Kritiškas vaiko požiūris į reklamą

Reklama teisėtai laikoma viena galingiausių poveikio žmonių masėms priemone, nuo kurios labiausiai kenčia vaikai. Reklamos kūrėjams jaunoji karta yra ideali auditorija, kuri priima viską, kas teigiama per reklamą, už gryną pinigą ir žaibiškai užsimano įsigyti siūlomą produktą. Tačiau kiekvienas suaugęs supranta, kad naudos iš to vaikams labai mažai. Išsiaiškinkime, kodėl ir kaip reikėtų atriboti vaiką nuo šios pražūtingos įtakos.

„Mano pusantrų metukų sūnus apskritai abejingas televizoriui, bet kai tik prasideda reklama – negali atplėšti akių nuo ekrano. Reklama jį užburia ir tuo momentu jį galima pamaitinti nemėgstama manų koše, aprengti pasivaikščiojimui ir panašiai…“ – tokius žodžius šiandien galima išgirsti labai dažnai. Gaila, bet tai anaiptol ne teigiamas vaiko paklusnumo pavyzdys, o akivaizdus reklamos poveikio galios vaikiškai psichikai pasireiškimas, verčiantis vaiką elgtis taip, kaip nebūdinga normaliam vaikui. Vaikai iki užsimiršimo niūniuoja įkyrias, labai gretai prilimpančias reklamines daineles, kartoja frazes ir nepavargsta šimtus kartų žiūrėti vieną ir tą patį klipą. Naivus mažylis visiškai rimtai tikėsis, kad iš šokoladinio gėrimo indelio iššoks triušis ir pasiims jį su savimi į kelionę, arba iš arbatos paketo išeis geraširdis senelis ir pradės su juo mielą pokalbį. Vaikai stulbinančiai lengvai, tarytum kempinės, sugeria į save visus tuos kliedesius, o paskui neatstoja nuo tėvų su pasakojimais apie juos sužavėjusius siužetus.

Kalbėti apie reklamos žalą jau nebetenka – seniai viskas aišku. Pirmas dalykas – ji gundo vaikus kenksmingais produktais (gazuoti gėrimai, saldumynai, greitas maistas ir t.t.), kurie sukelia ištisą puokštę įvairiausių ligų ir turi kitų pražūtingų pasekmių. O mažyliui pradeda atrodyti, kad tėvai – blogi, pikti, kadangi nelepina savo vaikų kaip tie tėvai iš reklaminių klipų.

Antras dalykas – reklama verčia tėvus švaistyti pinigus naujiems, televizoriaus suformuotiems savo vaikų poreikiams tenkinti ir tai atsiliepia šeimos biudžetui. Ir trečia – galingas psichologinis poveikis suardo gyvenimo stabilumą, daro didelę įtaką mažojo žiūrovo nuotaikoms ir elgesiui.

Vaikai nepaprastai pažeidžiami. Iškart iškyla su etika susijęs klausimas: „Ar leistina reklama, kurios taikinys – mažasis žiūrovas?“ Bet jeigu vadovausimės tokiais moraliniais sumetimais, verslo laukia liūdna ateitis. Ė vaikus orientuota reklama verslui svarbi dėl kelių priežasčių. Visi pardavėjai stengiasi ne tik kuo greičiau iškišti savo prekę ir padidinti pajamas, bet ir užsiauginti naujų klientų. Įpročiai formuojasi nuo ankstyvos vaikystės (kaip taisyklė, nuo 2 metų amžiaus) ir išlieka ilgiems metas. Vaikas naudosis ta pačia dantų pasta, kaip ir jo tėvai, vaikščios į tą patį banką ir greičiausiai važinės tos pačios markės automobiliu.

Nežiūrint į specialias organizacijas ir pastangas ginti vaikams nuo reklamos, svarbiausia gynybos linija šioje sferoje išlieka tėvai. O jiems, kad galėtų teisingai atriboti atžalas nuo atakų, reikia žinoti, kaip veikia priešas.

Kam reikalinga reklama? Pirmiausiai tam, žinoma, kad informuotų, jog egzistuoja konkreti prekė ar paslauga. Už tai jai didelis ačiū. Tai pati sąžiningiausia reklamos dalis, kuri apeliuoja į žmogaus protą ir kurią tasai protas gali suvokti kritiškai.

Antras reklamos uždavinys – analizuoti iki to laiko neištirtus poreikius. Pavyzdžiui, jūs jaučiate nedidelį troškulį, kurį nesunku numalšinti. Tačiau pamatę kūrybiškai apipavidalintą šaltą gėrimą su skambiu reklaminiu šūkiu, pradedate jausti dar didesnį troškulį ir iškart suprantate – štai jūsų išsigelbėjimas. Tokie signalai pakankamai atvirai naudojasi įvairiais vaizdiniais, ženklais, kurių prasmę suvokia absoliučiai visi žmonės. Taip pat tokia reklama nukreipia dėmesį į užslėptų poreikių sritį, pažadina ir sustiprina tuos dalykus, į kuriuos anksčiau žmogus nekreipdavo ypatingo dėmesio. Tai savo kailiu pajuto daug mamų, kurios rašinėja socialiniuose tinkluose paniškus įrašus, su viltimi gauti gerą patarimą: „Mano šešiametė dukra galvoja, kad viską, apie ką kalbama reklamose, reikia nusipirkti. Atsisakymas pirkti tolygus baisiam skandalui“.

Trečia. Reklama gali formuoti naujus poreikius. Pavyzdžiui, mažylis nieko nežinojo apie video žaidimus ir puikiausiai gyveno, tenkindamasis stalo žaidimais. O paskui pamatė atitinkamą reklamą ir pradėjo kaulyti tėvų naujovės. „Mano sūnus prašo pirkti vis naujas kramtomąsias gumas, gėrimus, kuriuos rodo per reklamą, o paskui priešais veidrodį tikrina: ar pasidarė baltesni dantys nuo kažkokios balinančios kramtomosios gumos. Juk tai juokinga! Jis baisiai mėgsta dalyvauti įvairiuose konkursuose, kur dalinami prizai, renka butelių kamštelius ir etiketes, o paskui labai pyksta, kai nieko neišlošia“. – rašo viena socialinio tinklo lankytoja.

Reklama taip pat yra ir savotiškas menas. Kūrėjai deda daug pastangų, kad kūrinys būtų gražus ir susilauktų atgarsio. Kitaip sakant, reklama įkyriai ragina sekti jos estetiniais ir netgi moraliniais etalonais. Ji ne šiaip informuoja apie produktą ar paslaugą, bet ir formuoja sau pačiai naudingą asmenybės tipą. Drauge su preke propaguojamas gyvenimo būdas, santykiai su artimaisiais, elgesys konkrečiose situacijose ir t.t.

Galbūt kažkam nuskambės kaip paradoksas, kad reklama yra labai rafinuotas manipuliavimo asmenybe įrankis, kuris koreguoja žmogaus poreikius ir skonius tokiu būdu, kad tai atneštų naudą reklamos užsakovams (o anaiptol ne vartotojams). Ir tuo pačiu ji suteikia visiškas kitas kryptis pinigų srautams ir psichologiniams resursams.

Tėvai turi paaiškinti vaikui reklamą jam suprantama kalba, naudodami vaizdingus palyginimus, išsireiškimus, sąvokas. Pavyzdžiui, paaugliui galima pasakyti, kad reklama paverčia eilinę neišvaizdžią prekę „žvaigžde“. Reklama tą prekę papuošia, padaro makiažą, apšviečia ryškiais prožektoriais, žodžiu, smarkiai pagražina. Tokius būdu reklamos kūrėjai tarsi išskiria savo prekę „iš minios“ kitų prekių, kad sukeltų jums susidomėjimą ir norą nusipirkti tą „žvaigždę“. Vaizdumo dėlei, nueikite su vaiku į parduotuvę ir paklauskite jo, kokios prekės iš išdėliotų lentynose labiausiai traukia jo akį, o paskui paaiškinkite, kad ryški ir rėksminga pakuotė irgi turi reklaminių tikslų, tačiau nieko nepasako apie pačią prekę. Kitaip sakant, ne faktas, kad ryškus produktas atitiks vaiko poreikius (skonį ar kokybę).

Jaunesniems vaikams verta iš pradžių papasakoti, kas yra reklama ir kam ji reikalinga. Kaip pavyzdį tėvai gali panaudoti reklaminį skelbimą iš kokio nors žurnalo ar laikraščio. Psichologai, pavyzdžiui, naudoja procedūrą, kai vaikui parodomas reklamos pavyzdys, o paskui užduodami šie klausimai:

· Ką tu matai, žiūrėdamas į šį reklaminį plakatą?

· Kas tau jame patinka ir kas nepatinka?

· Kokią prekę jis reklamuoja?

· Ką tu dabar galvoji apie šią prekę?

· Kokius klausimus norėtum užduoti, prieš pirkdamas šią prekę?

Tuo pat metu reikia skatinti vaiką ieškoti papildomos informacijos šalia tos, kurią suteikia reklaminis skelbimas. Kaip naudotis šia preke? Ar gerai ji veikia? Ar tikrai jam reikalinga būtent ši prekė? Ar yra prekės analogų ir kiek jie kainuoja?

Tokie klausimai dažnai sukelia gyvą diskusiją tarp vaikų ir tėvų. Dar daugiau – jie taps pirmaisiais vaiko žingsniais link protingo vartojimo. Vaikai turi žinoti, kad reklamos tikslas yra priversti pirkti prekę, atverti piniginę bet kokia kaina. Nuo skelbimų spaudoje galima pereiti prie TV reklamos ir pasikalbėti apie tai, kokiu būdu pavyksta parodyti prekes tokiomis patraukliomis. Naudinga sudaryti kartu su vaiku reklaminių teiginių sąrašą, o paskui suskirstyti juos į dvi grupes: faktai ir peršama nuomonė. O paskui paprašykite vaiko pagalvoti, kurie teiginiai gali būti teisingi, o kokie – neturintys jokių įrodymų.

Kai dėl 4-5 metų amžiaus mažylių, tai jų geriau išvis neprileisti prie televizoriaus (filmukus galima rodyti per kompiuterį) ar bent jau išjungti garsą, kai prasideda reklama. Neskubėkite leisti vaiko prie televizoriaus, mūsų epochoje jie dar suspės susipažinti su kalbančiais ekranais. Pirmaisiais gyvenimo metais vaiką geriau įpratinti skaityti ir gyvai, natūraliai, tradiciškai bendrauti, žodžiu, padaryti taip, kad televizorius paskui netaptų tėvų konkurentas.

Kai vaikais žiūri televizorių, greta sėdintiems suaugusiems reikia įsitikinti, kad mažyliai žino, kur reklama prasideda, o kur baigiasi, nes jie gali palaikyti reklamą žiūrėtos laidos dalimi. Pakanka pasakyti pačioje klipo pradžioje: „Aha, čia jau reklama. Jai pasibaigus, programą rodys toliau“. Vaiką nesudėtinga išmokyti atpažinti reklaminio bloko pradžią iš trumpai prigesusio ekrano ar iš tokių frazių kaip „…likite su mumis, pratęsime po reklaminės pauzės“. Žiūrint reklaminį klipą, reikia pasikalbėti su vaiku apie tai, kokie reklamos elementai gali žmogų suklaidinti – tai padės formuotis savarankiškos matomo vaizdo analizės įgūdžiui, i šis, savo ruožtu, padės įgyti kompetencijos ir išmokys savarankiškai priimti sprendimus.

Tėvai gali padėti vaikui suprasti, remdamiesi nuosava patirtimi, kas iš tikrųjų slypi už gražių reklaminių vaizdų. Pavyzdžiui, ekrane berniukas išdarinėja kvapą gniaužiančius triukus, reklamuodamas riedučius. Galima paklausti vaiko: „Ar verta juos pirkti, ar sugebėsi pakartoti tokius triukus kaip šis berniukas?“, „Kaip manai, kiek jam reikėjo treniruotis, kol tapo tokiu asu?“, „Kas gali nutikti, jei pamėginsi atlikti tokias aukštojo pilotažo figūras tinkamai nepasiruošęs?“

Pažiūrėjus tokias reklamas, neblogai pasikalbėti su vaiku apie tuos įgūdžius, kurių jis paskutiniu laiku įsisavina. Kad ir kas tai bebūtų – knygelių spalvinimas ar važinėjimas dviračiu, mintys apie dedamas pastangas ir eikvojamą laiką padės vaikui blaiviai pažvelgti į realius ir nerealius reklamos reikalavimus. Visa tai neleis jo suklaidinti, kad kokia nors sportinė įranga, kažkokie drabužiai ar gėrimai gali paversti nieko nemokantį žmogų profesionalu.

Reklama tėra paprastas verslo instrumentas. Jeigu tėvams gausis įskiepyti vaikams sugebėjimą savarankiškai ir kritiškai mąstyti, blaiviai analizuoti informaciją, tai mūsų atžalos ne taip nukentės nuo įkyrios reklamos. Su pačiu skausmingiausiu klausimu – televizijos reklama – viskas kur kas paprasčiau, pakanka išjungti televizorių, o įdomias laidas žiūrėti iš įrašų ar internete.

Tokiu būdu skiepų nuo reklamos esmė yra ta, kad reikia išmokyti vaikus kritiškiau žvelgti į medžiagą, pateikiamą labai patraukliai ir primygtinai bet kokioje TV reklamoje, parodyti alternatyvius variantus, įskiepyti apsauginę reakciją nuo tiesioginio reklamos poveikio. Suabejojęs siunčiamo jam signalo nuoširdumu ir atradęs jame antrą ar net trečią paslėptą prasmę, bet koks žmogus taps atsparesnis tokiems reklaminiams signalams. Verta pasitreniruoti vaikų akivaizdoje ir patiems suaugusiems. Pajutę tėvų abejones ir ironiją, vaikai patys paseks jų pavyzdžiu.

Tačiau išmokyti vaikus kritiškai žvelgti į reklamą neįmanoma, jei patys tėvai pasiduoda jos poveikiui. Kol suaugusieji, pirkdami gazuoto vandens butelį, murma po nosimi: „neleisk sau išdžiūti“, kol jie „renkasi“ tik vieną iš kelių, labiausiai reklamuojamą valymo priemonę, mąstydami apie tai, kokios baisybės slepiasi sunkiai prieinamose unitazo vietose ir vietoje to, kad nueitų pas stomatologą didvyriškai žiaumoja „Orbit“ – apie jo9kius skiepus nuo reklamos negali būti jokios kalbos. Taip kad būkite dėmesingi sau ir savo vaikams, ir jokia reklama bus jums nebaisi.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Baudimas nekalbėjimu Yra šeimų, kuriose vaikų nemušė ir nebarė, o baudė ramiai ir inteligentiškai - nekalbėjimu. Mažai kas iš tėvų supranta, ką nekalbėjimas reiškia vaiku...
Sintetinė vaikystė Mano vaikystė buvo medinė. Nusilaužiau šakelę, nuskabiau lapus - gavosi puikiausia špaga. Nusipjoviau lazdyną palei upelį, pririšau valą su kabliuku ...
Ar įdomus jums jūsų vaikas? "Žinoma! - atsakys visi. - O kaipgi kitaip?" Ir tai tiesa, nė vienas iš tėvų nepasakys, kad jam neįdomus nuosavas vaikas. Tačiau ne visi žino, kaip tą...
„Kai – Tada“ metodika Pakalbėkime apie tai, kaip su vaikais kalbėti, o ne ant jų rėkti. Tiksliau būtų pasakyti, ir vėl, dar kartą, pakalbėkime apie dar vieną iš šimtotūksta...
Vaikų savarankiškumas Dauguma tėvų nori, kad jų vaikai būtų atsakingi ir savarankiški. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad nesąmoningai jie daro viską, kas tik įmanoma, ka...
Išauklėti ryškią asmenybę Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui at...
Pratinkite vaikus prie darbo Kaip manote, kam sugalvoti batukai be raištelių? Teisingai - siekiant palengvinti mažylių gyvenimą. Tą patį galima pasakyti apie užtrauktukus vietoje ...
Kiek mama padaro vaikui per dieną Vienas vyras patalpino laikraštyje žinutę apie savo žmoną. Šeimoje buvo trys maži vaikai ir jis ištisą dieną stebėjo viską, ką mama darė vaikams. Ir ...
Tiesiog būti Tėvais būti tikrai nelengva. Nesvarbu, ar dirbame namuose, ar už namų ribų. Nesvarbu, ar turime vieną, du, tris ar penkiolika vaikų. Nesvarbu, ar turi...
Tėvo vaidmuo auklėjime. Keli patarimai Tėvui ant pečių gula daug pareigų. Jis ir už šeimos saugumą atsakingas, ir tėvo pareigas atlieka, ir kantrybė reikalinga. Vaikas laiko tėvą savo mokyt...
„Pergirti vaiką“ Jeigu be saiko ir neteisingai girsite - gali iškilti auklėjimo problemų. "Nepergirk" - kartais burba močiutės, išgirdusios, kaip tėvai švaistosi pagy...
Gabūs vaikai turi savų problemų Visi puikiai žinome, kad tarp vaikų atsiranda ypatingai gabių. Jie ne tokie kaip visi. Tai vaikai, kurie turi savų vystymosi ypatumų, mokantys neįpras...
Trys melagingos tiesos, diegiamos mums nuo vaikyst... XX šimtmečio pradžioje didįjį išradėją Edisoną ištiko bėda - sudegė visa laboratorija, kurioje buvo visi 20 metų trukmės jo moksliniai darbai. Žiniask...
Ko negali žinoti berniukų tėvai Kai susilaukiau pirmos dukters, aš nieko nesupratau. Paskui vaikų atsirado pas mano draugus, tarp jų, aišku, buvo ir berniukų. O paskui susilaukiau an...
Išankstinė bausmė Rūpindamiesi vaikais, tėvai kartais nueina pernelyg toli. Stengdamiesi užskirsti kelią galimoms negerovėms, dažnai ima ir suformuoja vaikui nepilnaver...
Tėvų kantrybė Mamos ir tėčiai bent vieną kartą, tačiau greičiausiai susidūrė su savo mažojo nepaklusnumu. Juk vaikai - tai maži išdykėliai, kurie kol kas dar nesupr...
Ignoravimas. Naudojimosi taisyklės Ignoravimas - tai toks bendravimas, kai vienas apsimeta, jog nemato kito. Žmonės, puikiai įvaldę šį metodą, žino, kad tai labai efektyvus būdas išvest...
Vaikas „sau“ Neretai atsitinka, kad moteriai nepasiseka su santykiais. Metai bėga, vyriškio vis nėra, tačiau yra mylima mama, pas kurią vieniša moteris ir sugrįžta...
Kaip organizuoti kokybišką neurozę Trumpa instrukcija pradedantiesiems Pradžiai reikia apsišarvuoti kantrybe. Vaikai yra iš prigimties pasiutiškai ištvermingi ir pirmųjų neurozės požym...
Atsakykite į visus vaiko klausimus ir patys juos u... Ar norite, kad vaikas turėtų savo nuomonę? Maiklas Parkeris yra Okslio mokyklos Australijoje direktorius, dėstytojas, dokumentinio filmo "Įkvepiantys...
Amžinai nepatenkinta mama Ar pasitaiko dienų, kai pastoviai niurzgate? Tiksliau, reikėtų paklausti, ar pasitaiko dienų, kada neniurzgate? Niurzgėjimui galima rasti krūvą patei...
Akivaizdžios gerų tėvų taisyklės Vaikas niekam nieko neprivalo Jis neprivalo miegoti po 20 valandų per parą, neprivalo miegoti savo lovelėje, neprivalo mėgti plaukioti nuo pat gimimo...
Išmanieji telefonai – ne žaislas Koks daiktas yra geidžiamiausias mažam vaikui? Mamos telefonas. Vaikas džiugiai vedžioja piršteliu per ekraną ir toks žaislas gali prikaustyto jo dėme...
Gniuždanti motina "Aš tave pagimdžiau, tu man dabar skolinga" arba "Aš be tavęs nesusitvarkysiu, gyvenimas praras prasmę, aš mirsiu", arba "Tu man skolinga už viską, ką...
Vaiko maitinimas ir televizorius Mamos žino, kaip sunku maitinti mažą vaiką, tenka griebtis įvairiausių gudrybių. Neretai vaikams paleidžiami filmukai ar įjungiamas televizorius: maža...