Kvailos ir savanaudės – su vyrais, o aš, tokia protinga – vieniša

Štai pasižiūri į merginą, kuri atrodo tarsi iš žurnalo viršelio, o ji – absoliuti višta. Greta jos – sėkmingas, turtingas vyriškis. Ir visi supranta, kad su juo ji gyvena dėl pinigų, kad kai tik jis bankrutuos, ji iškart išplasnos pas sekantį „tėtuką“.

O aš visą gyvenimą stengiausi tapti įdomia. Kad vyrams reikėtų ne vien mano kūno. Aš puikiai gaminu, turiu du aukštuosius išsilavinimus, šoku, dirbu, pati save apsirūpinu. Aš nesivaikau princų, man tiesiog reikia verto vyro.

Negalėčiau teigti, kad nieko nedominu. Tačiau neatsirado tokio, kuris atitiktų mano reikalavimus. Turėjau santykių, ir visi jie baigėsi tuo pačiu – partneris arba apskritai nustodavo ką nors daryti ir imdavo gyventi mano sąskaita, arba pradėdavo mane „auklėti“ – teko paaukoti šokius, vos neatsisveikinau su darbu.

Jei sutinku vyrą, stengiuosi parodyti jam, kad esu ne tokia, kaip tos fyfos iš pirmos pastraipos. Kad esu nepriklausoma, manęs nereikia išlaikyti, parodau jiems, kad daug ką moku ir galiu pati. O jie supranta tai arba kaip mano norą tapti jų mamyte, arba pradeda pavydėti ir baimintis, kad aš jį paliksiu. O kuriems galams man silpnas vyras?

Taigi – stipri ir nepriklausoma moteris, graži ir pasitikinti savimi. Bet ar tikrai protas, diplomas ir pinigai daro žmogų nepriklausomu? Iš kur tada pas tą nepriklausomą žmogų atsiranda tiek daug įvairiausių reikalavimų kitiems žmonėms? Kodėl nepriklausomai moteriai taip reikalingas tasai „stiprus vyriškis“, ką jis turėtų padaryti tokio, ko nesugeba „silpnas“?

Ir štai čia paaiškėja, kad vyras yra ne vien mylimasis, partneris, draugas ir greta esantis žmogus. Svarbiausia, kad tai žmogus, nuo kurio tiesiogiai priklauso moters vertė, jos prasmė, protas, jos išvirtos sriubos skonis, veido grožis. Šis vyras yra jos vertintojas. Per jį moteris bando pažinti pati save, savo galimybes ir ribas. Tačiau kartais būtent vyras ir tampa ta riba, kurią pasiekusi, moteris nusivilia.

O kur slypi „kvailos savanaudės fyfos“ fenomeno paslaptis?

Vyrams labai svarbu susidoroti su iškilusiomis užduotimis ir problemomis. Ir kol vyras nepateko į emocijų nelaisvę, ypač toks, apie kokius čia kalbama – turtingas, protingas ir sėkmingas, jis labai sumaniai renkasi sau tikslus. Vyras skaičiuoja, ką gauna ir kiek tai kainuoja.

Patys sudėtingiausi uždaviniai – arba nesuprantami, arba neįmanomi.

Ką jis gali duoti moteriai, kuri viską turi? Ką jis gali padaryti moteriai, kuri įprato pasikliauti tik pati savimi?

Vyrui automatiškai kils klausimas: „O ko jai iš manęs apskritai reikia?“ Stipri moteris atsako: „Nieko!!! Tiktai meilės!“ (beje, tai idealus ir labai gundantis pasiūlymas silpniems vyrams).

O stiprus vyras linkęs pats duoti ir pats džiuginti, jam reikia jaustis reikalingu, netgi būtinu.

Kad padarytų moterį laiminga, jis iš pradžių turi suprasti, ką gali jai pasiūlyti.

O savanaudė kvailiukė – čia viskas paprasta ir aišku. Duok jai pinigų ir bus laiminga. „Fyfa“ – tiesiog lobis tam, kuriam norisi jaustis duodančiu, gelbėjančiu, svarbiu ir reikalingu: tai automobilį sugadins, tai pabandys laužą spiritu užgesinti, tai su aukštakulniais vidury miško įstrigs – tik spėk šita vištele rūpintis. Su tokia moterimi labai paprasta jaustis herojumi. Ir tai ne silpnumo požymis. Tai proto ir racionalumo požymis.

Tai ar esate pasirengusios parodyti bent šiek tiek silpnumo? Ar pasirengusios imti? Ar ištversite priklausomybės jausmą? Ar kyla nemalonus jausmas, kad dabar šiam vyrui esate kažką skolinga? Ar jaučiate baimę: o ką, jeigu už tai jis kažko pareikalaus?

Ar pasirengusios susitikti su stipriu vyru? Galbūt ne jie nuo jūsų, o būtent jūs nuo jų vis bėgate ir stengiatės pasislėpti?

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI