Yra tokia žmonių kategorija, jie dievina dalinti patarimus, netgi tada, kai niekas neprašo. Taip daro ir vyrai, ir moterys. Dažniausiai jie nepasižymi kokiais nors žymesniais pasiekimais tose sferose, kuriose pataria, tačiau tai jiems visai netrukdo laikyti savęs aukščiausios klasės ekspertais. Dažniausiai jie remiasi sava patirtimi, kuri anaiptol ne visada būna pozityvi, dėl to jų dalinami patarimai primena bandymus įpiršti kitam savo nuomonę. Ir daro jie visa tai pakankamai agresyvia forma.
Santykiuose tarp vyrų ir moterų kai kurios damos pasirenka būtent tokį elgesio su vyru modelį. Ir teisinasi frazėmis: „Aš juk jam gero linkiu”, „Aš gi gražiuoju”. Akivaizdu, kad patarinėja moterys ne iš piktos valios ir neturėdamos piktų kėslų. Bet iš vyrų susilaukia vien susierzinimo ir pykčio. Vyrus moterų patarimai siutina ne dėl to, kad jie negerbia ar nemyli savo moterų, o dėl to, kad jie visiškai neprašė jokių patarimų.
Negatyvią vyrų reakciją galima paaiškinti tuo, kaip apskritai vyrai žvelgia į patarimus. Moterų patarimai neretai gali turėti ganėtinai agresyvią formą, kai moteris vos ne ultimatumą skelbia ar mėgina įrodyti vyrui, kad ji šioje sferoje susigaudo geriau. Ypač griežtai vyras reaguoja į patarimus, kai kalba eina apie žinias ar veiklą, susijusias su jo darbu ar verslu.
Dar viena negatyvios vyrų reakcijos priežastis – kai dalindama patarimus, moteris žvelgia į vyrą iš aukšto. Gaunasi, kad moteris tarsi gaili niekam tikusio vyro, bando savo patarimais jį išgelbėti, duodama vyrui suprasti, kad jis silpnas ir pats nepajėgus susidoroti su situacija.
Tuo tarpu pačiai moteriai atrodo, kad ji elgiasi labai protingai, dėl to pikta vyro reakcija jai nesuprantama ir nemaloni. Vyras nenori, kad jo moteris laikytų jį silpnu. O kai jį apskritai ima laikyti neišmanėliu mažvaikiu, visiškai natūralu, kad patarėja susilauks labai agresyvios reakcijos.
Niekas nesako, kad moteris negali išsakyti savo nuomonės. Tačiau norint išlaikyti taiką ir ramybę šeimoje, visgi derėtų tos nuomonės nebrukti per prievartą. Geriau palikti pasirinkimo ir galutinio sprendimo teisę vyrui, pabrėžiant, kad jis pakankamai stiprus ir nekvailas, kad galėtų pats susitvarkyti. Šitokiu būdu, nebrukdama neprašytų patarimų, moteris parodys, jog tiki savo mylimuoju, o jam tai be galo svarbu.
Patarti kitam žmogui tikslinga tik tais atvejais, kai jis pats paprašo patarimo. Kitaip labai tikėtina sugadinti net pačius geriausius santykius. Niekas niekada nesugebės pažvelgti į pasaulį kito žmogaus akimis, pajausti ir suvokti situacijos kaip jis pats. Susilaikydami nuo patarimų, mes, visų pirma, parodome žmogui elementarią pagarbą.
