Kodėl svarbu pradėti ugdyti empatiją ankstyvoje vaikystėje?

Daugelis tėvų ima nerimauti pastebėję savo vaikų savanaudiškumą. Visi nori, kad jų vaikai rūpintųsi kitų žmonių gerove, būtų švelnūs ir atjaučiantys. Kaip išmokyti mažuosius dalintis, suprasti kito žmogaus jausmus ir būti empatiškais? Pasak specialistų, už empatiją atsakinga pagrindinė smegenų dalis ankstyvoje vaikystėje vis dar būna nesusiformavusi. Todėl empatijos bei dėmesingumo, kaip ir kitų esminių pozityvaus proto gebėjimų (valdyti emocijas ir savo elgesį, nepalūžti susidūrus su problemomis, suprasti save ir priimti teisingus sprendimus) reikia mokytis. Apie tai, kaip ugdyti 3–7 metų vaiko empatijos sugebėjimus, kalbamės su Kauno miesto poliklinikos Dainavos Jaunimo centro psichologe Monika Matonyte, pristatančia leidyklos VAGA išleistą naujausią amerikiečių psichiatro Dr. Danielio J. Siegelio ir psichoterapeutės dr. Tinos Payne Bryson knygą – „Smegenys, tariančios TAIP“ (2018).

Knygos autorių teigimu, svarbiausia tėvų užduotis – ugdyti pozityvųjį vaiko protą: lavinti empatijos sugebėjimus, išmokyti drąsiai, lanksčiai ir atvira širdimi pasitikti iššūkius bei galimybes ir iš negatyvaus proto būsenos sklandžiai grįžti į pozityvaus proto „režimą“. Priešingu atveju, vaikus, kurių požiūrį į aplinką formuoja negatyvus protas, valdo išorinės aplinkybės ir jų pačių jausmai. Tokie vaikai keblias situacijas sutinka priešiškai, užsisklendžia, negali išsivaduoti iš užplūdusių emocijų, negeba žvelgti į pasaulį smalsiai ir atvirai. Taigi, kaip lavinti mažųjų empatijos sugebėjimus nuo ankstyvos vaikystės?

Ką reiškia būti empatiškam? Kodėl šis gebėjimas svarbus?

Amerikiečių psichiatras Dr. Danielis J. Siegelis ir jo kolegė, psichoterapeutė Tina P. Brayson empatiją apibrėžia kaip „gebėjimą suprasti kito žmogaus padėtį, o prireikus nelikti abejingam ir imtis veiksmų siekiant padėti“. Galiu tik papildyti, kad toks gebėjimas suprasti kito padėtį apima ne tik fizinius aspektus, bet ir žmogaus pasaulėžiūrą, patirtis. Svarbiausia sudedamoji empatijos dalis – tai gebėjimas įsijausti į kito žmogaus jausmus, emocijas bei reaguoti jam pasitelkiant savo jausmus – pasidžiaugti juo ar paguosti. Kiekvienam iš mūsų šis gebėjimas yra svarbus, nes būtent ji padeda suprasti kitus žmones, užmegzti tvirtesnius santykius su kitais, netgi prisideda prie mūsų pasaulėžiūrios formavimosi, jos dėka mes tampame sąmoningesni, kantresni ir laimingesni.

Kada maži vaikai geba suprasti, kad reikėtų dalintis jam priklausančiais daiktais, žaislais, saldainiais su kitais? Nuo kada geriausia pradėti vaikus mokyti dalintis – parodant, kad šis veiksmas yra pozityvus, t. y. niekas nenori iš jo nieko atimti, nuskriausti ir pan.

Tik apie trečiuosius gyvenimo metus pas vaikus pradeda vystytis gebėjimas išreikšti savo patenkintus ar nepatenkintus norus per emocijas. Todėl visiškai normalu, kad 2–3 metų vaikai nebus linkę dalintis savo žaislais su mažesniuoju broliu ar sese ir su ašaromis reaguos į tokius tėvelių paskatinimus. 4 metų vaikai jau geba pažvelgti į situacijas iš kito žmogaus perspektyvos, nes jiems po truputį vystosi kognityvinis empatijos aspektas. Taigi, tokio amžiaus vaikus jau būtų galima mokinti dalintis. Po truputį padėti atkreipti dėmesį į savo ir kito vaiko jausmus – kad kitas apsidžiaugia, kai jam duodamas žaislas arba kad reikia paguosti matant verkiantį žmogų. Knyga „Smegenys, tariančios TAIP“ – viena iš tų, padedančių tėvams, kaip mokyti vaikus dalintis.

Kaip tėvams ugdyti 3–7 metų vaiko empatijos sugebėjimus?

Pačių tėvų pavyzdys yra vienas pirmųjų veiksnių, dalyvaujančių empatijos ugdyme. Savanoriaudami, suteikdami pagalbą kitiems, jau savaime taip mokome elgtis ir vaiką. Taip pat svarbu padėti vaikams atkreipti dėmesį į aplinkinių poreikius, jausmus ir poelgių priežastis. Tai galima padaryti paprastais pokalbiais kasdienėse situacijose: kaip manai, kodėl Benui liūdna? Kuo galėtume jam padėti? Tokie klausimai skatina plėsti požiūrį, elgtis moraliai ir įsijausti į kitų padėtį. Vaikų empatijos lavinimui naudingi įprasti ir vaidmenų žaidimai, filmai, knygų skaitymas, kurių metu galima aptarti, ką veikėjas šiuo metu jaučia, kodėl jis taip supyko ant kito veikėjo ir t. t.

Knygoje „Smegenys, tariančios TAIP“ pabrėžiama, kad ugdyti empatiją nereiškia mokyti įtikti kitiems nuskriaudžiant save. Ar yra realus pernelyg didelės empatijos pavojus? Kaip rasti aukso vidurį lavinant vaiko empatiją, tačiau neišugdant jo pataikavimo ar priklausomybės nuo kitų vaikų ir suaugusiųjų?

Taip, pernelyg didelės empatijos pavojus realus. Kai vaikams yra nuolat sakoma: „pagalvok apie kitą“, „pažiūrėk kaip jį įskaudinai“, „turi nusileisti sesei“, tokiu būdu ugdoma asmenybė, kuri nebemoka pakovoti už save, o stengiasi tik nuolat visiems nusileisti ir neįskaudinti kitų. Tačiau, tarp empatijos ir „aklo aukojimosi“ skirtumas yra – empatija jokiu būdu neskatina aukoti savo poreikių ir jausmų dėl kito. Tą svarbu prisiminti tėvams, nes jie yra žmonės, esantys arčiausiai vaiko ir galintys paskatinti jį drąsiau ar garsiau pasakyti savo nuomonę, paprašyti ko nori patys ir atsakyti kitam prašančiajam. Ne vienas auginantis vaiką ar dirbantis su jais mokykloje žino įprastą pavyzdį, kai vaikas išdalina visus savo turimus saldainius kitiems, nepasilikdamas net sau to vienintelio. Taigi „aukso viduriukas“ ugdant empatiją – būtų išmokyti vaiką pasilikti vieną saldainį ir sau.

Kokios problemos gali kilti paauglystėje, jeigu nuo vaikystės nebuvo lavinama empatija?

Jeigu vaikystėje nebuvo lavinama empatija, tokiam vaikui paauglystėje gali kilti sunkumų atpažįstant savo ir kitų emocijas. Kai jas sunku atpažinti, sunku ir įvardinti. O iš tokio negebėjimo įvardinti savo jausmus, paauglys gali tapti nepasitikintis savimi, uždaresnis, bijoti išreikšti ne tik jausmus, bet ir mintis.

O kokie iššūkiai gali kilti asmeniniuose santykiuose suaugusiems, stokojantiems empatijos?

Suaugęs žmogus, kurio empatija nebuvo lavinama, greičiausiai liks egocentriškas, narcistiškas, susikoncentravęs į save. Tokiam žmogui bus sunku megzti artimesnį santykį, o jame atjausti šalia esančią antrą pusę ir bendradarbiauti priimant sprendimus kartu. Taip pat asmeniniuose santykiuose gali pasireikšti polinkis teisti, kritikuoti šalia esantį žmogų ar jo nuomonę net neišklausius.

Knygos autorius Danielis J. Siegelis pabrėžia, kad rūpestingi ir empatiški žmonės būna mažiau nervingi, pikti ir nelinkę teisti aplinkinių. Ar galime sakyti, kad išlavinta empatija padeda susitvarkyti su mūsų pačių neigiamomis savybėmis ir emocijomis, todėl yra abipusiai naudinga?

Taip, išlavinta empatija padeda ir mums patiems. Jos dėka galime pažinti įvairesnius tiek vidinį, tiek išorinį pasaulius. Kartais per kitų žmonių patirtis ir patys išmokstame kaip galėtume tvarkytis kilus tam tikroms emocijoms, lengviau suprantame elgesio priežastis. Tačiau, norisi pabrėžti būtent tą žodį „išlavinta“. Empatija bus naudinga tik tuo atveju, kai į ją žvelgsime „pro savo kūno akinius“, tai yra gebėsime atskirti savo ir kito žmogaus jausmus.

Jeigu mūsų empatijos objektas verkia dėl netekties, mums nereikia sėdėti kartu su juo ir verkti. Pasitelkę savo mąstymą bei knygos autorių minimą įžvalgumą, galime atrasti žymiai geresnių būdų empatiškai įsijausti į tokią situaciją, pavyzdžiui, pasiteiraujant pačio žmogaus, kaip mes galėtume jam padėti. Išlavintą empatiją turintis žmogus, jausdamas, kad šiuo metu negali paguosti kito dėl to, kad pats yra panašioje situacijoje, drąsiai atsitrauks, leisdamas abiems gedėti atskirai.

Dr. Daniel J. Siegel, dr. Tina Payne Bryson „Smegenys, tariančios TAIP“, vertė Ieva Šimkuvienė, VAGA, 2018 m.

Knygynų tinklo VAGA informacija


DAUGIAU ŠIA TEMA

Baudimas nekalbėjimu Yra šeimų, kuriose vaikų nemušė ir nebarė, o baudė ramiai ir inteligentiškai - nekalbėjimu. Mažai kas iš tėvų supranta, ką nekalbėjimas reiškia vaiku...
Ar galima išlepinti meile? Kai kalbu, jog vaikų nereikia muštruoti ir gniuždyti, vadinant tai "auklėjimu", visada atsiranda žmonių, kurie pradeda aiškinti, kad šitaip vaikus išl...
Auklėti vaiką – tai išlaisvinti jį nuo šių d... Pasidaryti vaiką nesudėtinga. O štai išauklėti, nepridarius daugybės klaidų - be galo aktualus klausimas. Knygynų lentynos lūžta nuo pedagoginės liter...
Mokykla – patikrinimas, ar gali tėvai apgint... Atsikeliate dar su tamsa ir žingsniuojate į darbą, kurio nemėgstate. Šiame darbe 6-7 valandas užsiimate kažkuo tokiu, kas jums nepatinka ir kame nemat...
Trumpas, bet kokybiškas buvimas su vaikais Turbūt ne itin daug yra tokių, kurie turi laiko be galo be krašto ir nori, bei gali, jį visą praleist su vaikais (su visa pagarba bei meile tiems vaik...
Kaip sukiršinti vaikus? Kartais vaikai tampa priešais vienas kitam dėl tėvų kaltės - kai neatsargiais žodžiais ar neapgalvotais poelgiais patys juos supjudome tarpusavyje. Ka...
Toksiška mama Mielosios mamos, jūs galite nuodyti ir naikinti savo vaikų dvasinį gyvenimą. Dėl jūsų nesąmoningumo - nesugebėjimo pasižiūrėti į save iš šalies ir sus...
Kaip padėti vaikams suprasti tragiškas naujienas Originalas Laikykite tai pamokančiomis akimirkomis. Svarbus tėvystės – ir gyvenimo – principas yra paversti problemas į galimybes. Nors jums mažiausi...
Apie pyktį ir vaikus Originalas Dažniausiai tėvai vaikus psichologinei konsultacijai atveda dėl pykčio problemų, per kiekvieną seminarą tėveliams irgi iškyla klausimų api...
Džonas Holtas. Mokykla kenksminga vaikams Praktiškai kiekvienas vaikas, stovėdamas ant mokyklos slenksčio savo pirmą mokslo dieną yra gerokai protingesnis, smalsesnis, drąsesnis, geriau orient...
Kad vaikai mokėtų spręsti savo problemas Mano požiūrį į vaikų auklėjimą pakeitė vienas atradimas. Kartą mano vyras prisiminė savo vaikystę: "Kiekvieną kartą, kai paklausdavome pas tėvą, ką re...
Kai mama išsilieja iš krantų. Buitinis vaizdelis... Būna, kad mama puola į neviltį. Nes ji irgi ne geležinė. Paprastai prie to priveda ištisa grandinėlė įvairiausių įvykių. Pavyzdžiui, ryte kai kas la...
Rėkiate ant vaiko? Net patys ramiausi tėvai kartais pyksta, ypač kai vaikų elgesys verčia raudonuoti iš gėdos. Tačiau pyktis gali turėti toli siekiančių pasekmių vaiko v...
Kur eini?! Sėsk, pasakiau! Įprastas riksmas -Sėdėk tiesiai! Ko susikūprinai? Nebliauk! Nebliauk, kam pasakiau!!! Kur čia dabar susiruošei eiti?! Lažinamės, kad iš karto suprat...
Ar verta įsiklausyti į vaiko nuomonę Svarbus tėvų uždavinys - užmegzti kontaktą su vaiku. Dažnai kalbuosi su dukra, kaip sakoma, "iš dūšios": domiuosi, ar viskas jai patinka mūsų šeimoje,...
Kodėl paaugliai kankina save ir kitus? Originalas Pačiais nelaimingiausiais gyvenimo etapais laikoma paauglystė ir senatvė. Emocinės paauglių problemos neretai prilygsta psichinės ligos si...
Lopšinės ir vaikų sveikata Labai gaila, kad tas nedaugelis dalykų, kurie mus pasiekė iš tūkstantmečių gelmių, ne visada suranda savo vietą mūsų pasaulyje ir egzistuoja toliau. G...
Kaip užauginti laimingą vaiką. Instrukcija Psichologai sudarė frazių sąrašą, jas būtina sakyti vaikui, kad jis užaugtų pilnaverte asmenybe. Kad mokėtų mylėti ir būti mylimas, kad pasitikėtų sav...
Barbių įtaka vaikams Jūs niekad neatkreipėte dėmesio į tai, kad mūsų kultūroje lėlės – tai visada lėlės-vaikai? Nuo kūdikių iki keliamečių. Tuo tarpu populiariausia Vakar...
5 paprasti patarimai kaip ugdyti vaiko atsakomybę ... Originalas Kažkada pasidalinome sena lietuviška patarle: „mylėk kaip dūšią, krėsk kaip grūšią“ ir sulaukėme nemažai komentarų bei klausimų – kaip gi ...
Savarankiškas, reiškia – atsakingas Daug kartų savo praktikoje susidūriau su atvejais, kai tėvai skundžiasi nesavarankiškais vaikais. Gerai, jeigu tai pastebime, kai vaikas dar mažas, ta...
Pratinkite vaikus prie darbo Kaip manote, kam sugalvoti batukai be raištelių? Teisingai - siekiant palengvinti mažylių gyvenimą. Tą patį galima pasakyti apie užtrauktukus vietoje ...
Vaikai egoistai Kodėl iš mielų mažylių išauga egoistai? Daugeliu atvejų tėvai tiesiog rankomis skėsčioja. Ką padaryti - toks jau gimė. Bet ar tikrai taip yra, ar reik...
Rėkianti mama ir vaikas Vaiko požiūris Vaikais suvokia šitą suaugusių, esančių šalia jo, pasaulį ir rūpinimąsi jais, žodžius, poelgius, visiškai kitaip nei mes. Jų požiūris ...
Bauginimai ir kitos tėvų klaidos "Jei nesusitvarkysi kambario, liksi be saldainių", "Daryk, kaip pasakiau, daug neklausinėjęs, nes neišleisiu į lauką pas draugus". Šitiems pasisakymam...