Pastebėjau, kad yra keli tipai moterų, kurias daugelis galėtų pavadinti idealiomis žmonomis ir draugėmis: gražios, darbščios, ūkiškos, ištikimos. Tačiau vyrai su jomis ilgai neištveria. Tai gal nereikia būti tokia idealia?

„Mis Tobulybė”

Moteris, kuri labai griežta pati sau. Jos figūra ideali, talija ideali, švara ir tvarka darbo vietoje, stalo serviravimas – viskas idealu. Nepaprastai reikli, pastoviai viduje įsitempusi ir tarkuoja save už kiekvieną trūkumą. Atitinkamai griežta ji ir savo partneriui.

Tuo tarpu nuolatinė vidinė įtampa, kurią tenka nuolatos jausti, būnant greta šios moters, kertasi su pačia vyriška prigimtimi. Namuose vyras norisi jaustis savame „urve”, kur jauku ir galima atsipalaiduoti. O čia gaunasi tarsi tave nuolat stebi ir kontroliuoja griežta tamsta mokytoja iš mokyklos laikų.

Dažniausiai tokias moteris vyrai myli per atstumą, gali metų metus siuntinėti meilės laiškus. O kai prasideda bendras gyvenimas, iš pradžių smunka į depresiją, paskui apskritai pabėga.

„Viskas vyro labui”

Moteris, kuri be paliovos aukojasi savo vyrui. Žvelgiant iš šalies, ji gali būti labai panaši į pirmą tipažą, tačiau tai šis tas kito. Tai moteris, kuri už savo pastangas, neretai absoliučiai beprasmiškas ir vyrui nereikalingas, reikalauja neproporcingai didelio atlygio.

Apie tokį variantą prisimenu, kai, pavyzdžiui, aiškinu moterims, kad neverta dėl vyro mesti svorio. Tai labai prasta idėja. Nes už tai, kad tu per didžiausias pastangas numetei nuo užpakaliuko kelis kilogramus, vyras, pasirodo, yra dar tau už kažką skolingas. Prie ko čia vyras, čia tavo asmeninis užpakaliukas! Jam dar premiją reikėtų skirti už kantrybę – ištverti šalia savęs dietos besilaikantį žmogų morališkai itin sunku.

O moteris, nusprendusi dėl vyro komforto mesti karjerą ir kepanti namuose pyragus? Ji tvirtina, kad viską paaukojo vyro labui. O kaip iš tikrųjų?

Iš tikrųjų moteris tiesiog norėjo pailsėti, dėl to ir sugalvojo pati sau istoriją apie pyragus. Dabar ji tūno namuose, užsiima nelemtais pyragais, kurių pakęsti negali, o vyras plūkiasi dviejuose darbuose. Ir dar tarkuoti jo moteriškė nepamiršta – aš gi viską dėl tavęs! O jis galbūt žiūrėti į tuos pyragus negali, jam pakaktų ir kebabo iš kiosko.

Prieš darant kažką kito žmogaus labui, net nepaklausus prieš tai jo nuomonės, reikia šimtą kartų pagalvoti.

„Geriausius metus tau paaukojau!”

Žinote, ką tai reiškia, išvertus iš moterų kalbos į lietuvių? Kad aš norėjau su visais iš eilės, bet čia staiga tu išdygai ir viską teko užraukti. Na gerai, ne su visais iš eilės. Tačiau tai reiškia vien jau tai, kad bent panašių norų būta. Ir dabar vyras jai už tai viską skolingas: kailinius, automobilį, kompensaciją grynais.

Žinote, ką jums pasakysiu, merginos? Nereikia kentėti! Nereikia ir taškas. Jeigu esi ištikima tik dėl to, kad kažkaip lyg ir negražu partnerio atžvilgiu kitaip elgtis, tai anksčiau ar vėliau tau viduje vis tiek sprogs šita bomba. Ir viskas išsilakstys į skutelius. Partneris nekaltas, kad tave traukia kiti.

Tikriausiai kur kas sąžiningiau elgiasi vyrai, kurie paprasčiausiai prisipažįsta sau patiems, kad jie mergišiai. Ir po truputėlį vaikšto į kairę, jausdami didelę gėdą. Taip, sutinku, tai labai negražu. Tačiau reikalauti užmokesčio už „nevaikščiojimą į kairę” dar blogiau. Už „nevaikščiojimą” galima reikalauti tik lygiai tokio pat elgesio savo atžvilgiu. Jis savo geriausius gyvenimo metus išmaino į tavo geriausius gyvenimo metus, ir niekaip kitaip.

Beje, labai dažnai šia fraze svaidosi tos moterys, kurių visi seksualiniai pasiūlymai – įsivaizduojami. Kai vyrai pasiūlo realiai, tada šimtą kartų pasversi ir sąmoningai apsispręsi – reikia tau šito, ar nereikia. Ir jeigu nuspręsi savo vyro naudai, nebeliks vidinių abejonių, aukoti jam savo geriausius metus, ar ne.

.