Kodėl nemokome vaikų išties svarbių dalykų?

Kaip ištraukti sunkią žinių naštą iš atminties užkaborių ir priversti ją suteikti kokios nors naudos? Atsakymas – išmokti užduoti klausimus.

Kam mums reikalinga mokykla? Kad padidintume raštingumo lygį ir sunaikintume žmonių tamsumą? Labai didelė klaida. Nors Grantas Viginsas, amerikiečių švietimo ekspertas, kitados ir pats buvo tuo tikras ir baisiai piktindavosi, kaip galima vienuoliktoje klasėje nežinoti, kur yra Meksika ir kokiu būdu skaitomi grafikai.

Šiuolaikiniams paaugliams pastoviai priekaištaujama, kad jų galvos absoliučiai tuščios, bet ar pabandė kas nors išsiaiškinti, kodėl jie neturi žinių?

Tai nėra sudėtinga, pakanka tik atsiversti vidutinį statistinį vadovėlį, pavyzdžiui, literatūros. Skyrių pavadinimai – kažkas per vidurį tarp rėksmingų lozungų ir rimtos mokslinės konferencijos programos: „Ugdykite kalbos kultūrą“, „Visuomeninė ir literatūros kritikos programa…“ Riebiu šriftu išskirti pavadinimai traukia dėmesį, tačiau, kaip rodo praktika, tuo jų vertingumas ir baigiasi. Savo esė „Tušti mėginimai išmokyti svarbiausio“ Viginsas kalba apie tai, kad ilgalaikis informacijos įsiminimas reikalauja visiškai kito požiūrio. Tuo tarpu negailestingas chaotiškų žinių sutrombavimas, patiektas su skambių pavadinimų padažu – visiškai neefektyvus metodas.

Besivaikant informacijos

Ir vėl verda kova švietimo karo lauke tarp konservatorių ir liberalų. Pirmieji įkūnija santūrų griežtumą ir saugo ištikimybę tradicijai, tikina, kad reikia nepriekaištingai vykdyti programą, aiškiai suprasti, ką būtina išmokti ir laikyti egzaminus.

„Tradicijų saugotojai“ kovoja už raštingumą, „progreso šalininkai“ liaupsina mąstymą ir ragina nagrinėti įvairius požiūrius.

Iš tikrųjų gi tas pats raštingumas tapatinamas su nuomonių ir faktų kalimu, o požiūriai kažkodėl apsiriboja tik vienu – maniškiu.

Reikia pripažinti, kad abi koncepcijos – ir aprėpti neaprėpiamą, ir troškimas paaukoti žinias kritiškam mąstymui, susiveda į banalią kovą dėl informacijos.

Be to, abiem atvejais mokiniai kažkodėl turi patikėti nelabai pagrįstais teiginiais, kad visa tai, ko jie mokosi, yra išties svarbu: taip pasakė mokytojas, o dar su tuo būtinai susidursi per kontrolinį darbą, dėl to sėdėk ir konspektuok!

Pirmaklasiai paprastai labai noriai mokosi, tačiau bėgant laikui, sudėtingėjant mokymosi procesui ir didėjant disciplinų skaičiui, vaikai jau nebesupranta, kam jiems visa šita įvairovė ir kaip ją galima pritaikyti gyvenime.

Mokyklos lyginimas su konvejeriu atrodo grubus, tačiau yra neišvengiamas, jeigu žinių gavimo procesas prilyginamas pasyviam informacijos rijimui. Iš esmės taip atrodė viduramžių mokymo sistema, kurioje, kaip nurodo Viginsas, „švietimas – tai tiesa. Tiesų kiekis ribotas. Visi išties svarbūs dalykai paaiškinti katekizme ir šventame rašte. Lekcijos – tai vienintelis būdas perduoti žinioms, kurios užfiksuotos katekizme ir šventame rašte“.

Lekcija kaip pagrindinė mokymo forma veikia tik tame pasaulyje, kuriame nėra tiesioginio priėjimo prie informacijos. Pati statinio vadovėlio koncepcija prieštarauja be paliovos besikeičiančiam XXI amžiui. Prieš 100 metų, kai kiekvienas „šiandien“ buvo visiškai panašus į „vakar“ ir „rytoj“, buvo visiškai natūralu mokytis to paties, ko mokėsi mūsų tėvai ir kaip jie tai darė. O mūsų dienomis būtina ieškoti naujų mokymo formų, kad mokykla asocijuotųsi ne vien su žodžiu „reikia“, bet ir su žodžiu „naudinga“.

Laikas išsprogdinti sistemą (klausimais)

Būti susigrąžinti sau teisę į nežinojimą. Išties išsilavinęs žmogus – tai ne išsipūtęs nuo žinių lagaminas, o žmogus, sugebantis uždavinėti klausimus.

Ar tikrai klasika niekada nepasensta? Menas mėgdžioja gyvenimą, ar gyvenimas – meną? Ar galima literatūros kūrinius adekvačiai išversti į kino kalbą?

Klausimas – pats galingiausias stimulas, jis trukdo mums užmigti naktimis, o kartais net priverčia atversti antrąjį Google paieškos puslapį. Tai kodėl nesudarius mokymo programos iš klausimų, o ne iš mokslingų, negyvų frazių?

Ir tai ne eilinis programų keitimas – negailestingas ir, tikriausiai, beprasmiškas, o viso labo jų reorganizacija.

Mokymo programa remsis esminėmis sąvokomis, pateiktomis klausimų forma – provokacinių, neretai paradoksalių, užkabinančių kurią nors vieną labai plačios temos briauną.

Pavyzdžiui, „Evoliucijos modeliai ir dėsningumai“ numeta nereikalingą raidžių ir sakinių svorį ir pavirsta klausimais: ar viskas gamtoje tarpusavyje susiję? Kuria prasme kūną galima laikyti organizmu? Mokslinės žinios keičiasi revoliuciniu, ar laipsniškos evoliucijos būdu?

Atsikratome formalių, „teisingų“ atsakymų reikalaujančių klausimų (Kodėl genijus visada priešpastatomas miniai? Kokios savybės apibūdina genijų) ir pereiname prie probleminių klausimų (ar neišvengiama yra genijų ir minios priešprieša?)

Dar daugiau, verta atsisakyti supaprastintos schemos „klausimas-atsakymas“ trijų pakopų schemos „klausimas-atsakymas-klausimas“ naudai: mes turime turėti laisvę sekti paskui žinias – taip, kad iš atsakymo užgimtų naujas probleminis klausimas, vedantis mus į naują nagrinėjamos temos skyrių.

Vadovėlis daugiau nebediktuos tono pamokai, nuo šiol tai bus tik žinynas į kurį galima periodiškai užmesti akį, norint gauti greitą pagalbą. Keičiasi ir mokytojo vaidmuo: jis tampa savotišku treneriu, kuris padeda ištirti problemą, tačiau nesprendžia jos vietoje mokinių.

Ką reikėtų padaryti, kad Viginso „klausimų reforma“ padėtų grąžinti mokslui buvusią šlovę?

Išmokyti abejoti

Pirmiausia, ko reikia išmokyti – besąlygiškai netikėti faktais. Ekspertas ne dėl to yra ekspertas, kad nuo A iki Z išmano savo temą, o dėl to, kad sugeba abejoti gaunama informacija. Tarkime, rytinio Harlemo Central Park East Secondary School mokykloje visus faktus siūloma tikrinti, remiantis šiais kriterijais:

  • Iš kokio šaltinio juos sužinojote?
  • Kokius turime įrodymus ir kiek jie įtikinami?
  • Kokias temas reikia ištyrinėti, kad papildytume gautas žinias šiuo klausimu?
  • Kokie yra kiti požiūriai į šį klausimą?
  • Kuo skiriasi alternatyvūs požiūriai? Kodėl mes galime/negalime jais pasitikėti?

Suteikti galimybę savarankiškai pasirinkti šaltinius

Kam mes verčiame vaikus skaityti vienas ir tas pačias knygas? Jeigu norime išmokyti susirasti patikimus šaltinius, tegu mokytojas parodo, kiek daug jų yra, kad mokinys pats nuspręstų, kuriuo norėtų pasinaudoti.

Išskirti bazines žinias

Fizikos dėsniai, geometrijos aksiomos ir gramatikos taisyklės neturi būti pateikiamos kaip pamokos tema. Tai tik įrankiai, kuriais turime išmokti naudotis, tačiau jokiu būdu ne pamokos tikslas.

Vaikai baigia mokyklą anaiptol ne su tuščia, o su perpildyta galva, ji užkimšta sunkiasvore, dažnai ne iki galo permąstyta informacija. Gatavos žinios, be to, dar ir nepritaikomos praktiškai, labai greitai išdulka iš atminties.

Viginsas įsitikinęs, kad prasto išsilavinimo simptomas – tai anaiptol ne neišmanymas, o nekritiškas pritarimas svetimai nuomonei arba drovus tylėjimas, kai kažko nesupranti.

Ir užtenka teisintis: „Aš žinau, tai skamba kvailai, tačiau…“ Ne, skamba ne kvailai: įrodyta, kad patys įdomiausi klausimai ir pačios vertingiausios pastabos prasideda būtent nuo šios frazės.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Pereinamasis amžius Pereinamasis amžius - reikšmingas periodas žmogaus gyvenime. Formuojasi fiziniai, psichologiniai bruožai, pagrindiniai moraliniai principai, kurie pas...
Ko mus gali išmokyti vaikai? Dažnai neturėdami laiko vaikiškiems žaidimams, mes suaugusieji daug ką prarandame. Vaikai moka tai, ką mes esame pamiršę, ką esame užspaudę, o gal net...
Išgamos sūnus Vasara. Pas vaikų gydytoją ateina mama su 6-7 metų sūnumi. Kol laukia eilėje, berniukas klusniai sėdi ant kėdės ir žiūri filmukus. Tuo pat metu jo mam...
Apie gėdą, kaltę ir atsakomybę Kaltė - labai destruktyvus jausmas. Jis pakeičia klaidų taisymą. Arba tai, kas lieka po to, kai jau išsiaiškintos priežastys, ištaisytos klaidos, pada...
Gerai ar blogai, jei vaikai turi paslapčių? Mes, tėvai, stengiamės mokyti vaikus sakyti tiesą ir neslėpti nuo mūsų nemalonumų. Pavyzdžiui, mažylis turi mokėti papasakoti, kas jį nuskriaudė ar ką...
Tiesa apie tėvus ir vaikus, apie kurią mažai kas k... "Svarbiausia vaikui - disciplina. Jeigu jį rimtai užimsime, nebeturės laiko šlaistytis gatvėmis!", "Man svarbu, kad sūnus užaugtų kovotoju, dėl to jis...
Apie vaikus, elektroniką ir tuos, kurie ją perka Ši skaudi tema aštriai aptarinėjama daugelyje pokalbių apie vaikus ir tėvus. Čionai rašau apie tai ne tiek kaip psichologė, kiek kaip vienintelio pirm...
Mama, nerėk! Reikia pripažinti, kad riksmai - tai žmogaus bejėgiškumas, nesugebėjimas susidoroti su problema ramiai ir pasitikinčiai, o kartais baimė prarasti situ...
Turiu nepatogų vaiką. Ir ačiū Dievui Atvirai kalbant, bijau, kad mano vaikas netyčia netaptų paklusnus. Kol vaikas dar negimė, visą laiką žiūrėjau į nepažįstamus tėvus gatvėje (ir į vaik...
Vaikai. Ar ne per daug mes juos smaginame? Trys epizodai, iš pažiūros lyg ir skirtingi, tačiau lengvai įsipaišantys į vieną bendrą paveikslą. Ne per seniausiai atkreipiau dėmesį į vieną dalyką...
10 minčių, kurios sukasi moters galvoje gimdymo me... Originalas Gimdymo stangų procesas – ne pats maloniausias momentas moters gyvenime. Nenuostabu, kad beveik visos mintys tuo metu turi atspalvį ,,kada...
Mokomės sakyti mažyliui „ne“ Kelios taisyklės. "Ne" turi skambėti retai. Žodis "ne" turi būti neįprastas ir ypatingas. Kad jums jį ištarus, atkreiptumėte vaiko dėmesį. Jeigu saky...
Vaikų teisių gynimas ar egoizmo formavimas? Viena mano kolegė, priimdama pacietus su "sunkiais vaikais", visada užduoda vieną ir tą patį klausimą: ar turi vaikas kokių nors pareigų šeimoje? Toki...
Replika apie tai, kur dingo vyrai Pakliuvau kartą atsitiktinai į vieną moterišką tinklapį, kur daugybė moteriškių skundėsi, kad vyrų šiais laikais nebeliko. Vien tik bailiai ir mazgotė...
Dėkingumas tėvams Tėvai, kurie įsitikinę, kad vaikai turi būti jiems už viską dėkingi, niekada realiai nemylėjo savo vaikų. Santykiai su vaikais - gryna komercija: aš -...
Kiek mama padaro vaikui per dieną Vienas vyras patalpino laikraštyje žinutę apie savo žmoną. Šeimoje buvo trys maži vaikai ir jis ištisą dieną stebėjo viską, ką mama darė vaikams. Ir ...
Prieš pasakydamas vaikui, pasakyk tai pats sau Pirmoji klaida. Kalbėti apie asmenį, o ne apie problemą "Koks siaubingas vaikas!", "Taip elgiasi tik blogi berniukai!" ar tiesiai šviesiai: "Tu bloga...
Ar galima išlepinti meile? Kai kalbu, jog vaikų nereikia muštruoti ir gniuždyti, vadinant tai "auklėjimu", visada atsiranda žmonių, kurie pradeda aiškinti, kad šitaip vaikus išl...
Ypatingas motinos ir vaiko ryšys Originalas Moteriai nėra didesnės dovanos kaip nuostabus motinystės jausmas. Meilė ir ypatingas ryšys gaubia motiną su vaiku nuo pirmųjų pastojimo ak...
Kam reikia išsaugoti vaiko ir tėvo ryšį po skyrybų... Jūs išsiskiriate su vyru, išsivažinėjate, šeima suyra, vaikas lieka su jumis. Vaiko tėvas galbūt labai jus įskaudino, jis galbūt asocialiai gyvena, re...
Gniuždanti motina "Aš tave pagimdžiau, tu man dabar skolinga" arba "Aš be tavęs nesusitvarkysiu, gyvenimas praras prasmę, aš mirsiu", arba "Tu man skolinga už viską, ką...
Vaikai ir namų augintiniai Gyvūnai gyvena su žmonėmis nuo seniausių laikų. Apie tai iškalbingai byloja priešistoriniai piešiniai ant uolų. Gyvūnų įtaka vaikų psichikai bei elges...
Berniukai – kairėn. Mergaitės – dešinė... Niekam ne paslaptis, kad asmenybės pamatai paklojami vaikystėje ir pakloja juos tame tarpe ir mokytojai mokykloje. Vadinasi, kad visuomenė būtų sveika...
Blogų vaikų nebūna Labai sudėtinga spręsti užleistas santykių tarp vaiko ir tėvų problemas - suaugusieji jaučiasi patekę į aklavietę ir neranda jokios išeities. Jie iš v...
Kaip suprasti paauglių elgesį ir pagerinti tarpusa... psichika.eu Paauglystė – dar vienas iššūkių laikotarpis, neraminantis daugelį tėvų. Kaip bendrauti su vaiku, kuriam tėvų nuomonė tampa nebe tokia sva...