Kodėl berniukams sunkiau mokykloje?

Australijoje visi šešiamečiai privalo lankyti mokyklą. Realybėje gi dauguma tėvų atiduoda vaikus į pradinę mokyklą iškart, kai jiems sukanka 5 metai. Tai sukelia daug problemų su mokymusi, ypač berniukams – dėl jų vystymosi ypatumų. Žinoma australų psichologė Megė Dent parašė apie tai straipsnį, kuris, mūsų požiūriu, gali būti naudingas ir mums.

***

Pastaruoju metu stebime konkrečias pavojingas tendencijas:

  • Vis daugiau 4-6 metų amžiaus berniukų nušalina nuo pamokų ar pašalina iš mokyklų;
  • Būtent berniukams skelbiama daugiausia diagnozių, susijusių su dėmesio trūkumo sindromu, provokuojančiu, iššaukiančiu elgesiu, neretai nukreiptu prieš tėvus ir mokytojus;
  • Mokyklose vis daugiau korekcinių klasių ir 97% mokinių jose – berniukai;
  • Pastoviai didėja berniukų, kenčiančių priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų skaičius.

Mano gerbiamas ekspertas vaikų auklėjimo klausimais Stivas Bidalfas daug metų rašo apie tai, kad berniukai susiduria su rimtomis problemomis, pradėję lankyti mokyklą, ir šios problemos negatyviai veikia juos pačius ir mokymąsi.

Ikimokyklinukų tyrimai rodo, kad berniukai atsilieka nuo mergaičių 6-12 mėnesių, kartais netgi 18 mėnesių iki momento, kai pradedama lankyti mokykla.

Australijoje smarkiai sumažintas mokyklinis amžius – tai, kas buvo normalu šešiamečiams, dabar dėstoma penkiamečiams. Prieš 10-20 metų berniukas, susidūręs su vystymosi atsilikimu, sulaukęs 8 metų dažniausiai pasivydavo likusius, jeigu jo neversdavo atlikti užduočių, kurios tuo metu viršijo jo jėgas.

Pastoviai besikartojančios nesėkmės suformuoja įsitikinimą „Aš bukas, aš kvailas“, su kuriuo labai sunku kovoti, jeigu jau kartą prasiskverbė į berniuko protą. Ir tokios nuostatos, deja, gali tapti savaime išsipildančia pranašyste. Liūdna, bet faktas.

Būtent dėl to mane neramina oficialiai sumažintas mokyklos lankymo amžius australų vaikams. Bidalfas savo puikioje knygoje „Berniukų auklėjimas“ kalba apie tai, kad mums reikia peržiūrėti švietimo prioritetus ir siųsti berniukus į mokyklą jau po to, kai jiems sukaks 5 metai. Tie penkiamečiai, kurie priešinasi, vėliau kovos prieš mokyklą visą likusį gyvenimą. Ir daug kas su juo sutinka: „Berniukai pradeda vėliau kalbėti, nei mergaitės, jų kalba darosi absoliučiai suprantama tik keturiais metais vėliau nei mergaičių kalba. Ikimokyklinio amžiaus mergaitės turi didesnę žodžių atsargą, naudoja ilgesnius sakinius, joms geriau sekasi gramatika“. – teigia Rut Henford Morhard knygoje „Pasmerkti judėjimui“.

Emocinis pažeidžiamumas

Vis didėjantis spaudimas penkiamečiams vaikams baigiasi dar ir tuo, kad jie mažiau žaidžia, o tai reiškia, kad mažiau juda. Tuo tarpu judėjimo aktyvumas – esminis daugumos berniukų užsiėmimas, kuris padeda jų elgesio savireguliacijai. Daugumą berniukų kritikuoja, kai jie nerimsta, bet juk būtent šiuo būdu jie stengiasi susikoncentruoti – judėjimas didina serotino kiekį smegenyse, o tai, savo ruožtu, skatina sėkmingesnį naujų žinių ir įgūdžių įsisavinimą.

Iš dalies dėl hormonų, iš dalies dėl lėtesnio kalbos ir emocijų vystymosi, iš dalies dėl sociumo spaudimo (kuris įteiginėja berniukams, kad jie turi būti stiprūs ir sėkmingi visada ir bet kokia kaina) – berniukai kenčia emociškai iškart keliuose lygmenyse.

Egzistuoja klaidinga nuomonė, kad berniukai ir vyrai ne tokie emocingi kaip moterys. Tai netiesa. Jie tik kitaip apdoroja tas emocijas ir kitaip jas rodo. Šiek tiek apibendrinant, galima sakyti, kad berniukams reikia daugiau laiko, kad suprastų, iš kur ir dėl ko kilo blogos emocijos, o štai mergaitės labai greitai peršoka nuo emocijos prie jos interpretacijos.

Kai berniukas jaučiasi emociškai pažeidžiamas – o berniukai būtent taip ir jaučiasi, kai mato, jog neatitinka mokyklos reikalavimų – juose užgimsta pykčio jausmas. Pyktis – visiškai normali reakcija ypatingose situacijose, tačiau jis blogai dera su kasdieniniu gyvenimu, ypač mokykliniu.

Kai berniukas jaučiasi pažeidžiamas ir sutrikęs, kai jam liūdna, nuobodu ar bloga, kai nesupranta, ko iš jo nori ar kai kažkas nesigauna – jis pyksta, ir šitas pyktis neretai perauga į agresyvų elgesį.

Kuo didesnė berniuko priklausomybė nuo jam reikšmingų suaugusių, tuo saugesniu tampa jo emocinis pasaulis ir tuo geresnis jo elgesys. Labai liūdna, kad dėl nuolatinių vidinių konfliktų mūsų berniukai daro daugiau klaidų, dažniau laužo daiktus, dažniau kažką pamiršta ir labiau kenčia nuo griežtos disciplinos, nei mergaitės. Daug pradinių mokyklų pedagogų kalba apie liūdno/pikto berniuko sindromą – kai mažas berniukas, jaučiantis nerimą ir manantis, kad jį paliko, pametė, labai greitai transformuoja šią būseną į agresyvų elgesį.

Filosofas ir rašytojas Maiklas Gurianas mano, kad neregimas vyriškumo variklis – tai siekis įrodyti savo vertingumą, įgyti savigarbą. Niekas negali suteikti vyrui savo vertės pojūčio – jis turi jį pats susikurti. Kad šitai pasiektų, berniukai ir vyrai ieško būdų pademonstruoti savo sugebėjimus, pergales ir nepriklausomybę, ir tai jau nuo mažų dienų padeda jiems suprasti, kur galima rasti reikšmingų tikslų gyvenime. Tai mūšis, kuris vyksta jų pačių viduje.

Berniukai konkuruoja, jie aktyvūs, pastoviai ieško situacijų, kuriose galima įrodyti savo vertingumą ir reikšmingumą. Jei maži berniukai nepatiria sėkmės – nepavyksta pastatyti bokšto iš kaladėlių, užsikarti į medį, laimėti žaidimą ar teisingai atsakyti į klausimą – jie pradeda vengti tokių nesėkmingų vietų. Vis dažniau pastaruoju metu mes susiduriame su berniuku nenoru lankyti mokyklą.

Priimta manyti, kad natūralus berniukų impulsyvumas yra biologinis faktorius. Kai kurie mokslininkai mano, kad jiems būdingas žemesnis serotonino lygis – kalba eina apie mediatorių, kuris turi raminantį poveikį. Dėl to berniukams sudėtingiau kontroliuoti savo impulsus. Sujunkime šią hormonų įtakos hipotezę su kultūros ir sociumo spaudimu, kurį patiria berniukai, ir pasidarys aišku, kodėl jie tokie fiziškai aktyvūs, konkuruoja, rizikuoja ir pastoviai ieško būdų įtvirtinti besiformuojantį vyriškumą.

Kokiais atvejais berniukai kenčia mokykloje

Berniukams naudingi užsiėmimai su aiškiomis taisyklėmis ir ribomis, tačiau jų neturi būti pernelyg daug. Berniukams gali būti sunku situacijose, kai mokytojas duoda pernelyg daug nurodymų – jiems sudėtinga įsiminti pernelyg daug dalykų, tame tarpe mokyklos taisykles ir mokytojų lūkesčius. Dauguma berniukų taip stipriai stengiasi pradžiuginti mokytoją, viską įsiminti ir viską padaryti teisingai, kad labai nuvargsta, jei nelieka laiko atsipalaiduoti ir pailsėti nuo intensyvaus mokymosi. Pietų pertraukos nepaprastai svarbios energijos balansui papildyti. Daugumai mažų berniukų svarbu šiek tiek prasivaikščioti šalia mokyklos ar pažaisti per pertraukas – tai padeda sukaupti jėgų uždavinių sprendimui.

Daugumai berniukų reikalinga suaugusio žmogaus pagalba, kad būtų lengviau susidoroti su nusivylimais ir nesėkmėmis. Kadangi jų nuostata – nugalėti, nesėkmės jiems daro itin negatyvų poveikį.

Labai svarbu padėti berniukams išsaugoti žvalumą pralaimėjimo momentais.

Kai berniukas negali susidoroti su užduotimi klasėje – parašyti sakinį ar teisingai ištarti skiemenimis sudėtingą žodį, viduje jis pasijaučia pralaimėjęs, dėl to, jei susiduria su bausme ar abejingumu, pažeidžiamumo jausmą jis transformuos į agresiją.

Mirktelėti akimi ir nusišypsoti – puikus palaikymo ženklas

Daug berniukų mokyklose kenčia stresą, kurį sukelia atskyrimas nuo tėvų. Adaptacijos mokykloje metu jie gali jaustis palikti likimo valiai, nemylimi, dėl to jiems reikalingas ypatingas dėmesys ir rūpestis.

Atminkite, meilė berniukams reiškiasi ne vien žodžiais – pamėginkite apkabinti sūnų, draugiškai patapšnoti per petį, paglostyti galvą, pasakyti „duok penkis“, mirktelėti akimi, nusišypsoti. Visa tai – meilės ženklai mūsų mažiesiems. Jeigu patenkinsime jų poreikius ir dirbsime petys į petį su jų pirmaisiais mokytojais, mūsų berniukai galės pajausti, kad esame jų pusėje.

Patarimai tėvams, kurių berniukai pradeda lankyti mokyklą

  • Nereikia pasakoti vaikui, kaip gera, linksma, įdomu ir puiku bus mokykloje ir kaip jis ją pamils;
  • Nekalbėkite berniukams, kad jie išmoks skaityti. Daugelis berniukų nusimena jau pirmosios savaitės pabaigoje – kad taip ir neišmoko;
  • Geras draugas kritiškai svarbus sėkmingai adaptacijai klasėje ir mokykloje;
  • Akcentuokite žaidimus per pertraukas – tai puiki priežastis lankyti mokyklą!
  • Jei yra galimybė, pasirinkite mokyklą su gera žaidimų aikštele – vaikams žaidimai reikalingi ir svarbūs kaip oras;
  • Kai tik vaikas pamatys jus atėjusius jo pasiimti namo – iškart pradės mirti iš bado. Pasiruoškite tam iš anksto;
  • Isterija automobilyje – būdas parodyti, kaip vaikas jūsų pasiilgo!
  • Pasiruoškite tokioms isterijoms iš anksto – vežiokitės su savimi įvairius mielus ir įdomius niekučius, kurie gali pakelti nuotaiką – dirbtinius dantis, kaukes ir kitokias linksmas nesąmones;
  • Nesikabinėkite prie vaiko su klausimais: „Kaip mokykla? Ką naujo išmokote? Su kuo ten žaidei?“ Vaikas greičiausiai išvis nieko neprisimins iki pat vakaro, kol neateis laikas maudytis ir gultis miegoti;
  • Prieš ištardami baisius žodžius „namų darbai“, leiskite sūnui atstatyti energijos atsargas;
  • Rami TV laida ar 20 minučių prie kompiuterio, jei vaikas nenori eiti į lauką, padės pamiršti mokyklą. Jam reikalingas nedidelis atokvėpis;
  • Dažniau skaitykite juokingas istorijas, mįsles, kad vaikui išliktų noras išmokti skaityti. Būtent berniukams tai būna ypač sunku;
  • Nepamirškite neverbalinių meilės ženklų;
  • Nekomplikuokite situacijos – neaiškinkite vaikui, kokia svarbi mokykla ir kaip svarbu užsitarnauti mokytojo pasitikėjimą;
  • Daugiau kalbėkite apie planus savaitgaliui, kad sūnus turėtų ko laukti per mokslo savaitę;
  • Padėkite susidėti kuprinę iš vakaro;
  • Daug nesitikėkite iš rytinio ruošimosi į mokyklą, kol vaikas mažas. Trijų darbų visiškai pakaks mažam berniukui. Atsikelti, pavalgyti, apsirengti. Ir priminkite, kad išsivalytų dantukus. Nesikabinėkite prie jo dėl nepaklotos lovos ar išmėtytų žaislų, jam ir be šito streso pakanka per akis;
  • Pakabinkite darbų sąrašą (su paveiksliukais, jeigu dar nemoka skaityti) vaikų kambaryje ir ant šaldytuvo – ką daryti ryte. Berniukai išties gali kažką pamiršti, ypač jei pavargo ir nelabai nori į mokyklą. Taip jie galės patys pasitikrinti, neklausdami jūsų;
  • Pozityviai nuteikite mokyklos ir ypač mokytojo atžvilgiu, niekada prie vaiko blogai nekalbėkite apie mokytoją;
  • Nepamirškite patys pailsėti ir atsikratyti įtampos, kurią kelią adaptacija mokykloje artimų draugų ir sutuoktinio kompanijoje.

Visada atminkite, kad berniukai – tokie pat emociškai jautrūs, kaip ir mergaitės. Dauguma šių patarimų tinka ir joms.

Pagal



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI