Kodėl žmogus teisinasi išgirdęs komplimentą

Kodėl žmogus teisinasi, išgirdęs komplimentą?

Kartais paprastas komplimentas gali sukurti nemaloni situaciją kuriam nors iš pokalbio dalyvių. „Tu šiandien taip puikiai atrodai. Koks nuostabus megztinis. Jis tau labai tinka“. O žmogus baisiai susidrovi: „Nieko ypatingo, aš tiesiog vakar anksčiau atsiguliau… O nusipirkti gerą megztinį šiandien galima be jokio vargo“. O kodėl žmogus pradeda teisintis, kodėl jis šiandien gerai atrodo? Argi šitai nori išgirsti jo pašnekovas? Jam visiškai nereikalingi pasiteisinimai.

Komplimentai ir jų sakymas – gero tono požymis. Taip vadinamas „paglostymas“, kuris tiesiog būtinas tolimesniems santykiams plėtoti. Ir visiškai nebūtina, kad tai būtų priešingos lyties atstovas. Tokia socialinio elgesio norma.



Kai žmogus užberia pašnekovą pasiaiškinimais, atsakydamas į komplimentus, jo viduje reiškiasi baimė. Jis sunerimęs, nors iš pažiūros to nesimato. Komplimentai gali sukelti nerimą, ir taip būna nepriklausomai nuo to, kokie su žmogumi santykiai, ar kas tuos komplimentus išsakė. Žmonės iš anksto laiko komplimentus veidmainyste, įtaria pašnekovą, kad tas pataikauja ir įsiteikinėja. Ir visiškai retas atvejis, kad komplimentai būtų suvokiami kaip pašnekovo noras pasakyti mums kažką malonaus.

Žmogui lengviau emociškai suvokti ir atlaikyti agresyvius išpuolius, nei užslėptą negatyvią informaciją, kuri užmaskuota kaip „komplimentas“.

Kokia priežastis?

Svarbiausia tokio elgesio priežastis – mūsų kultūros ypatumai, kuriuos suformavo XX amžiuje sunaikinti šimtmečių senumo elgesio visuomenėje ritualai. Pasisveikinimai, komplimentai, asistavimas moteriai, jos reakcijos į tai – visi šie dalykai, priklausomai nuo gyventojų luomo, buvo labai aiškiai reglamentuoti. Tais laikais kiekvienas suprato, kuris komplimentas reiškia koketavimą, o kuris – vien ritualinį bendravimą. Šiandien ritualai sunaikinti ir žmogus nebežino, ką turi galvoje pašnekovas, kai taria komplimentą – šaiposi, koketuoja, ar tiesiog tarstelėjo automatiškai, be jokių užpakalinių minčių ar ypatingų emocijų.

Tai – žaidimas, kurį žaidžia kontaktuojantys tarpusavyje žmonės. Pasiteisinimų, išgirdus komplimentą, priežastis labai akivaizdi – užslėpta agresija, kurios lygis toks aukštas mūsų šiandieniniame pasaulyje. Be to – didelis vienas kitam rodomo pozityvaus dėmesio deficitas. Šiandien retai iš ko gali išgirsti: „Vienas už visus ir visi už vieną!“ Šiandien kiekvienas už save. Žmonės neįpratę prie nuoširdžiai rodomo vienas kitam dėmesio. Jie bijo gauti netikėtą ir nepelnytą smūgį ir nebežino šio suaugusių žaidimo taisyklių. Žmogus nuvertina svetimą nuomonę, kad apsisaugotų nuo nemalonių emocijų, kurias gali sukelti išsakytas komplimentas, bijodamas, kad tai gali būti žaidimas ne pagal taisykles.

Šaltinis