Kodėl šiandien taip sunku būti tėvais

Uždavus šį klausimą, pirmiausiai ateina nuostaba. O kodėl, tiesą sakant?

Jei palyginsime su senais laikais, pamatysime, kad šiuolaikinių tėvų padėtis labai netgi nuostabi.

Mes turime sauskelnes, skalbimo mašinas, nebeskalbiame vystyklų ežero eketėje, turime gatavus vaikiškus maistelius, tik atidaryk ir maitink.

Mes turime begalę būdų užimti vaiką – įvairiausių žaislų, dar bala žino kokių įrengimų, vaiko nebereikia nešioti ant rankų, yra patogūs vežimėliai, nešioklės.

Viskas padaryta tam, kad auginti vaikus būtų patogu. Yra užsiėmimai tėvams, knygos, viskas detaliausiai aprašyta – kaip ir ką daryti. Atrodytų – tik auklėk ir norėk.

Tačiau absoliučiai tipiška situacija, kai kokia nors jauna mama, sėdinti bute su buitine technika, daugybe drabužių, maisto, žaislų, tuo momentu, kai vyras sugrįžta iš darbo, jaučiasi tarsi darbinis arklys, kuris jau nieko nebegali ir absoliučiai išsekęs, pavargęs ir bejėgis. Atrodytų, namie sėdėjo, nieko neveikė… Tai iš kur tokia savijauta?

Pamėginkime išsiaiškinti.

Viena iš priežasčių, kaip neatrodytų keista – urbanizacija. Kitaip sakant, gyvenimas dideliuose miestuose. Masinis persikėlimas į miestus prasidėjo prieš 200 metų ir tęsiasi toliau. Mūsų šalis šį bumą patyrė prieš kokių 50-60 metų, kai daugybė kaimo gyventojų tapo miestiečiais ir ėmė gyventi miestietiškai.

Urbanizaciją visada lydi toks reiškinys kaip demografinis lūžis. Šeimos sudėties pasikeitimas. Kaimo šeima – tai beveik visada daugiavaikė šeima. Miesto šeima – visose šalyse, visose kultūrose, praktiškai be jokių išimčių, atmetus nebent kokias nors visiškai religines situacijas, pereina prie modelio, kuriame yra vidutiniškai du vaikai.

Tai susiję, žinoma, su faktu, kad auginti vaiką mieste yra nepalyginamai sunkiau, negu kaime.

Kaime žmogaus darbas neatskirtas nuo jo pagrindinio gyvenimo. Ir vaikai kaime pradeda darbuotis nuo 4-5 metų, jau šiame amžiuje jie daro kažką naudingo namuose ar laukuose. O svarbiausia – jiems nereikalinga speciali priežiūra. Jie gali praktiškai visą laiką būti šalia tėvų, kuriems nereikia nutraukti savo pagrindinės veiklos, kad pasėdėtų su vaiku. Tėvai gali toliau rūpintis gyvuliais, kapstytis darže, o vaikai – kažkur šalia. Pamenate visus tuos klasikinius paveikslus – vyras kerta rugius, moteris eina iš paskos ir riša pėdus, o šalia – vaikas. Pačius mažiausius prižiūrėdavo seneliai ar vyresnieji vaikai. Vaikai kaimo šeimoje – tai greičiau pliusas, papildomos darbo rankos, negu problemos. Ir kad juos augintum, tau nereikia kardinaliai keisti gyvenimo būdo.

Kai tik persikeliame į miestą – situacija keičiasi. Auginti vaiką mieste – reiškia jį prižiūrėti, juo užsiimti. Tai toks katastrofiškas reiškinys, kuris veda į tai, kad jei žmogus susilaukia vaiko mieste, tai kažkuriam šeimos nariui teks visiškai keisti gyvenimo būdą, visiškai palikti savo darbą, keisti savo dienotvarkę ir užsiimti vaiku. Vaikas negali kažkur šalia jūsų užsiimti savais reikalais ir žaidimais, kai dirbate ofise, banke, parduotuvėje… Reikia arba samdyti specialų žmogų, arba pasikviesti močiutę, kuri jau pensijoje.

Motina nustoja būti dirbančiu šeimos nariu, nutraukia karjerą, iš čia automatiškas nenoras turėti vaikų. Moteris patiria stiprų sresą, kadangi atsiradus vaikui, tenka kardinaliai keisti gyvenimo būdą.

Jei pažvelgsime į moterį kaimiškoje kultūroje, tai ten gimus vaikui absoliučiai niekas nepasikeičia. Bendravimas, socialinis ratas, laiko leidimo būdas praktiškai nesikeičia. Vaikas visą laiką šalia jos, ji bet kuriuo momentu gali priglausti jį prie krūtinės, ji bendrauja su tais pačiais žmonėmis, nesikeičia jos socialinis statusas, padėtis.

Jei pažvelgsime į šiuolaikinę miesto moterį – sėkmingą, išsilavinusią, tai atsiradus vaikui, jos gyvenimas keičiasi absoliučiai. Jeigu anksčiau buvo darbas, kažkokie uždaviniai, projektai, kažkoks turiningas ir patrauklus gyvenimas, bendravimas su draugais, kultūringas laisvalaikis, tai gimus vaikui, moteris staiga tampa nuo viso to izoliuota, uždaryta tarp keturių sienų, pasmerkta nesunkiam, tačiau labai monotoniškam ir neįdomiam darbui: keisti sauskelnes, maitinti ir t.t.

Šitas stresas, ačiū Dievui, paskutiniu metu pradėjo švelnėti, aplinka pradeda adaptuotis. Atsiranda vis daugiau vietų, kur galima nueiti su vaiku, prasiblaškyti.

Šitas staigus gyvenimo būdo pasikeitimas jau pats savaime yra streso faktorius, net jeigu moteris myli vaiką, netgi jei jaučia malonumą jį prižiūrėdama. Mes žinome, kad bet kokie pokyčiai gyvenime, netgi jei jie teigiami, net jeigu apie juos ilgai svajojome – tai stresas. Vadinasi, emocinio išsekimo rizika padidėja.

Kuo gyvenimas buvo aktyvesnis, įdomesnis – tuo didesnis stresas. Galbūt, iškeisti nuobodų lindėjimą ofise, dėliojant popieriukus ir klapsint klaviatūra, į vaiko priežiūrą, bus ne taip kritiška. O jeigu pas tave buvo turiningas kūrybinis darbas, gyvas bendravimas su žmonėmis, tai po šito atsidurti tarp keturių sienų – tai, tikriausiai pats stipriausias stresas, nežiūrint į jokią meilę vaikui ir motiniškus jausmus. Trečiame-ketvirtame mėnesyje užgraužia nuobodulys, užvaldo troškimas grįžti į gyvenimą ir t.t. O vaikas tam dar nepasiruošęs.

Kitas dalykas, dėl kurio prasideda stresas motinai yra tai, kad šiuolaikinės moterys turi itin mažai bendravimo su vaikais patirties. Kaime šeimos didelės, glaudžiai bendraujama su kaimynais. Miestuose gi mūsų bendravimo ratas gali būti pakankamai siauras. Neskaitant kolegų darbe, mes galime išgyventi savaites, nepasakę niekam „Labas“, neapsikeitę keliais žodžiais. Mes užsidarę savo kiautuose. Kaime tai neįmanoma. Nuėjai prie šulinio ar į parduotuvę, pabendravai pakeliui su krūva žmonių, pasiteiravai, kaip reikalai, kaip sveikata ir t.t.

Vaikai žaidžia kartu, jų amžius pats įvairiausias, jie eina iš kiemo į kiemą, visi susimaišo, vaikai iš skirtingų šeimų bendrauja tarpusavyje. Tai reiškia, kad bet kuri mergaitė, kuri archaiškoje kultūroje jau sulaukusi 17-18 metų susilaukdavo vaikų, prieš tai spėjo pabendrauti su daugybe įvairaus amžiaus vaikų. Ji iki to laiko įgijo milžinišką bendravimo su vaikais patirtį – įvairiose situacijose, su skirtingais charakteriais, skirtingo amžiaus. Ji žino, kaip jie verkia, kaip rodo kaprizus, ką mėgsta, ko nemėgsta, ką gali ir ko negali. Ši patirtis susikaupė dar iki to, kai ji pagimdė nuosavą vaiką. Ir ji ja naudojasi.

Miesto kultūroje, jeigu moteris pati buvo vienintelis vaikas šeimoje, susiklosto tipiška situacija, kai ji pagimdo, sulaukusi 30 metų ir tai apskritai pirmas kūdikis jos gyvenime, kurį ji paima ant rankų. Atitinkamai, jos bejėgiškumas, sutrikimas, pasimetimas šimteriopai išauga.

Trumpiau tariant, yra begalė grynai objektyvių faktorių, susijusių su sąlygomis, kuriomis mes gyvename, su civilizacija – ir tai jau savaime kelia pakankamai stiprų stresą tėvams.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Tėvų kantrybė Mamos ir tėčiai bent vieną kartą, tačiau greičiausiai susidūrė su savo mažojo nepaklusnumu. Juk vaikai - tai maži išdykėliai, kurie kol kas dar nesupr...
Kam reikia išsaugoti vaiko ir tėvo ryšį po skyrybų... Jūs išsiskiriate su vyru, išsivažinėjate, šeima suyra, vaikas lieka su jumis. Vaiko tėvas galbūt labai jus įskaudino, jis galbūt asocialiai gyvena, re...
Motinystė – ne vienintelis moters pašaukimas... Labai dažnai susiduriu su moterimis, kurios ne šiaip visą save atiduoda vaikams - jos uždaro sau visas likusias gyvenimo sritis, visiškai sąmoningai. ...
Vaikui pavojinga būti jūsų mama Ar pažįstama situacija, kai jūs, patyrusios kažokį skausmą, ieškote palaikymo ir užuojautos iš savo vaiko? Kalba eina būtent apie sunkius pergyvenimus...
Tėvo vaidmuo auklėjant sūnų Kiekvienam berniukui reikalingas vyras, kuris galėtų jam "instaliuoti" gyvenimo programą, parodytų, ką reiškia būti vyru. Tai didžiulė privilegija, su...
Vaikas „sau“ Neretai atsitinka, kad moteriai nepasiseka su santykiais. Metai bėga, vyriškio vis nėra, tačiau yra mylima mama, pas kurią vieniša moteris ir sugrįžta...
Gydanti motinystė Tai, kas mus labiausiai erzina mūsų vaikuose - būtent tame ir slypi mūsų pačių vidinio vaiko trauma. Ir tik mes galime ją išgydyti. Yra žmonių, kurie...
Jaunos mamos dažnai klysta Venkime paplitusių įsitikinimų, kurų neįmanoma paaiškinti logiškai. Už lango - XXI amžius, informacijos lavina verčiasi mums ant galvos ištisais debe...
Pavargusioms mamoms Mama veda mažą dukrą į mokyklą, laikydama ją už rankos, o galvoje nesiliauja suktis mintys apie begalę reikalų, kuriuos reikia nuveikti: užsukti į par...
Tris pagimdė, ketvirto laukiasi – ir dar šyp... "Išėjau dieną į parduotuvę, mažyliai bėga priekyje. Priešpriešiais eina penkiasdešimtmetė moteriškė, akyse - smalsumas ir užuojauta. "Visi keturi - jū...
Amžinai nepatenkinta mama Ar pasitaiko dienų, kai pastoviai niurzgate? Tiksliau, reikėtų paklausti, ar pasitaiko dienų, kada neniurzgate? Niurzgėjimui galima rasti krūvą patei...
Jaunoms mamoms apie jaunus tėčius Jaunas tėtis jūsų ilgisi. Tas kūdikis užsikariavo visą jūsų dėmesį. VISĄ. Ir kai vaikui pagaliau jūsų nebereikia, jūs kuo greičiau lekiate miegoti. Pr...
Tėvo vaidmuo auklėjime. Keli patarimai Tėvui ant pečių gula daug pareigų. Jis ir už šeimos saugumą atsakingas, ir tėvo pareigas atlieka, ir kantrybė reikalinga. Vaikas laiko tėvą savo mokyt...
Vaikai – tėvų mokytojai Kai kurie žmonės nenori turėti vaikų, jiems atrodo, kad palikuonys trukdys laimingai gyventi. Realybėje viskas priklauso nuo to, ką laikote laime. Jei...
Ką gauname iš tėvo Psichologinis tėvo uždavinys - ginti, saugoti ir pripažinti. Jeigu tėvas ginti vaiką nuo rėksmingos tetos, didesnių vaikų ar pikto šuns, vaikui atsira...
Ir tai – visam gyvenimui -Mam, aš jau viskas. Važiuoju namo. Namo važiuoti 30 minučių. Praeina pusantros valandos. Skambinu. -Alio! - fone kažkoks triukšmas, keiksmai, riksm...
Vaikai ir dovanos, kurias jie mums atneša Visi vaikai atsineša su savimi mums skirtas dovanas. Kiekvienas vaikas, gimdamas, pakeičia tėvų gyvenimą, atnešdamas į jį kažką ypatingo. Naujo. Ir ke...
Mamai būtina pabūti pačiai su savimi Griežtai kalbant - bet kuriai moteriai reikia bent pusvalandžio ar valandos per dieną, kad pabūtų viena, su savo vidiniu pasauliu. Tačiau paprastai pr...
Kai atstumiamas tėvas Priimu pacientus. Berniukui 6 metai. Neurotiniai sutrikimai. -Su kuo tu gyveni? -Su mama. -O tėtis? -O mes jį išvarėme. -Kaip tai? -Mes su juo i...
Kai motinystė atima visas jėgas Pas mamas irgi būna blogų dienų, kai viskas krenta ir rankų ir išsenka jėgos. Pradeda atrodyti, kad mamos gyvenimas - tai nesibaigiantis tvarkymasis, ...
Toksiška mama Mielosios mamos, jūs galite nuodyti ir naikinti savo vaikų dvasinį gyvenimą. Dėl jūsų nesąmoningumo - nesugebėjimo pasižiūrėti į save iš šalies ir sus...
Esam nuostabūs tėvai Esam nuostabūs tėvai. Ir kiekvieną vakarą galim užmigti ramia širdimi, be graužaties, kad kažką padarėm ne taip, nepakankamai, kad suklydom, supykom,...
Atvirai apie motinystę Taip, kartais aš pasakoju apie motinystę be pagražinimų, be apgaulės, nepostringaudama, jog tai, atseit, begalinis nesiliaujantis pasitenkinimas ir ma...
Vaikai ateina pas tėvus. O ne atvirkščiai Kai tampame tėvais, tuo momentu mes tarsi persikeliame į nuosavą vaikystę. Ir iš naujo pergyvename džiugius ir liūdnus praeities įvykius. Atrandame sa...
Kai mama išsilieja iš krantų. Buitinis vaizdelis... Būna, kad mama puola į neviltį. Nes ji irgi ne geležinė. Paprastai prie to priveda ištisa grandinėlė įvairiausių įvykių. Pavyzdžiui, ryte kai kas la...