Taip, išlošimas loterijoje išspręs finansines problemas, tačiau visiškai nepaveiks savo niekingumo jausmo, kurį sukėlė sunkios skyrybos. Išsikovota nauja aukštuma karjeroje leis nušluostyti nosį tiems, su kuriais pas tave senos sąskaitos tame ambicijų žaidime, tačiau neapkabins tavęs, sugrįžusio iš komandiruotės namo. Numetusi 20 kilogramų atliekamo svorio tu kaip ir anksčiau gali likti nepatraukli vyrams, nes viduje esi tokia pat tuščia ir šalta, kaip ir anksčiau, o trys pagimdyti vaikai visiškai nereiškia, kad sugrįžus iš motinystės atostogų, pasaulis pasitiks tave toks pats geras – neretai tenka pradėti nuo nulio, nes per kelis metus tavo profesijoje daug kas pasikeitė.

Mes žvelgiame į svetimus pasiekimus (mūsų manymu) ir aistringai trokštame tokių pačių. Susifokusuojame ties pastebimiausiomis „pasiekimų“ pusėmis, visiškai ignoruodami tai, jog tos pusės tėra regima ledkalnio viršūnė. Visa kita – baisu, skausminga, nepatrauklu, asmeniška, ir visa tai slypi po vandeniu.

Aš tikiu: esmė ne tame, matai tu stiklinę vandens pusiau tuščią, ar pusiau pilną. O tame, ar nori tu gerti. O dabar – sudėtinga ir graži metafora: „Nebuvo atlikta nė vieno mokslinio tyrimo, kuris išties įrodytų, jog žmogui būtinos pagarsėjusios 8 stiklinės vandens per dieną“. Kitaip sakant, tai, ką susigalvojome sau patiems kaip „laimę“, nusižiūrėję į kitus – tai viso labo iliuzija. Realybėje reikia būti pasirengusiam tam, kad pasiekus trokštamų rezultatų, euforijos nepajausime, gyvenimas kardinaliai nepasikeis, tu nenumirsi ir neatgimsi tapęs absoliučiai kitu žmogumi.

Ir jeigu reikia rinktis tarp trumpalaikio džiugesio dėl to, kad finišavai greičiau už kitus, jausdamas tuo pat metu, kad išeikvojai paskutines jėgas ir tarp švelnaus džiaugsmo, kurį suteikė bėgimas lengvu tempu, nesivaikant prizų, tai aš visada pasirinksiu antrą variantą – man daugiau nebeįdomu aiškintis, kokios yra mano galimybių ribos ir sutikti su viskuo, kas išstumia mane iš komforto zonos.

O apskritai aš vis labiau įsitikinu, kad nėra nieko teisingo, universalaus, pritaikomo visiems. Kad apie gyvenimą išvis negalima galvoti naudojant kategorijas „gerai“ ar „blogai“ – niekas nenulemta iš anksto, niekas neįrodyta, gali nutikti viskas, kas tik norite. Eksperimentuok – ir susirasi tai, kas suveiks būtent su tavimi. Nėra teisingo ar neteisingo kelio, vienintelio teisingo būdo gyventi, kurį palaimino bažnyčia ar mokslininkai, mama ar tėtis. „Ko tai nuobodoka“ būsena ilgai netrunka, paprastai jau po kokio mėnesio tu su ilgesiu prisiminsi dienas, kai viskas buvo stabilu ir prognozuojama ir pradėsi vertinti tą stabilumą ir prognozuotumą, nes staiga suprasi: sistema veikė. Ir jeigu tau pavyko užtikrinti jos stabilų veikimą – tu jau pasilypėjai aukščiau už tuos, kurie tiesiog sėdėjo ir laukė stebuklų.

Mes pradedame teikti pirmenybę tam, ką įsigijome ir galime adaptuotis beveik prie kiekvienos situacijos (išimtis – nesiliaujantis skausmas) – iki tokio laipsnio, kad pasijustume laimingais. Kitaip sakant, kad ir kaip susiklostytų aplinkybės, mes sugebėsime jas priimti ir surasti džiaugsmų naujose sąlygose. Vadinasi, tos potencialios galimybės, kurias mes taip bijome pražiopsoti, tie reikalai, su kuriais taip bijome nesusidoroti, tas darbas, kurį galime gauti ar prarasti, mūsų psichologinei savijautai padarys nepalyginamai mažesnį efektą, negu mums atrodo.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kenksminga saviapgaulė Saviapgaulė dažniausiai turi labai liūdnas pasekmes tiek aplinkiniams, tiek pačiam žmogui. Panagrinėkime ryškiausius kenksmingos saviaupgaulės atvejus...
Išeiti iš gyvenimo aklavietės Net sunkiausiomis gyvenimo dienomis reikia prisiminti, ką turite, ką branginate ir sutikti kiekvieną dieną su dėkingumu už tai, kad esate gyvas ir sve...
Taip kaip anksčiau jau nebebus Jeigu dabar jums blogai, jeigu jus prislėgė užgriuvusios permainos, šita situacija galbūt padės geriau suprasti, kurioje krizių schemos vietoje atsidū...
Neverta savęs lyginti su kitais Mes gyvename nesibaigiančio lyginimo kultūroje: pas kaimynus šuo ir mašina, o aš net šuns neturiu. Nusipirkau mašiną, tačiau ji nepakankamai "kieta", ...
Kaip dienoraščio rašymas gali pakeisti jūsų gyveni... Rašyti dienoraštį - vienas iš tų patarimų, kuris atrodo pernelyg paprastas, kad suveiktų. Tačiau dažnai juk būtent paprasti dalykai labiausiai ir įtak...
Moralizavimas su melo ir bailumo prieskoniu Įdomu, kas verčia tūkstančių tūkstančius suaugusių žmonių dėstyti savo moralinę poziciją kiekviena, netgi pačia menkiausia proga? Iš tikrųjų viskas la...
Paskalos Kaip žinia, paskalos neliečia tik tų, kurie niekam neįdomūs ir apie kuriuos nėra ko pasakyti. Jeigu apie jus kalba, galite būti tikras, kad esate bent...
Atpirkimo ožys. Kas juo tampa ir kodėl Bet kokioje bendrijoje esama žmonių, kurie atsiduria hierarchijos viršuje. Juos gerbia, jie įtakingi, turi autoritetą. Taip pat yra ypatinga kategorij...
Kaip buitinės problemos tampa giminės programomis... Kai kurie žmonės, skaitydami apie giminės programas, skeptiškai raukosi. Netiki tuo, ko neįmanoma pačiupinėti, laiko mistika, kliedesiais, kuo tik nor...
Energetinis vampyrizmas fiziologiniu požiūriu Paprastai energetiniu vampyrizmu mes vadiname situaciją, kai kažkas privedė žmogų prie labai stiprių neigiamų ir nemalonių emocijų, išmušė iš pusiausv...
Meilė – kai mama juokiasi iš tėčio pokštų ne... Neseniai internete užtikau vieną iš gausiai ten dedamų aforizmų: "Jeigu mama juokiasi iš tėčio pokštų, reiškia, namuose yra svečių". Labai aktualus ir...
Negalvok apie blogį – susirgsi sketis.lt Rytuose sakoma: „Blogiausi žmogaus priešai nelinkėtų jam tų bėdų, kurias gali jam atnešti jo paties mintys“. Vienas iš labiausiai žinomų s...
Kaip mus moko Visata Jeigu einate ne savo keliu, Visata primins jums apie tai trimis signalais. Pirmasis - silpnas, neženklus. Ištinka smulkūs nemalonumai. Į šitą signalą ...
Atspėk, kaip man padėti Kodėl būtent metams baigiantis ar prieš dideles šventes paaštrėja visos tos būsenos - liūdesys, nusiminimas, nerimo jausmas? Tikriausiai, be visų kitų...
Reakcija į priešiškumą ir negatyvą Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienam žmogui, gyvenančiam aktyvų socialinį gyvenimą, kiekvieną dieną tenka susidurti su priešiškumu. Nepriklausomai nuo ...
Kur nuteka resursai? Apie ribas Dažnai kalbame apie resursus. Susidarome sąrašus - kas tuos resursus papildo, o kas eikvoja. Kas atima dvasines jėgas ir džiaugsmą, gyvumą, įkvėpimą, ...
Kodėl paprasčiau mylėti šunį, o ne žmogų? Internete yra toks reiškinys - "kačiukai". Žmonės kelia augintinių nuotraukas vietoje savo portretų, sukelia video su jais, kuria ištisus video kanalu...
Girdėti ir klausytis Šitas klausimas ne toks paprastas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Subtiliai pastebėta, kad žodis gali "nusprūsti nuo liežuvio", kad jis gali...
Komforto zona Pasaulį mes suvokiame per savo gyvenimiškos patirties prizmę. O patirtis suformuoja tą aplinką, kurioje jaučiamės tarsi žuvys vandenyje. Viskas šioje ...
Sugebėjimas ignoruoti faktus Naujas Jeilio universiteto juridinio fakulteto profesoriaus Deno Keheno (Dan Kahan) straipsnis pavadintas „Motivated Numeracy and Enlightened Self-Gov...
Neimkite į galvą Visos nuotaikos, kurios jus apėmė dabar, anksčiau ar vėliau išsisklaidys ir išnyks, o jų vietą užims kažkas kito. Kai pykstame, mums atrodo, jog mus r...
Mėgėjai kritikuoti Norėtųsi iškart pradėti nuo klausimo skaitytojams: kaip dažnai girdite jums adresuojamas nuomones ir rekomendacijas, net jeigu neturite jokių problemų...
Man visi įsiskolinę Ar teko fantazuoti vaikystėje apie tai, kaip visi nusimins, kai staiga numirsite? Kaip visi verks ir gailėsis, kad neteisingai su jumis elgėsi? Verks,...
Viskuo besiskundžiantis žmogus vagia iš jūsų energ... Gyvenime iškyla daug problemų. Turi jų ir artimieji, ir pažįstami, mums dažnai tenka išklausyti jų skundus. Iš vienos pusės, tai natūralu, žmonėms rei...
Kaip mus iš tikrųjų mato aplinkiniai Įdomu būtų šmurkštelėti praeiviams į galvas ir pamatyti save jų akimis. Šita suknelė mane lieknina? O eisena - pakankamai lengva? Mes fantazuojame, o...