Kodėl sulig amžiumi mažėja draugų?

Turėdamas neblogų bendravimo įgūdžių, žinau, kaip sudominti žmones. Niekada nepergyvenau, kad neturėsiu draugų. Tačiau sulig amžiumi pastebėjau, kad jų skaičius vis mažėja. Problemos esmė – mes susirandame tuos draugus, kai esame dar jauni, gyvename atvira širdimi ir be rūpesčių.

Prisiminkite geriausius draugus mokykloje. Kodėl apskritai tapote draugais? Kaip viskas prasidėjo? Galbūt sėdėjote viename suole ir nutarėte, kad puikiai dera charakteriai? Kartu leidote laiką pertraukų metu ir po pamokų? O gal abu žaidėte vienoje komandoje ir draugystė užsimezgė, kai komanda išlošė ar pralošė, ar tiesiog treniruočių metu, akylai stebint rūsčiam treneriui? Visi atsidūrėte toje pačioje situacijoje ir suartėjote, kadangi vienas kitą supratote.

Draugais jus padarė bendra patirtis. Kartu atsidurdavote vienodose situacijose. Jūs vienas kitą supratote. Džiaugėtės vienas kito pasiekimais ir sielvartavote dėl nesėkmių. Ir pamažu visa tai transformavosi į tvirtą ryšį. Tačiau dabar, po daugelio metų, viskas, ko būta tarp jūsų išsisklaidė, ryšiai pradeda trūkinėti ar jau nutrūko. Interesai tapo įvairesni, aistros nuslopo ir toji bendra gija, kuri jus siejo, jau seniai „susidėvėjo“.

Kai dabar susitinkate su šiais draugais, iš pradžių galite gyvai prisiminti senus gerus laikus, tačiau labai dažnai pokalbis tuo ir pasibaigia. Kodėl? Galbūt dėl to, kad tarp jūsų liko ne tiek jau daug bendro. Jūs galite būti didelis viršininkas, ieškantis žmogaus, su kuriuo galima išgerti ir atsipalaiduoti. O draugas gali būti universiteto dėstytojas, blaivininkas ir vegetaras. Arba jūs mokytoja, gyvenanti pagal kokius nors rytietiškus principus, o draugė – šou verslo atstovė, kuriai svarbu išgerti ir parūkyti, kad nepriaugtų svorio. Jūs paprasčiausiai išaugote savo draugystę kaip senus vaikiškus drabužius.

Ir visgi kai kurie žmonės išlieka draugais, kadangi širdies gilumoje išsaugo tuos pačius interesus.

Mes praradome vaikystės draugus, pasukę skirtingais gyvenimo keliais, dėl visiškai skirtingų interesų, tačiau kelis geri draugai vis dar liko. Pažįstama situacija? Galbūt matotės retokai, tačiau žinote, kad jie visada kažkur netoliese. Taip yra dėl to, kad jūs ir jie tebeturite vienodas bazines vertybes, kurios sudaro gilios ir ilgalaikės draugystės pagrindą.

Dabar tikriausiai jau supratote, kad ir jūs, ir jūsų amžini draugai esate labai panašūs kažkur labai giliai savo širdyse. Nuvyniokite nuo savęs visus tuos profesijos, pomėgių ir kitus sulig amžiumi priaugusius sluoksnius ir pamatysite, kad judu labai panašūs, kai kalba užeina apie svarbiausius dalykus gyvenime. Jūs – vėjas vienas kito burėse, tačiau tuo pat metu nebijote ginčytis, kadangi kitam linkite gero.

Įsivaizduokite situaciją: iš vienos pusės turite draugą, kuris iš pažiūros labai jus myli, tačiau kai pažįstate jį artimiau, paaiškėja, kad jam svarbiausia pinigai, o ne moralė. Ilgai truks tokia draugystė? Ir tuo pat metu galime turėti draugą – visišką savo priešingybę profesijos ir interesų srityje, tačiau jis lygiai taip pat žvelgia į gyvenimą, kaip ir jūs. Štai jis ir yra jūsų draugas visam gyvenimui.

Kaip gi užmegzti draugystę, kurios neįveiks amžius?

Paslaptis paprasta. Iš pradžių reikia išsiaiškinti gilumines žmogaus mintis, o tai padaryti galima ne tik pasikliaujant instinktu ir protu. Uždavinėkite klausimus, kurie atskleis, kuo žmogus tiki, ko apskritai netoleruoja, kaip atrodo jų idealus pasaulis ir idealus gyvenimas, kokie svarbiausi gyvenimo prioritetai.

Turėkite galvoje, kad šis metodas ne visada palengvins naujų draugų paiešką. Priešingai, jis gali procesą apsunkinti. Esmė ne ta, kad susirastumėte daugiau draugų, o ta, kad atrastumėte tikrus ir „teisingus“. Jūsų standartai turi būti pakankamai aukšti, kad galėtumėte būti su žmonėmis, kurie jus supranta, papildo ir, galiausiai, daro jus ir pasaulį laimingesniais. Kai kalba eina apie draugystę, jums turėtų rūpėti ne kiekybė, o kokybė.

Autorius — Brian Lee

Why You Have Fewer Friends as You Grow up (and It’s Normal)