Kodėl pirmūnai pasmerkti nesėkmingam gyvenimui

Pakankamai dažnai įvairiose firmose ar valstybės įstaigose galima sutikti žmogų su prestižinio universiteto diplomu, užimantį kuklias eilinio darbuotojo pareigas su nedideliu atlyginimu. Pirmūnai sugeba darbuotis tuščiais apsisukimais metų metus. Per tą laiką kai kurie jų bendraamžiai, kurie kitados mokėsi gerokai prasčiau ar net išvis prastai, gauna vadovaujančias pareigas, kuria klestinčius verslus, o jų pajamos siekia astronomines sumas.

Iš kur tokia neteisybė? Nereikia, žinoma, visko smarkiai apibendrinti, tačiau, vis dėlto, daugybė pirmūnų nepateisina pedagogų, kurie pranašavo savo numylėtiniams šviesią ateitį, o visus kitus niekino, lūkesčių.

Pirmoji priežastis. Nėra lankstumo

Mokykloje ir universitete viskas nuspėjama ir prognozuojama. Žmogus žino, kaip elgtis, kad gautų gerą įvertinimą. Pirmiausia reikia gerai išstudijuoti temą. Būtina vengti konfliktų su pedagogais, nesiginčyti ir sąžiningai vykdyti visus nurodymus. Tokiu būdu švietimo įstaiga išugdo žmogui tokias savybes kaip: darbštumas, pareigingumas, disciplina, gera atmintis.

Gaila, bet realiame gyvenime šių privalumų per mažai. Kad sėkmingai kiltum karjeros laiptais, versle ir asmeniniuose santykiuose, reikia dar ir lankstumo, kūrybinio mąstymo, išradingumo, gudrumo, komunikabilumo.

Mokykloje ir universitete prasčiau besimokantys dažniau už pirmūnus demonstruoja šias savybes, kad kompensuotų darbštumo ir pareigingumo deficitą ir pasiektų geresnių rezultatų lengvesniu keliu.

Kas vyksta užbaigus mokslus? Prasčiau besimokantis, kuris įprato „išsivartyti“ bet kokioje situacijoje, labai greitai prisitaiko prie gyvenimo aplinkybių. Tuo tarpu pirmūnas sąžiningai aria nuo ryto iki vakaro ir laukia, kada gi jį pagaliau pastebės ir deramai įvertins. Jis pražiopso begalę alternatyvių šansų, nekeičia veiklos srities, pastoviai bijo suklysti (juk pirmūnai neklysta). Nesunku susiprotėti, kokia jo laukia ateitis.

Antroji priežastis. Užkelta savivertė

Ji būdinga tiems pirmūnams, kurie įprato girdėti išimtinai pagyras savo adresu. Jie laiko save pačiais protingiausiais ir gabiausiais. Kurgi ne, juk dėstytojai rašo vien aukščiausius įvertinimus. O jeigu taip, tai kam stengtis ir kažko griebtis?

Tokie pirmūnai įsidarbina ir iškart reikalauja didelio atlyginimo, prestižinių pareigų. Jie nenori pripažinti, kad teorinės žinios ir praktika – visiškai skirtingi dalykai. Be to, daugelyje profesijų žinios nėra lemiamas tikro profesionalumo kriterijus. Kai kuriose sferose vertinamas sugebėjimas bendrauti ir susitari su žmonėmis, asmeninis patrauklumas, dėmesingumas, sugebėjimas spręsti nestandartinius uždavinius.

Nelabai vykusio, tačiau baisiai savimi patenkinto darbuotojo elgesys erzins bet kokį viršininką. Kur kas maloniau ateiti į pagalbą nepatyrusiam, tačiau iniciatyvą rodančiam specialistui, kuris pasiruošęs mokytis naujų dalykų ir jausti už tai dėkingumą.

Trečioji priežastis. Psichologinis pažeidžiamumas

Švietimo įstaigose dauguma pirmūnų atrodo pasitikinčiais savimi žmonėmis. Tačiau neretai už tariamo stipraus charakterio kaukės slypi daugybė įvairiausių kompleksų ir baimių. Štai tik kelios iš jų: „Galbūt aš kol kas nepakankamai pasiruošęs?“, „Ką apie mane pagalvos kiti, jei leptelėsiu kokią nors kvailystę?“, „Viskas turi būti idealu, kitaip – košmaras“. Perfekcionizmas nuolat verčia pirmūnus jausti didžiulę įtampą.

Mokykloje ir universitete jaunas žmogus rizikuoja blogiausiu atveju gauti nepatenkinamą įvertinimą ir susidurti su laikinu mokytojų, tėvų, bendraamžių nusivylimu. Tačiau tai ne katastrofa. Suaugusiame gyvenime viskas gerokai rimčiau.

Tipiškos baimės prarasti darbą ir pinigus, susilaukti vadovų kritikos, sužlugdyti svarbų projektą, pakenkti žmonėms sukelia pirmūnams nuolatines neurozes, nusivylimus, perspektyvoje šmėžuoja depresija. Jie tampa susikaustę ir praranda iniciatyvą. O tai, kaip žinia, sėkmės neprideda.

Laimei, kiekvienas pirmūnas gali pakeisti savo mąstymą bei elgesį. Tam reikia neužsiciklinti vien ties teorinėmis žiniomis, o atkreipti dėmesį į žmones. Iš kolegų, draugų ir vadovų visada yra ko pasimokyti. Taip pat kiekvienam pirmūnui svarbu suprasti, kad klaidos – tai ne pasaulio pabaiga, o galimybė įgyti naujos patirties.

Pirmūnas, suvokęs savo potencialias silpnas vietas gali greitai išsiveržti į priekį, juk jam visada išlieka jo neginčijami privalumai: darbštumas, sugebėjimas siekti tikslo ir atkaklumas.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

O aš tavo amžiuje… Kai kalbamės su vaikais, netgi jei laikome save moderniais jaunais tėvais, mes dažnai kartojame "O štai aš tavo amžiuje..." Toliau eina sąrašas, už ku...
Paleiskite sūnų. Berniuko atsiskyrimo nuo mamos st... Sveiko sūnaus atsiskyrimo nuo motinos galimybės ir perspektyvos priklauso nuo auklėjimo ir tų įvykių, kurie vyksta vaikystėje. Yra kelios atsiskyrimo...
Apie vaikus, elektroniką ir tuos, kurie ją perka Ši skaudi tema aštriai aptarinėjama daugelyje pokalbių apie vaikus ir tėvus. Čionai rašau apie tai ne tiek kaip psichologė, kiek kaip vienintelio pirm...
Klastinga dalelytė „ne“ "Nedaryk to, nedaryk ano, nelakstyk, neliesk, ne-ne-ne-ne..." Pažįstama situacija? Neretai suaugusieji taip ir švaistosi pamokymais: "neik į virtuvę, ...
Gniuždanti motina "Aš tave pagimdžiau, tu man dabar skolinga" arba "Aš be tavęs nesusitvarkysiu, gyvenimas praras prasmę, aš mirsiu", arba "Tu man skolinga už viską, ką...
Mokykla – patikrinimas, ar gali tėvai apgint... Atsikeliate dar su tamsa ir žingsniuojate į darbą, kurio nemėgstate. Šiame darbe 6-7 valandas užsiimate kažkuo tokiu, kas jums nepatinka ir kame nemat...
Kaip išauklėti Vyrą Pirmiausiai išsiaiškinkime, kas yra auklėjimas. Nereikia jo painioti su mokymu. Mokymas – tai darbas su protu, informacijos įrašymas į smegenų „kietą...
Tėvų lenktynės Tai, kad mūsų pasaulis išprotėjo, geriausiai iliustruoja mažųjų mis konkursai Amerikoje. Taip neturėtų būti. Niekur pasaulyje neturėtų būti renkamas g...
Šeimyninių barnių įtaka vaiko psichikai Jeigu aiškinatės santykius, pasistenkite daryti tai ne prie vaiko. Barnių pasitaiko net pavyzdingiausiose šeimose. Susikaupusios nuoskaudos, nutylėji...
Vaikai ir tėvų kaltės jausmas Nemažai tėvų šiandien laikosi vieno labai madingo principo - atseit galima išauklėti vaiką, nepadarius jam jokių psichologinių traumų. Mano požiūriu -...
Daugiavaikė mama apie visuomenės nuomonės paradoks... Sako, kad būti daugiavaike mama sunku. Ir tikriausiai daugiausiai apie tai žino pačios mamos. Tai kodėl tada moteris, kuri turi keturis ar penkis vaik...
Štai dėl ko taip pavargstate Visi žinome, kad vaikai auginami be išeiginių ir atostogų. Naujas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2000 amerikiečių mamų, turinčių 5-12 metų amžiaus...
Vidinis persekiotojas Žmonės, kurie vaikystėje patyrė psichologinį smurtą, visą gyvenimą prievartaus save iš vidaus. Skamba grėsmingai, tačiau tai - gryniausia tiesa. Pagal...
Pavargusioms mamoms Mama veda mažą dukrą į mokyklą, laikydama ją už rankos, o galvoje nesiliauja suktis mintys apie begalę reikalų, kuriuos reikia nuveikti: užsukti į par...
„Pergirti vaiką“ Jeigu be saiko ir neteisingai girsite - gali iškilti auklėjimo problemų. "Nepergirk" - kartais burba močiutės, išgirdusios, kaip tėvai švaistosi pagy...
Maitinti naktį kenksminga? Šį tvirtinimą kartais galima išgirsti iš stomatologų, gastroenterologų ir kitų vaikų gydytojų. Ir jis yra visiškai teisingas, jei kalba eina apie mait...
Kaip per savo ambicijas pastebėti vaiko individual... Vieną tėvų užduodamą klausimą girdžiu praktiškai pastoviai: "Kaip kažką darant ar nedarant nesuteikti gilios psichologinės traumos mano vaikui?" Klau...
Amžinai nepatenkinta mama Ar pasitaiko dienų, kai pastoviai niurzgate? Tiksliau, reikėtų paklausti, ar pasitaiko dienų, kada neniurzgate? Niurzgėjimui galima rasti krūvą patei...
„Kai – Tada“ metodika Pakalbėkime apie tai, kaip su vaikais kalbėti, o ne ant jų rėkti. Tiksliau būtų pasakyti, ir vėl, dar kartą, pakalbėkime apie dar vieną iš šimtotūksta...
Ką darome šiandien, kad žinotume, kuo gyvena mūsų ... Dar taip nerašėme. Pasakojam ką darome, nežinome kaip bus (mūsų vaikas dar pakankamai mažas) kai ateis laikas, bet labai tikimės, kad tai suveiks. Ži...
Kaip motina paverčia sūnų savo psichologiniu vyru... Kiekvienam praktikuojančiam psichologui teko susidurti su šiuo keistu ir liūdnu reiškiniu - kai mama paverčia savo sūnų "psichologiniu sutuoktiniu", a...
Neperlenkite lazdos su madingu ankstyvu ugdymu Pasitaiko, kad mamos ir tėčiai stengiasi realizuoti savas ambicijas ir neišsipildžiusias svajones per vaikus. Arba jiems labai norisi, kad vaikas būtų...
Kaip sutarti su paaugliais? Mažų vaikų mamos kartais klausia, kaip man pavyko užauginti tokius puikius paauglius. Iš pradžių sutrinku ir nežinau, ką atsakyti. Mano vaikai užaugo ...
Vaikų atminties ypatumai Iki 9 metų amžiaus vaiko atmintis skiriasi nuo suaugusio žmogaus atminties. Vaikas įsimena žodžius, mintis ir konkrečius veiksmus. Kadangi sugebėjimas...
Kritiškos auklėjimo klaidos, paverčiančios vaikus ... Paskutiniu metu reikalavimai, susiję su vaikų auklėjimu, pakilo praktiškai į nepasiekiamą lygį. Staiga paaiškėjo, kad vaikui vos ne nuo gimimo reikali...