Kodėl svarbu tenkinti besilaukiančių kaprizus?

Atrodytų, maža ko gali užsimanyti kuoktelėjusi moteriškė? Tai persikų vidury nakties, tai sūdytų keptų braškių… Nėra čia ko tenkinti kiekvieno kaprizo. Nėštumas – ne liga, o normali organizmo būsena, tegu neišsidirbinėja… Ir tik visai neseniai pagaliau iki galo supratau, kaip tai veikia būsimą vaiką!

Jei būsima mama aria kaip arklys, nepaisydama savo būsenos, būsimas vaikas supranta, kad būtent jis yra tasai, kuris trukdo visai Visatai. Mama jam – tiesiogine šio žodžio prasme visas jo pasaulis, jis juk jos pilvuke gyvena. Ir jeigu šis pasaulis juo nesidžiaugia, tai būsimas žmogus supranta: geriausia, ką jis galėtų padaryti – išnykti, ištirpti, nieko nenorėti, neturėti poreikių, netyrinėti aplinkinio pasaulio – nieko nedaryti ir galbūt išvis neegzistuoti.

Akivaizdu, kad šitaip išnešiotas vaikas gims baikštus, neramus, nervingas, nejaus ir nesupras savo paties norų ir į bet kokius pokyčius gyvenime reaguos su baime.

Teoriškai tai gali kompensuoti sėkminga tolimesnė įvykių raida jau po gimimo. Bet jeigu ir po gimimo mamai nesigauna besąlygiškai mylėti, kompensuoti traumą vaikui teks savarankiškai jau brandžiame amžiuje psichologo kabinete.

Dėl to iš pažiūros keista nuostata „besilaukiančioms atleistini visi kaprizai“ turi labai gilų psichologinį pagrindą. Būtent nėštumo metu paklojami giluminiai būsimo žmogaus bendravimo su pasauliu pamatai.

Jeigu mama turi galimybę įsiklausyti į save, sulėtinti tempą, pasimėgauti nėštumu ir susitikimu su nauja gyvybe savo viduje – vaikas gauna signalą, kad pasaulis juo džiaugiasi. O tai ir yra bazinis saugumas.

Gaila, bet man labai dažnai tenka tenka bendrauti su būsimomis mamomis, kurios jaučiasi kaltos dėl savo nedarbingumo, kaprizingumo ir t.t. Tikiuosi, taip yra tiesiog dėl to, kad būtent su tokiomis dažniausiai susiduriu kaip specialistė.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI