Kodėl artimas žmogus staiga pasikeitė

Ganėtinai paplitęs atvejis, kai patiriame didžiulį nusivylimą, kai lūkesčiai nesutampa su realybe. Nusivylimo skausmas mums gerai pažįstamas ir visiškai atsisakyti lūkesčių vargu ar įmanoma. Artimuose santykiuose lūkesčiai kaip tik reikalingi. Išdrįsiu netgi tvirtinti, kad lūkesčiai partnerio atžvilgiu – būtinas artimų santykių elementas.

Juk artimą žmogų pažįstu pakankamai gerai. Daug bendrauju ir jau žinau, kada ir ko galima iš jo laukti. Net jeigu tai labai nenuspėjamas ir spontaniškas žmogus. Ir tai yra ypatingas menas, kurio artimi žmonės mokosi drauge – atitikti bent iš dalies vienas kito lūkesčius, neapribojant savęs.

Tačiau pasitaiko, žinoma, ir nusivylimų.

Kada būtent jie sukelia skausmą?

Artimi žmonės santykiuose vaidina įvairius vaidmenis. Santykiai apskritai plėtojasi įvairiai, kai kurie vaidmenys iš karto nulemti ir tampa santykių pagrindu, kai kurie vaidinami tam, kad partneriai turi tokių poreikių.

Vaidmenys „Tėvai-Vaikai“, kai kalba eina apie mamą ir dukrą, nustatyti „pagal nutylėjimą“. O štai kai jie susikeičia vietomis, kai dukra, pavyzdžiui, tampa savo mamai „rūpestinga motina“ – tai jau taisyklių pažeidimas, tegu ir labai dažnas. Ir pats savaime toks vaidmenų susikeitimas dar neteikia skausmo.

Negana to – kartais tokie susikeitimai suartina žmones. Juk šiuo atveju mama patenkina savo vidinio vaiko poreikį jausti artumą. Ir jeigu dukrai pakanka resursų ir ji sutinka vaidinti šį vaidmenį, dukros ir mamos santykiai gali būti pakankamai harmoningi ir neskausmingi. Nors tokie kardinalūs vaidmenų susikeitimai geruoju nesibaigia, čia aš, visgi, norėčiau papasakoti ne apie tai.

Kalbu apie atvejus, kai tokie santykiai teikia didelį skausmą.

Jeigu motinai bloga ir sunku, ji prašo palaikymo iš savo dukros ir užima vaikišką poziciją. Laukia, kad dukra suteiktų jai tokią reikalingą „motinišką meilę“.

O dukrai ne tas galvoje. Ir visiškai normalu bei natūralu, kad ji nenori tapti savo mamos mama. Tačiau mamai tai labai skausmingas nusivylimas. Maža to, kad išseko jos resursai, tai dar ir artimiausias žmogus ją išdavė – nepateisino lūkesčių.

O juk šie lūkesčiai ganėtinai pateisinami – mama daugybę kartų dovanojo dukrai artumą panašiose situacijose.

Ir juk visa tai pasireiškia taip subtiliai (šypsena, prisilietimai, gestai, frazės), kad suvokti lūkesčių ir realybės neatitikimą labai sunku.

Toliau – dar blogiau. Mama jaučiasi išduota ir pradeda pakankamai pagrįstai keršyti.

Ir skaudina dukrą, kartodama: „ach, tu jau ne tokia, kokia buvai, ir kokią aš tave norėjau matyti. Nagi, daryk, ko aš noriu, jeigu mane myli!“

Tokioje situacijoje labai svarbu suprasti, kad vaidmenys susipainiojo. O dar sudėtingiau suprasti, kai vaidmenys supainiojami lygiaverčiuose santykiuose. Kai, pavyzdžiui, santuokoje partneriai ieško vienas kitame mamos/tėčio ir tai juos abu patenkina. Tokia santykiai gali ilgai ir neskausmingai tęstis, jeigu gyvenime nepasitaikys sunkių periodų, kai tėviškos/motiniškos meilės staiga prireiks iškart abiem partneriams.

Laikas bėga, žmonės keičiasi, kaip ir gyvenimo aplinkybės, ir štai kažkuris partneris jau nebegali žaisti šio žaidimo, o kitam tėviško/motiniško meilės poreikio nebelieka kur tenkinti. Ir čia prasideda naujos skausmingos scenos. Jas nelengva įveikti, net jeigu partneriai moka susitarti dėl tokių neįprastų dalykų.

Tačiau gerokai dažniau mes netgi nesugebame suprasti, kas atsitiko. Kodėl artimas žmogus staiga pasikeitė ir nebeduoda mums to, ko mums taip reikia ir ką anksčiau duodavo. Taip kad pirmas žingsnis atsikratyti šio nerimo – pastebėti, kokius vaidmenis žaidžiame santykiuose, ir kokių vaidmenų iš mūsų laukia. Ir tai daryti geriausia drauge su partneriu.

O vaidmenų santykiuose gali būti daug ir įvairių, kaip ir poreikių, kuriuos norime patenkinti santykiuose.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti