Kur pasisemti motyvacijos?

Tam tikra prasme mus smarkiai „apgadino“ mūsų švietimo sistema. Pamėginsiu paaiškinti. Žvelgdama į savo vaiką matau, kad jis iš prigimties smalsus, jam įdomu mokytis, tačiau iki vienokios ar kitokios mokslo disciplinos jam reikia laiko pribręsti. Šiandien jis gali nesidomėti rašymu, užtat labai domisi matematika. Jam šiuo momentu gali būti visiškai neįdomi ir nesuprantama fizika, o štai biologija – tarp favoritų. Jam dabar svarbiausia gali būti sportas, o prabėgus metams, jis gali vienu ypu perskaityti visas namuose esančias knygas – kai vėlgi pribręs skaitymui.

Jei vaikui duotume laiko, kad natūraliai atsirastų susidomėjimas, jis bus pasirengęs mokytis visko, ką jam duoda. Ir netgi daugiau. Nebereikės versti ir nervus gadinti. Tačiau mūsų švietimo sistema yra tokia, kad konkrečiame amžiuje vaikas turi mokytis būtent štai tą ir aną. Nieko nejaudina, pribrendo, nepribrendo, įdomu ar neįdomu. Tau septyneri? Sėskis ir rašyk. O sulaukęs dvylikos būk malonus atsiversti fizikos vadovėlį.

Tiksliai nepamenu, kurioje klasėje man prasidėjo chemija. Tačiau puikiai pamenu, kokia man tai buvo kančia ir katorga. Nieko nesuprantu, neįdomu ir visiškai neaišku, kam to reikia. Kankinausi ilgai, kaldama tą abrakadabrą. O 10 klasėje staiga „užkibau“, pradėjau suprasti, ką man pasakojo visą tą laiką… Ir užėmiau pirmą vietą mokyklos chemijos olimpiadoje.

Arba štai devintoje klasėje buvo „Nusikaltimas ir bausmė“, pamenu, kaip sunkiai įveikiau. O po trejų metų staiga pribrendau ir tiesiog pakvaišau dėl Dostojevskio, vienu ypu prarijau viską, ką jis parašė. O matematika man visada sekėsi, visada išsiverždavau toliau nei reikėjo, paslapčia perskaitydama sekančių klasių vadovėlius. Tačiau greitai įkyrėjo vieną ir tą patį kartoti klasėje kartu su visais ir galiausiai mano susidomėjimas matematika atvėso.

Mokyklose viešpatauja vertinimo atmosfera, dėl to vaikas dažnai mokosi ne iš susidomėjimo, o iš baimės. Kol kas jam visi tie jūsų traukos dėsniai visiškai neįdomūs, jis jų nesupranta, tačiau mokytis reikia. Dėl to sėdėk, kalk, kitaip gausi nepatenkinamą vertinimą, tėvai bars ir ir eisi gatvių šluoti. Tėvai šioje sistemoje dažniausiai tampa ne draugais, o kalėjimo prižiūrėtojais. Mokykla sukiršina tėvus ir vaikus, artimieji tampa jau nebe komanda, ne sąjungininkai, o priešai. Paskui daugelis baigia universitetus ir apskritai nustoja mokytis. Pakaks pagaliau to streso ir košmaro. Aš jau išsilavinęs, viską žinau, turiu diplomą. Žmonės nustoja skaityti knygas, lankyti paskaitas. Nenori sužinoti nieko naujo. Ir tai liūdniausia.

Juk gyvenimas – tai mokykla ir jame vis tiek teks mokytis. Gražiuoju arba per prievartą.

Galima laukti, kol prispirs reikalas, kad pajudėtum į priekį. Tačiau judėti teks bet kokiu atveju. O galima užbėgti į priekį ir pradėti keistis savanoriškai, gražiuoju. Tada ne taip baisu, sunku ir skausminga. Tiesa, tyrinėti patį save ir tai, kas su tavimi susiję, būna ir nemalonu, ir skausminga, ir nelengva.

O jeigu mūsų susidomėjimą bet kokio pobūdžio tobulėjimu jau sunaikino ir esame pratę prie motyvacijos iš šalies? Jeigu pripratome, kad kažkas pastoviai stovėtų greta su bizūnu? Kaip tokiu atveju rasti savyje jėgų kažką keisti? Belieka laukti, kol prispirs reikalas, kai jau nebus ko prarasti ir gyventi kaip anksčiau bus daugiau nebeįmanoma.

Kodėl sakau, kad mus ši švietimo sistema jau sugadino?

Mes nebeturime jokios motyvacijos pažinti save.

Kai kažko mokomės, mums reikalingas greta stovintis prižiūrėtojas su botagu. Kitaip net nepradėsime nieko tyrinėti, aiškintis, mokytis.

Bet koks mokymasis, naujų žinių įgijimas, tobulėjimas reikalingas pirmiausiai lyg ir mums patiems, tačiau motyvacijos trūksta. Viduje jos neturime ir nesuprantame kaip ji atrodo. Mes negalime rasti viduje atramos, atspirties taško, šerdies, jėgų, kad žengtume į priekį. Tarytum ten, viduje, jau būtų kažkas sulaužyta ir prarasta. Nebegrąžinamai. Mes nebemokame mokytis. Nepamėgome šio puikaus proceso ir netgi atvirkščiai – mes jo neapkenčiame.

Gyvenime labai daug visko, ko mums reikia, kas būtina, tačiau visa tai atidėta ateičiai, kitam kartui, „kada nors“. Štai taip ir laukia mūsų visi dalykai, tokie mums reikalingi, įdomūs, galintys pakeisti gyvenimo kokybę. Figūra, sveikata, veidas, užsienio kalbos, talentai, tikslai, svajonės, planai, moteriški menai. Visa tai palauks. Kada nors ateityje mes prie jų prisikasime.

Tiesa, sulig kiekvienais metais šansų tai padaryti vis mažiau.

Ar išmoksime susirasti motyvaciją savyje, ar žengsime į priekį, net jeigu mūsų niekas neragina? Ar galėsime eiti į priekį, jei panosėje nepakabinta morka – kaip kažkoks prizas ar dovana? Ar sugebėsime suvokti, kad tai yra mūsų gyvenimas, ir niekas kitas už mus nieko nepadarys? Juk netgi tam, kad išloštum loterijoje, reikia pakelti užpakalį nuo kėdės ir nusipirkti loterijos bilietą, tiesa?

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Mokinių tėvams Žinau, kad dauguma skaitytojų pasakys "Neįmanoma!" Jums baisu, kad kažkas pagalvos, jog esate blogi tėvai, kad vaikas taps "ne tokiu, kaip visi", kad ...
Liberalioji pedagogika "Nori nugalėti savo priešą - išauklėk jo vaikus" Nejaugi niekas anksčiau nemėgino realizuoti mokyklos ar vaikų darželio, kurie remtųsi principu "vaik...
Apie knygų skaitymo naudą Kada nors pagalvojote, kokiu tikslu žmonės visada skaitė ir iki šiol tebeskaito knygas? Juk ne vien tam, kad prastumtų laisvalaikį, atsipūstų, atsipal...
Kaip šauksi, taip atsišauks Daug kartų girdėjau iš į konsultaciją atėjusių tėvų skundus savo kartais jau visai suaugusiais vaikais: -Toks abejingas! Toks bejausmis! Kiek mes jam...
Kaip tėvai įsigudrina net per atstumą apnuodyti va... Berniukas žaidžia su draugais. Skambutis. "Atleisk, mama, negaliu dabar kalbėti, perskambinsiu". - vis dar juokdamasis iš draugo anekdoto atsako vaika...
Kodėl svarbu pradėti ugdyti empatiją ankstyvoje va... Daugelis tėvų ima nerimauti pastebėję savo vaikų savanaudiškumą. Visi nori, kad jų vaikai rūpintųsi kitų žmonių gerove, būtų švelnūs ir atjaučiantys. ...
Dėkingumo ugdymas Dėkingumas - vienas iš bazinių žmogiškumo bruožų. Kaip užauginti dėkingą vaiką mūsų materialistiniame pasaulyje? Paprastų raginimų būti mandagiam nepa...
Esi bloga mama, jeigu… Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apseisime be ilgų įžangų. Taigi, tu es...
Kaip išmokyti vaiką nemeluoti. Išmintingų tėvų pat... Vaikai pradeda sąmoningai meluoti maždaug nuo 8 metų amžiaus. Iki šio amžiaus jie gali sakyti netiesą, bet to negalima vadinti melu. Vaikai iki 8 metų...
Aksominis smurtas. „Visa tai – tavo paties l... Yra mūsų kultūroje vienas toks bruožas - tėvai, mokytojai ir kiti suaugę žmonės iš kailio neriasi, kad nuveiktų vaikų labui kažką gero. Net jeigu pats...
Mamai būtina pabūti pačiai su savimi Griežtai kalbant - bet kuriai moteriai reikia bent pusvalandžio ar valandos per dieną, kad pabūtų viena, su savo vidiniu pasauliu. Tačiau paprastai pr...
Kieno vaikai moka spręsti savo problemas Kas išauklėja savarankiškumą vaikuose - jie patys, ar tėvai? Čia verta prisiminti vienos mamos istoriją. Jos vyras kažkaip prisiminė, kad kai buvo maž...
Atsikabinkite nuo vaikų Daugelis tikriausiai girdėjo terminą "srautas" ar "gyventi gyvenimo sraute", apie tai parašyta begalė knygų, tiesa, aš jų neskaičiau. Tai tokia būsena...
Vaikystės pasaulėžiūra lemia žmogaus elgesį ir lik... Psichologai įprastame vaikų darželyje atliko eksperimentą: 5 metų vaikams pasiūlė pažaisti šventę. Kaip jie įsivaizdavo šventę, buvo nesudėtinga progn...
Motiniško pavadėlio ilgis Visi mes suprantame, kad nukirpta bambagyslė - tai tik paprastas faktas, ryšys su vaiku iš tikrųjų nedingsta. Kol vaikas mažas, nešioji jį ant rankų. ...
Auklėti vaiką – tai išlaisvinti jį nuo šių d... Pasidaryti vaiką nesudėtinga. O štai išauklėti, nepridarius daugybės klaidų - be galo aktualus klausimas. Knygynų lentynos lūžta nuo pedagoginės liter...
Kaip sutarti su paaugliais? Mažų vaikų mamos kartais klausia, kaip man pavyko užauginti tokius puikius paauglius. Iš pradžių sutrinku ir nežinau, ką atsakyti. Mano vaikai užaugo ...
Trys sūnūs Istoriją apie tai, kaip man gyvenasi su trimis sūnumis, iš pradžių norėjau pavadinti "Kaip grūdinosi mama". Kadangi taip priimta manyti, jog jeigu vis...
Kai vaikai – erzina: 10 patarimų, kaip būti gera m... Originalas Psichologai tvirtina, kad dauguma mamų gailisi, kai kartais nesugeba rasti to lašo kantrybės savo vaikams. Andrea Loen Nejer, pati būdama ...
Kodėl užaugę vaikai nekenčia tėvų Stebitės, kodėl neišeina sutarti su suaugusiais vaikais? Nesuprantate, kodėl jie neatvažiuoja per išeigines? Nusimenate kiekvieną kartą, kai jie neats...
Kaip mamai susidraugauti su paaugle dukra Daugybė mamų, dar besilaukdamos, svajoja apie dukrą. Apie tai, kaip pins savo mergaitei kasas, kaip puoš gražiomis suknelėmis. Ir štai gimė mažylė. Me...
Vaikui pavojinga būti jūsų mama Ar pažįstama situacija, kai jūs, patyrusios kažokį skausmą, ieškote palaikymo ir užuojautos iš savo vaiko? Kalba eina būtent apie sunkius pergyvenimus...
Esam nuostabūs tėvai Esam nuostabūs tėvai. Ir kiekvieną vakarą galim užmigti ramia širdimi, be graužaties, kad kažką padarėm ne taip, nepakankamai, kad suklydom, supykom,...
Amžinai nepatenkinta mama Ar pasitaiko dienų, kai pastoviai niurzgate? Tiksliau, reikėtų paklausti, ar pasitaiko dienų, kada neniurzgate? Niurzgėjimui galima rasti krūvą patei...
Tėvo svarba Tėtis - tai ne tas, kuris remontuoja. Ne tas, kuris atneša pinigų. Tėtis - tai vyras, šalia kurio vaikas gali šokinėti ant sofos, karstytis medžiais, ...