Kodėl knygą reikia perskaityti kelis kartus?

Žmonės tingi skaityti tą pačią knygą kelis kartus. Tačiau sugebėjimas suvokti turinį iš pirmo karto prieinamas tik išrinktiesiems. Tai ką gi daryti? Kodėl iš galvos iškrinta perskaitytos detalės? Kam apskritai skaityti knygas po kelis kartus? Kokia iš to nauda?

Nauda didžiulė. Kai žmogus perskaito knygą ar kitą tekstą kelis kartus, jis ne tik geriau įsimena turinį, bet ir pati informacija žymiai geriau apdorojama, kritiškai apmąstoma. Šitaip skaitytojas lavinasi. Net jeigu tekstas buvo suprastas iš pirmo karto, žmogus šiuo atveju tampa viso labo teksto autoriaus nuomonės retransliatoriumi. O tai negatyviai veikia jo pasaulio suvokimą.

Juk žmogaus išsilavinimo esmė – ne tos informacijos, kurią jis sugebėjo įsiminti kiekis, o kiek toji informacija atitinka jo pasaulėžiūrą.

Tai kodėl gi žmonės neskaito knygų po kelis kartus? Priežastis paprasta – tingi. Be to, ir skaitymo greitis ne per didžiausias, dėl to ir vieną kartą perskaityti prireikia pakankamai daug laiko, jau nekalbant apie du, tris, penkis kartus. Tai išties sudėtinga.

Štai kokios fazės būdingos skaitant knygas, straipsnius ir kitą turinį:

Apžvalga. Nesvarbu, kokiu greičiu perskaitote tekstą, pirmą kartą jūs vis tiek jį tik viso labo peržvelgiate. Ir nelabai suprantate, ką perskaitėte, praktiškai nieko neįsiminėte. Gali susidaryti įspūdis, iliuzija, kad turinį supratote, tačiau neverta savęs apgaudinėti. Nieko jūs nesupratote. Gaila, bet ne mažiau kaip 90% informacijos pasimiršta jau po savaitės. Dėl to reikėtų skaityti pakartotinai, kad informacijos efektyvumas keleriopai išaugtų.

Įsigilinimas. Skaitydamas tekstą pakartotinai, žmogus atkreipia dėmesį į tas detales, kurių neįsiminė praeitą sykį. Žmogus supranta, kad neįmanoma visko suprasti iš pirmo karto ir skaitydamas pakartotinai, jis daugiau dėmesio kreipia į tas teksto dalis, kurios jam mažiausiai suprantamos. O tai, ką jau suprato ir ką prisimena, jis dabar paprasčiausiai praleidžia. Tai žymiai paspartina pakartotinį teksto skaitymą.

Perdirbimas. Trečią kartą žmogus dar labiau įsigilina į skaitomą informaciją. Be to, jis aptinka ryšius tarp knygoje išdėstytų faktų, kurių anksčiau nepastebėjo. Kitaip sakant, suvokia ne tik teksto detales, bet ir faktus, kuriuos susieja tarpusavyje į darnią visumą. Tai pats maksimaliausias įsigilinimo į tekste pateikiamos informacijos esmę laipsnis.

Interiorizacija. Perskaityta informacija ne tik suvokiama kaipo tokia, bet ir tampa žmogaus pasaulėžiūros dalimi. Visiškai nebūtina pritarti išdėstytoms mintims ir idėjoms, svarbu, kad tekstas suformuoja pilnavertį požiūrį, teigiamą ar neigiamą, į pateikiamus faktus ir suteikia galimybę kūrybiškai apdoroti informaciją.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI