Kodėl užaugę vaikai nekenčia tėvų

Kodėl užaugę vaikai nekenčia tėvų

Stebitės, kodėl neišeina sutarti su suaugusiais vaikais? Nesuprantate, kodėl jie neatvažiuoja per išeigines? Nusimenate kiekvieną kartą, kai jie neatsako į jūsų skambučius ir laiškus? Vaikai, su kuriais stengėtės palaikyti draugiškus santykius iki šiol kažkuo nepatenkinti, o jūs negalite suprasti tokio elgesio priežasties?

Analizuojant naujausius tyrimus ir apklausas, galima išskirti 10 tokio elgesio priežasčių.

Jūs šventai įsitikinę, kad visada ir visur esate teisūs. Tėvai ir vaikai turi skirtingas vienų ir tų pačių įvykių versijas, dėl to ir požiūriai skirtingi. Kol tėvai užsispyrę bruka savo versiją, vaikai negali net prasižioti, kad išsakytų savo nuomonę. Leiskite vaikams turėti savo nuomonę, kuri galbūt skirsis nuo jūsiškės.

Jūs nežinote, kuo jie tapo. Gyvenimas pateikė jūsų vaikams tokias pamokas, tokius išbandymus, apie kuriuos jūs net nenutuokiate. Jie jau nebėra tie patys maži vaikai, kokie buvo anksčiau, ir jums reikia susitaikyti su šiuo faktu. Nemanykite, jog suprantate, kuo jie dabar gyvena ir kas jiems dabar rūpi.

Jūs vis dar matote juose mažus vaikus. Jūsų dukra buvo švaistūnė, sūnus pastoviai kažką laužydavo ir nemokėjo tesėti pažadų? Dabar jie suaugę: dukra turi nuosavą milijoninį verslą, o sūnus – atsakingą ir mėgstamą darbą, kur jis vertinamas ir gerbiamas žmogus. Nereikia užmauti ant jų senų vaikiškų kaukių ir žeminti jų orumo. Leiskite vaikams parodyti, kokiais žmonėmis jie tapo ir patys nustebsite.

Jūs neleidžiate jiems gyventi savo gyvenimo. Tenka pripažinti, kad ir kaip tai sunku, jog vaikai užaugo. Dabar jie gali tikėti kitais dalykais, gyventi kitokį gyvenimo būdą, jie turi teisę savarankiškai pasirinkti gyvenimo draugą, priimti savus sprendimus ir patys rinktis, kas jiems geriau.

Jūs klausotės vaikų, tačiau negirdite. Nutraukiate juos vidury sakinio, užbaigiate už juos jų frazes. Kalbatės ne su jais, o patys su savimi. Suteikite vaikams galimybę atsiskleisti, pasakyti viską, ką jie taip ilgai slėpė. Jeigu kažko nesupratote, pamėginkite pasitikslinti.

Stojate į kieno nors pusę. Kiekvieną kartą, kai vaikai susibara, palaikote kurį nors vieną. Tegu jie sprendžia savo problemas savarankiškai, nesikiškite į konfliktus. Nėra svarbu, ką jūs laikote teisiu. Reikia prisiminti, kad abu jie – jūsų vaikai. Palaikydami vieną, nuskriaudžiate kitą.

Jūs bendraujate per tarpininkus. Negalite savarankiškai bendrauti su vaikais, dėl to susirandate tarpininkus – brolius, seseris, savo vyrą/žmoną, močiutę, senelį ir t.t. Faktiškai įtraukiate trečią pašalinį žmogų į santykius su vaiku. O jis galbūt norėtų, kad kažkokia informacija liktų tik tarp jūsų dviejų.

Jūs manote, kad vis dar galite tvarkyti jų gyvenimą. Labai sunku atsisakyti valdžios. O dar sunkiau pamėginti sureguliuoti santykius su vaikais. Jeigu esate tėvas/mama – visiškai nereiškia, kad turite kokią nors teisę kištis į vaikų gyvenimą. Vertėtų atsitraukti ir palūkėti momento, kai jiems prireiks jūsų patarimo ar pagalbos. Vaikai bus be galo dėkingi už tokį elgesį.

Šaltinis