Kur pasisemti motyvacijos?

Tam tikra prasme mus smarkiai „apgadino“ mūsų švietimo sistema. Pamėginsiu paaiškinti. Žvelgdama į savo vaiką matau, kad jis iš prigimties smalsus, jam įdomu mokytis, tačiau iki vienokios ar kitokios mokslo disciplinos jam reikia laiko pribręsti. Šiandien jis gali nesidomėti rašymu, užtat labai domisi matematika. Jam šiuo momentu gali būti visiškai neįdomi ir nesuprantama fizika, o štai biologija – tarp favoritų. Jam dabar svarbiausia gali būti sportas, o prabėgus metams, jis gali vienu ypu perskaityti visas namuose esančias knygas – kai vėlgi pribręs skaitymui.

Jei vaikui duotume laiko, kad natūraliai atsirastų susidomėjimas, jis bus pasirengęs mokytis visko, ką jam duoda. Ir netgi daugiau. Nebereikės versti ir nervus gadinti. Tačiau mūsų švietimo sistema yra tokia, kad konkrečiame amžiuje vaikas turi mokytis būtent štai tą ir aną. Nieko nejaudina, pribrendo, nepribrendo, įdomu ar neįdomu. Tau septyneri? Sėskis ir rašyk. O sulaukęs dvylikos būk malonus atsiversti fizikos vadovėlį.

Tiksliai nepamenu, kurioje klasėje man prasidėjo chemija. Tačiau puikiai pamenu, kokia man tai buvo kančia ir katorga. Nieko nesuprantu, neįdomu ir visiškai neaišku, kam to reikia. Kankinausi ilgai, kaldama tą abrakadabrą. O 10 klasėje staiga „užkibau“, pradėjau suprasti, ką man pasakojo visą tą laiką… Ir užėmiau pirmą vietą mokyklos chemijos olimpiadoje.

Arba štai devintoje klasėje buvo „Nusikaltimas ir bausmė“, pamenu, kaip sunkiai įveikiau. O po trejų metų staiga pribrendau ir tiesiog pakvaišau dėl Dostojevskio, vienu ypu prarijau viską, ką jis parašė. O matematika man visada sekėsi, visada išsiverždavau toliau nei reikėjo, paslapčia perskaitydama sekančių klasių vadovėlius. Tačiau greitai įkyrėjo vieną ir tą patį kartoti klasėje kartu su visais ir galiausiai mano susidomėjimas matematika atvėso.

Mokyklose viešpatauja vertinimo atmosfera, dėl to vaikas dažnai mokosi ne iš susidomėjimo, o iš baimės. Kol kas jam visi tie jūsų traukos dėsniai visiškai neįdomūs, jis jų nesupranta, tačiau mokytis reikia. Dėl to sėdėk, kalk, kitaip gausi nepatenkinamą vertinimą, tėvai bars ir ir eisi gatvių šluoti. Tėvai šioje sistemoje dažniausiai tampa ne draugais, o kalėjimo prižiūrėtojais. Mokykla sukiršina tėvus ir vaikus, artimieji tampa jau nebe komanda, ne sąjungininkai, o priešai. Paskui daugelis baigia universitetus ir apskritai nustoja mokytis. Pakaks pagaliau to streso ir košmaro. Aš jau išsilavinęs, viską žinau, turiu diplomą. Žmonės nustoja skaityti knygas, lankyti paskaitas. Nenori sužinoti nieko naujo. Ir tai liūdniausia.

Juk gyvenimas – tai mokykla ir jame vis tiek teks mokytis. Gražiuoju arba per prievartą.

Galima laukti, kol prispirs reikalas, kad pajudėtum į priekį. Tačiau judėti teks bet kokiu atveju. O galima užbėgti į priekį ir pradėti keistis savanoriškai, gražiuoju. Tada ne taip baisu, sunku ir skausminga. Tiesa, tyrinėti patį save ir tai, kas su tavimi susiję, būna ir nemalonu, ir skausminga, ir nelengva.

O jeigu mūsų susidomėjimą bet kokio pobūdžio tobulėjimu jau sunaikino ir esame pratę prie motyvacijos iš šalies? Jeigu pripratome, kad kažkas pastoviai stovėtų greta su bizūnu? Kaip tokiu atveju rasti savyje jėgų kažką keisti? Belieka laukti, kol prispirs reikalas, kai jau nebus ko prarasti ir gyventi kaip anksčiau bus daugiau nebeįmanoma.

Kodėl sakau, kad mus ši švietimo sistema jau sugadino?

Mes nebeturime jokios motyvacijos pažinti save.

Kai kažko mokomės, mums reikalingas greta stovintis prižiūrėtojas su botagu. Kitaip net nepradėsime nieko tyrinėti, aiškintis, mokytis.

Bet koks mokymasis, naujų žinių įgijimas, tobulėjimas reikalingas pirmiausiai lyg ir mums patiems, tačiau motyvacijos trūksta. Viduje jos neturime ir nesuprantame kaip ji atrodo. Mes negalime rasti viduje atramos, atspirties taško, šerdies, jėgų, kad žengtume į priekį. Tarytum ten, viduje, jau būtų kažkas sulaužyta ir prarasta. Nebegrąžinamai. Mes nebemokame mokytis. Nepamėgome šio puikaus proceso ir netgi atvirkščiai – mes jo neapkenčiame.

Gyvenime labai daug visko, ko mums reikia, kas būtina, tačiau visa tai atidėta ateičiai, kitam kartui, „kada nors“. Štai taip ir laukia mūsų visi dalykai, tokie mums reikalingi, įdomūs, galintys pakeisti gyvenimo kokybę. Figūra, sveikata, veidas, užsienio kalbos, talentai, tikslai, svajonės, planai, moteriški menai. Visa tai palauks. Kada nors ateityje mes prie jų prisikasime.

Tiesa, sulig kiekvienais metais šansų tai padaryti vis mažiau.

Ar išmoksime susirasti motyvaciją savyje, ar žengsime į priekį, net jeigu mūsų niekas neragina? Ar galėsime eiti į priekį, jei panosėje nepakabinta morka – kaip kažkoks prizas ar dovana? Ar sugebėsime suvokti, kad tai yra mūsų gyvenimas, ir niekas kitas už mus nieko nepadarys? Juk netgi tam, kad išloštum loterijoje, reikia pakelti užpakalį nuo kėdės ir nusipirkti loterijos bilietą, tiesa?

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kur dingo tėčiai? Žinote, kas mane labiausiai glumina, kai pradedu skaityti populiariausius leidinius, skirtus vaikų auklėjimui šeimose? Susidaro vienareikšmiškas įspūd...
Kaip išlįsti iš interneto ir nustoti pykti ant vai... "Poilsis - tai veiklos pakeitimas" - dūsauja jauna mama, keliaudama "prasiblaškyti" į internetą "kelioms minutėms" po 2 valandų trukmės pasivaikščioji...
Dukros ir mamos. Amžina bambagyslė Kartą į konsultaciją atėjo jauna moteris. Graži, sėkminga, tačiau veidas pavargęs, prislėgtas. Jai norėjosi pasikalbėti. Tiesiog pakalbėti apie papras...
Blogų vaikų nebūna Labai sudėtinga spręsti užleistas santykių tarp vaiko ir tėvų problemas - suaugusieji jaučiasi patekę į aklavietę ir neranda jokios išeities. Jie iš v...
Mažiau, bet geriau – paprastas laimingos vai... Kai vaiko gyvenime kažko per daug, ar tai būtų daiktai, ar informacija, užsiėmimai, pasirinkimo variantai arba kai gyvenimo tempas pernelyg spartus, k...
Mamų ir dukterų konkurencija Apie tai kalbėti nemalonu, dėl to esu pasirengusi tam, kad dabar mane apmėtys šlepetėmis. Tačiau bijosi šlepečių - neišsiaiškinsi tiesos. Yra vienas m...
Karžygių mama – princesių mamoms Pastaruoju metu daug skaitau apie tai, kaip gera būti mergaitės mama. Dviejų ir dar daugiau mergaičių. Kaip nuostabu auginti mergaitę, rinkti jai kasp...
Tu toks pats kaip tavo tėvas! "Mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo 11. Norėjau likti su tėvu, tačiau mama ėmė verkti ir man teko išvažiuoti su ja. Vėliau, iki pat tos dienos, kai iš...
Ruošiatės į mokyklą? O kaipgi socializacija? Kai kažkas sužino, kad vaikas mokosi namuose, bus būtinai užduotas klausimas: "O kaipgi socializacija?" Tai labai keistas klausimas, kurį užduoda tėva...
Replika apie tai, kur dingo vyrai Pakliuvau kartą atsitiktinai į vieną moterišką tinklapį, kur daugybė moteriškių skundėsi, kad vyrų šiais laikais nebeliko. Vien tik bailiai ir mazgotė...
Štai dėl ko taip pavargstate Visi žinome, kad vaikai auginami be išeiginių ir atostogų. Naujas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2000 amerikiečių mamų, turinčių 5-12 metų amžiaus...
Vaikų savarankiškumas Dauguma tėvų nori, kad jų vaikai būtų atsakingi ir savarankiški. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad nesąmoningai jie daro viską, kas tik įmanoma, ka...
Kaip atsikratome nuosavų vaikų Žiūriu į savo besijuokiančius ir žaislus išmėčiusius vaikus ir mąstau, kad būtų visai neblogai parašyti straipsnį apie televizorių, animacinius filmuk...
Moteriškumo ugdymas auginant mergaites: klaidos ir... Šiuolaikinėje visuomenėje ir populiariojoje žiniasklaidoje įsigalėjęs „grožio“ ir „moteriškumo“ kultas neretai iškreipia gilesnį „moteriškumo“ suvokim...
Motinystė – ne vienintelis moters pašaukimas... Labai dažnai susiduriu su moterimis, kurios ne šiaip visą save atiduoda vaikams - jos uždaro sau visas likusias gyvenimo sritis, visiškai sąmoningai. ...
Toks mažas, o jau atsikalbinėja! Taip jau būna, kad 5-9 metų vaikai tampa tiesiog nepakenčiami: pernelyg triukšmingi, nepaklusnūs, kaprizingi, atsikalbinėja ir grubiai kalba su tėvais...
10 kovos menų privalumų vaikams psichika.eu Klaipėdos aikido klubo instruktoriai pastebi, kad kartais žmonės turi susiformavę klaidingą nuomonę apie kovos menus. Tėvai nustebtų suži...
Pereinamasis amžius Pereinamasis amžius - reikšmingas periodas žmogaus gyvenime. Formuojasi fiziniai, psichologiniai bruožai, pagrindiniai moraliniai principai, kurie pas...
Klastinga dalelytė „ne“ "Nedaryk to, nedaryk ano, nelakstyk, neliesk, ne-ne-ne-ne..." Pažįstama situacija? Neretai suaugusieji taip ir švaistosi pamokymais: "neik į virtuvę, ...
Frazės, kurios išmoko vaiką laikyti smurtą normali... Kaip išmokyti vaiką humanistinių vertybių, išmokyti ginti savo teises, kovoti su bet kokiu agresijos pasireiškimu? Galima užauginti genijų, auksinį žm...
Mamos milijonierės auklėjimas. Vaikai be telefono ... Deni Džonson išaugo vargingoje šeimoje, sulaukusi 17-os pagimdė vaiką, sulaukusi 21-erių - tapo bename, o sulaukusi 23-ejų - užsidirbo savo pirmą mili...
Liaukitės būti „Feisbukine mamyte“ "Ji buvo visiškai adekvati moteriškė, kol netapo mama" - tikriausiai taip turėtų prasidėti ištikimo draugo išpažintis po to kai jis "išdraugino" jauną...
Kam mergaitėms tėčiai Jeigu mama perduoda dukrai visas savo moteriškas žinias ir moteriškus įgūdžius tiesiogiai, tai tėvas šiame būsimos moters auklėjimo procese tarsi ir n...
Ką gi jūs darote? Neseniai kaip specialistė dalyvavau tėvų konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie tai, kodėl vaikai bėga iš namų. Aptarinėjamos buvo daugiausiai įvai...
Antipatarimai tėvams Tėvai visada linki vaikams geriausio: puikios profesijos, būtinai prestižinio darbo, patikimo gyvenimo draugo. Ir dėl to nesustodami kala vaikams į ga...