Kur eini?! Sėsk, pasakiau!

Įprastas riksmas

-Sėdėk tiesiai! Ko susikūprinai? Nebliauk! Nebliauk, kam pasakiau!!! Kur čia dabar susiruošei eiti?!

Lažinamės, kad iš karto supratote, jo tai suaugęs kalba su vaiku? Jau iš pirmų žodžių. Juk turbūt nemanote, kad čia kažkokia moteris kalbasi su savo drauge? Arba žmona su vyru.

Toks žaibiškas ir neklaidingas atspėjimas, kas dalyvauja dialoge – tai simptomas. Baisus simptomas. Tokie pokalbiai, o jei tiksliau – komandos, riksmai – girdisi iš visų pusių: metro, parduotuvėse, gatvėje, kavinėse. Noriu pabrėžti: kalbu ne apie barnius, santykių aiškinimąsi, ne apie vaikų isterijas ir kaprizus. Šito gero pakanka visiems: suaugusieji supyko ant vaiko, įsiplieskė, pasibarė, atsiprašė, susitaikė, išsiaiškino, kad tebemyli. Tačiau tai – barniai, t.y. epizodiškas reiškinys.

O čia kalba eina apie įprastą elgesio manierą, kurios net patys nepastebime, kuris tapo gyvenimo fonu. Apie patį įprasčiausią mamos ir vaiko pokalbį – grubų ir įžeidžiamą. Kai mamos pačios nebejaučia savo grubumo ir nesupranta, kad įžeidinėja.

Dialogą, nuo kurio pradėjau šį straipsnį, išgirdau troleibuse, kuris lėtai vilkosi sekmadienio rytą iš atokaus mikrorajono į centrą. Važiuoti – 20 minučių. Žmonių troleibuse beveik nėra. Mamą galima girdėti puikiausiai, nėra kur dėtis. Ji nepyko dėl kažko konkretaus, priešingai – švelniai suglostė dukrai plaukus ir porą kartų nufotografavo ją telefonu („sėdėk tiesiai“, aha). Ir pakaitomis su švelnumu iššokdavo visos tos frazės. Praktiškai be jokios pauzės tarp švelnumo ir grubumo, viskas automatiškai, tarsi pavaras automobilyje perjungiant. Iš pradžių „Netabaluok kojomis! Patrauk gi tas savo kojas!!!“ metaliniu balsu, paskui spragt – įsakymas „Žiūrėk į kamerą, aš gi fotografuoju, šypsokis!“, paskui spragt – šiltas ir rūpestingas „Nori sausainuko?“, ir vėl spragtelėjimas – „Sėskis, kur dabar susiruošei?!“ metaliniu balsu.

Mamos, ar jūs apie tai svajojote?

Mielos mamos, kai nešiojotės vaikutį po širdimi, apie ką jūs svajojote, ko laukėte-nesulaukėte? Kaip sušnypšite įsiutusios teatro tyloje frazę: „Užsičiaupk ir sėdėk ramiai“?

Kai glostėte pilvą ir kuždėjote patyliukais mažyliui švelnybes, argi kalbėjote jam švelniausiu balsu: „Aš tau grasinsiu, mano mažutėli. Kai tu manęs nepaklausysi, aš gąsdinsiu tave, jog atiduosiu policininkui. Manipuliuosiu tavimi, mano saulute. Išmoksiu komanduoti tau kaip dresiruojamam šuniui, mano mylimiausias vaikuti“.

Kai pūtėte susimuštą ir skaudančią rankutę ir bučiavote sūrias ašaras, nejaugi svajojote, kad jau visai greitai nuvertinsite vaiko kartėlį abejingu „Baik bliauti!“

Kai atsargiai guldėte į lovelę tokį šiltą, skaniai kvepiantį, užmigusį jums ant rankų gumuliuką, nejaugi galvojote, kad visai greitai piktai purtysite užsnūdusį savo mažylį autobuse, kad nepraleistumėte stotelės: „Kelkis, pasakiau!“

Kai jis žengė savo patį pirmą žingsnį gyvenime, jūs, pasiruošusi pulti į pagalbą ir pagauti, nejau iš tikrųjų tuo momentu jau piešėte vaizduotėje paveikslą, kaip jam žengiant dešimtatūkstantajį žingsnį imsite rėkti lyg kalėjimo prižiūrėtoja: „Kur čia dabar susiruošei eiti?! Sėdėk, pasakiau!“

Juk ne! Tūkstantį kartų ne!

Pamenate tą patį pirmąjį kartą, kai leidote sau grubiai pasielgti su savo vaiku? Kai pirmą kartą aprėkėte? Tulžingai papriekaištavote? Sugėdinote kitų žmonių akivaizdoje, šitaip išduodama nuosavą vaiką, kad įsiteiktumėte kažkokiems visai nepažįstamiems aplinkiniams?

Ar galite prisiminti, ką tada jautėte? Siaubą? Gėdą? Pamanėte, kad tai klaida ir jūs daugiau šitaip ne…?

Kaip ir kodėl tai tapo pastoviu ir įprastu, kaip tai pavirto norma? Kaip ir kodėl nustojote tai pastebėti? Kaip ir kodėl šitaip ėmėte elgtis būtent su juo, mažu ir bejėgiu? O gal ne tik su juo? Su visais aplinkui viskas puiku ir nuostabu, ir tik su juo kažkoks elgesio sutrikimas? Tikrai?

Kas paskatino šį sutrikimą? Pinigų stygius? Susikaupęs nuovargis? Nepasitenkinimas – ar tai vaiku, ar tai vyru, ar tai gyvenimu, ar tai viskuo iš karto? Pradedi mąstyti ir neišvengiamai atsiremi į santykį su savimi. Toliau nieko nebėra, aklavietė. Sutrikusio elgesio su vaiku priežastyse nėra nei jūsų vaiko charakterio ypatumų, nei procentų už paimtą kreditą, nei pernelyg greitai pasibaigusių atostogų prie jūros, nei to, kad vyras mažai padeda. Tai ne priežastys, o pasekmės. O visa tai aplenkiant, nukeliavus į pradžią, greičiausiai aptiksi nemeilę pačiai sau.

Nemeilė sau

Nemeilė sau – tai okeanas. Šiuo trumpu tekstuku mes per jį neperplauksime. Galiu tik daryti prielaidą, kad susierzinimas, kuri kelia vaikas, ir pradingęs džiaugsmas vaiku, nuolatinis ir pastovus, gali tapti savotišku švyturiu tave vandenyne. Jis nurodys, kur plaukti: ar mintimis, ar veiksmais, ar troškimu kažką pakeisti. Svarbiausia jį pamatyti, šitą švyturį. Ir plaukti link naujų santykių su pačia savimi, tuo pat metu pastebėti, prisiminti, suprasti, kad su vaiku taip kalbėti negalima, jei tau svarbu išsaugoti su juo santykius. Negalima, jeigu tau vertingas jo pasitikėjimas tavimi ir artumas. Negalima, jeigu norisi, kad jis jaustųsi su tavimi laimingas ir mylimas.

Mielosios mamos, pamėginkite tai pastebėti. Pamėginkite išgirsti grubumą ten, kur jis jau tapo įprastu fonu. Tegu rėžteli ausį jūsų pačių frazės, jūsų pačių tonas, jūsų pakeltas balsas. Gali būti sudėtinga pastebėti, jeigu jau pripratote, jei toks elgesys atrodo normalus. Ir ne kiekvienas vaikas jums padės, ne kiekvienas pasakys „Nereikia taip su manimi kalbėti“. Mergaitė troleibuse niekaip nereagavo, nebuvo įskaudinta, neįsiklausė, ji ir toliau kažką nuoširdžiai mamai čiauškėjo. Jai jau įprasta ir normalu, kada su ja šitaip…

Jeigu negalite išgirsti grubumo, jeigu jums atrodo, kad nieko baisaus, kad viskas gerai, atlikite paprastą patikrinimą. Jis visada garantuotai suveikia, tai neįtikėtinai tikslus matavimo prietaisas.

Įsivaizduokite vaiko vietoje savo mylimą, brangų suaugusį žmogų. Jūs ir su juo šitaip kalbėsite? Tokiais žodžiais, su tokia intonacija?

Nieko negalima pakeisti akimirksniu, ypač, jei tai jau tapo įpročiu, jeigu jau nustojote tai pastebėti ir laikote norma. Nesikeičia akimirksniu, bet keičiasi pamažu, nesikeičia lengvai, bet keičiasi, kai žmogus pradeda sąžiningai dirbti pats su savimi. Pagal save žinau, pati maža valtele per tą okeaną plaukiu.

Truputį tylesnis balsas, truputį švelnesnė intonacija, šiek tiek kitaip ištarta frazė. Šiek tiek daugiau dėmesio vaikui ir sau pačiai, šiek tiek atsargiau su jo ir savo jausmais. Ir tada pamažu, žiūrėk, ir perplauksite abu vandenyną.

Pagal


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kaip pristabdyti vaikystę, kad ji tęstųsi kuo ilgi... Ar kada susimastėte, kad šiais laikais vaikystė baigiasi labai greitai? Tą „suskaičiavo“ mokslininkai, o ir tiesiog apsidairius matosi, kad dabar vaik...
Kodėl nemokome vaikų gyventi šeimoje? Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas, kaip jam n...
Dukros ir mamos "Ir kas tu per išsižiojėlė, rankos iš užpakalio auga!", "Visai trenkta? Kiek kartų galima kartoti!", "Ko vėl nepatenkinta? Visiems nuotaiką gadini!", ...
Auklėjime žodžiai beprasmiški Mažai kam iš mūsų pasisekė turėti idealius tėvus. Turbūt kiekvienas galėtų prisiminti kažką tokio, kas nepatiko vaikystėje ir kas kelia negatyvius jau...
Mamos milijonierės auklėjimas. Vaikai be telefono ... Deni Džonson išaugo vargingoje šeimoje, sulaukusi 17-os pagimdė vaiką, sulaukusi 21-erių - tapo bename, o sulaukusi 23-ejų - užsidirbo savo pirmą mili...
Mamai būtina pabūti pačiai su savimi Griežtai kalbant - bet kuriai moteriai reikia bent pusvalandžio ar valandos per dieną, kad pabūtų viena, su savo vidiniu pasauliu. Tačiau paprastai pr...
Svarbi auklėjimo formulė Gimė vaikas. Ką tik iškeptiems tėvams - nauja misija: užauginti pasauliui naują žmogų. Kad augtų sveikas, protingas, laimingas, sėkmingas, patenkintas...
Nemylinčios motinos melas Žalojantys žodžiai Mūsų kultūra linkusi sumenkinti žeidžiančių motinos žodžių įtaką, tačiau dabar norėtųsi pakalbėti apie šią problemą, žvelgiant šie...
Kaip išauklėti Vyrą Pirmiausiai išsiaiškinkime, kas yra auklėjimas. Nereikia jo painioti su mokymu. Mokymas – tai darbas su protu, informacijos įrašymas į smegenų „kietą...
Ką darome šiandien, kad žinotume, kuo gyvena mūsų ... Dar taip nerašėme. Pasakojam ką darome, nežinome kaip bus (mūsų vaikas dar pakankamai mažas) kai ateis laikas, bet labai tikimės, kad tai suveiks. Ži...
Kodėl pirmūnai pasmerkti nesėkmingam gyvenimui Pakankamai dažnai įvairiose firmose ar valstybės įstaigose galima sutikti žmogų su prestižinio universiteto diplomu, užimantį kuklias eilinio darbuoto...
Kaip mamai susidraugauti su paaugle dukra Daugybė mamų, dar besilaukdamos, svajoja apie dukrą. Apie tai, kaip pins savo mergaitei kasas, kaip puoš gražiomis suknelėmis. Ir štai gimė mažylė. Me...
Kaip vaikai mato savo mamas Tais momentais, kai jus užvaldo neviltis dėl nesibaigiančios buitinės rutinos, kai pradeda atrodyti, kad jūs niekam tikusi visose srityse ir nieko nes...
„Kai – Tada“ metodika Pakalbėkime apie tai, kaip su vaikais kalbėti, o ne ant jų rėkti. Tiksliau būtų pasakyti, ir vėl, dar kartą, pakalbėkime apie dar vieną iš šimtotūksta...
Draudimų filosofija. Geriau mažiau, bet efektyviau... Draudimai reikalingi. Tačiau visur savos taisyklės. Draudžiant, reikia laikytis tokių taisyklių: Vienareikšmiškumas; Neprieštaringumas; ...
Nelaiminga idealios mamos dukra Laiškas: "Aš labai norėjau, kad namai taptų jaukiu ir saugiu prieglobsčiu vaikams. Iš jų nebuvo reikalaujama "klausyti", tačiau buvo reikalaujama kla...
Jeigu jūsų vaiką erzina Vasara - dinamiškas laikotarpis, daugybė kelionių ir naujų pažinčių. Gaila, bet ne visos jos būna malonios ir gali atsitikti taip, kad patekusį į nepa...
Replika apie tai, kur dingo vyrai Pakliuvau kartą atsitiktinai į vieną moterišką tinklapį, kur daugybė moteriškių skundėsi, kad vyrų šiais laikais nebeliko. Vien tik bailiai ir mazgotė...
Kaip atsikratome nuosavų vaikų Žiūriu į savo besijuokiančius ir žaislus išmėčiusius vaikus ir mąstau, kad būtų visai neblogai parašyti straipsnį apie televizorių, animacinius filmuk...
Kodėl svarbu tenkinti besilaukiančių kaprizus? Atrodytų, maža ko gali užsimanyti kuoktelėjusi moteriškė? Tai persikų vidury nakties, tai sūdytų keptų braškių... Nėra čia ko tenkinti kiekvieno kapri...
Mušti ar nemušti? Daug tėvų neturi jėgų susivaldyti, kai mato, jog vaikas peržengė visas leistinas jam ribas. Neklusnumas užprogramuotas vaiko prigimtyje ir būtent jo d...
Barbių įtaka vaikams Jūs niekad neatkreipėte dėmesio į tai, kad mūsų kultūroje lėlės – tai visada lėlės-vaikai? Nuo kūdikių iki keliamečių. Tuo tarpu populiariausia Vakar...
Kenksmingi patarimai. Ką daryti, kad vaikas niekad... Laikykite vaiką savo šeimyninių santykių gelbėtoju: "Mes visą laiką pykomės, skyrėmės, taikėmės ir nusprendėme, kad reikia vaiko, jis mus suvienys". ...
Ką pasėsi, tą ir pjausi. Apie bausmes ir natūralia... Ar galima bausti vaikus, ir kaip juos bausti? Su bausmėmis susijusi štai kokia problema. Suaugusio žmogaus gyvenime bausmių praktiškai nėra, neskaitan...
Ką reiškia turėti tris vaikus? Manęs vis klausinėja, ką tai reiškia - auginti tris vaikus? Šis klausimas domina pačius įvairiausius gyventojų sluoksnius. Tuos, kurie planuoja neapib...