Kodėl beprotiška meilė nėra tikra meilė?

Originalas

Beprotiška meilė – tai ne meilė, o įkyri manija. Psichologai ją vadina meilės priklausomybe tokia pat kaip nuo narkotikų. Vienintelis gydymo būdas nuo jos yra laikas.

Beprotiška meilė sukelia tik skausmą, abiejų partnerių kančias ir nusivylimus. Tai nėra tas pakilus jausmas, kurį apdainuoja poetai. Tai – liga. Šis jausmas užvaldo netikėtai. Ir žmogus tampa visiškai priklausomas nuo savo partnerio.

Pasaulis apmiršta, kai jo nėra šalia. O kai jis atsiranda, apima baimė, kad gali pamesti. Neretai toks žmogus jaučia ne tik dvasinį skausmą, bet ir fizinį. Geriau nutraukti šį ryšį pradžioje, kitaip panirsite į jo akivarą ir vėliau tai padaryti bus sunkiau.

Maniakiška priklausomybė nuo partnerio dažniau būdinga moteriškai lyčiai. Baimė būti pamestai, nuolatinis pavydas, stiprus troškimas visada būti kartu, kontroliuoti jo gyvenimą – pagrindiniai beprotiškos meilės požymiai. Jeigu santykiuose patiriate tik baimę ir kančias, teisingas sprendimas būtų kuo greičiau nutraukti ryšį ir užsiimti savo savivertės didinimu.

Iš pradžių kenčiate dėl to, kad mylimasis yra toli, paskui kenčiate skausmą ir baimę, kai jis būna šalia. Priklausomas žmogus susikoncentravęs tik įį savo jausmus, svetimi jausmai ir emocijos jo nedomina. Jis gyvena savo iliuzijų pasaulyje, kur partneris nedalomai priklauso tik jam vienam. Jis pavydi jo net giminėms.

Tikroji meilė suteikia sparnus, stiprina pasitikėjimą savimi, pripildo energijos, praplečia horizontus . o beprotiška meilė, atvirkščiai, sukausto, gimdo kompleksus, degina iš vidaus. Beprotiškai įsimylėję niekuo nepasitiki, būna nuolatinėje pavydo , pykčio, susierzinimo būsenoje, juos užpildo baimė ir nerimas. Po tam tikro laiko jie pereina į lėtinę depresiją, iš kurios patiems būna sunku išsivaduoti.

Beprotiška meilė būdinga žmonėms, kurių savivertė labai žema, kurie nepasitiki savimi, nepatenkinti savo gyvenimu. Jiems visą laiką trūksta dėmesio ir bendravimo. Jiems partnerio buvimas – tai galimybė perkelti jam atsakomybę už save ir savo gyvenimą. Jeigu žmogus nepasikeis pats, tai partnerių kaita nepadarys jo laimingu. Tokie žmonės su laiku suranda laimę savo kančiose. Jie įsitikinę, kad meilės be kentėjimo nebūna. Tai yra didžiausia jų klaida. Būtent tikra meilė padaro žmogų laisvu. O kančiose tik grūdinama „mazochisto dvasia“.

Pagrindinis tikros meilės skirtumas nuo beprotiškos – laisvės jausmas šalia mylimo žmogaus. Pasitikėjimas, pagarba, visiškas vienas kito priėmimas, be noro kažką pakeisti, perauklėti. Jeigu jums gera, ramu, jauku ir lengva su mylimu žmogumi – tai yra tikra meilė.

Kad nepatektumėte į beprotiškos meilės spąstus, mokykitės gyventi visavertį gyvenimą. Jūsų gyvenimas ir interesai neturi apsiriboti partneriu. Pasaulyje yra tiek daug įdomių ir nuostabių dalykų, tiek daug visko, ką galime išmokti, pažinti, atskleisti, nuveikti. Šiuo atveju gali gąsdinti tik viena mintis – kad viskam neužteks gyvenimo.

Mokykitės mylėti save, visa kita atsiras.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *