Labai reikia

Šiuolaikinė hedonistinė kultūra, skelbianti, kad reikia gyventi šia diena, kad gyvenimas turi tapti nesibaigiančiu malonumu, kad dėl nieko neverta sukti galvos, man rodos yra ne kas kita kaip maištas prieš kultūrą, kuri skelbė pačius įvairiausius „reikia!“ ir „privalai!“. Būties lengvumas priešpastatomas sunkiam darbui, pareigoms, tikslų siekimui.

Reikia mokytis, reikia būti gera mergaite, reikia stoti į universitetą, reikia daryti karjerą, reikia ištekėti, reikia pagimdyti vaiką, nereikia gimdyti vaiko, reikia paskirti gyvenimą vaikams, reikia paskirti gyvenimą karjerai, reikia būti išsilavinusiems, reikia skaityti knygas, reikia tobulėti, reikia būti rūpestinga, reikia būti nepriklausoma, reikia būti išmintinga, reikia kultivuoti sveiką gyvenimo būdą, reikia mokėti duoti atkirtį, reikia mokėti, reikia, reikia, reikia…“

Nenuostabu, kad žodis „reikia“ pradeda kelti alergiją ir norą maištauti. O maište užgimsta neigimas. Darbo neigimas, darbo, kad užsitikrintum ateitį, pastangų, pasiaukojimo, atkaklumo, susikoncentravimo, pasirengimo paaukoti malonumus neigimas.

„Tau ką – labiau už kitus šito reikia?“, „Kurių galų ari lyg juodas jautis?“, „Kuriems velniams taip stengtis?“

O man būtent ir reikia labiau nei kitiems. Man labai reikia, taip reikia, kad paaukosiu malonumus, pasiaukosiu, dirbsiu, arsiu, kantriai, žingsnis po žingsnio eidama į tikslą.

Hedonizmo maištas neigia visai ne tai. Mus siutina visi tie „reikia“ ne todėl, kad „reikia“ būtų kažkas blogo, o todėl, kad to reikia ne mums. Mus purto žodis „privalai“ dėl to, kad privalai ne sau, o kažkam kitam.

Ne patys tikslai yra beprasmiški. Beprasmiški yra svetimi tikslai.

Visiškai beprasmiška mokyti vaiką darbštumo, verčiant jį siekti jūsų išsikeltų tikslų. Jis ims maištauti prieš tikslo siekimą, o iš tikrųjų maištauti reikia prieš svetimų žmonių įbruktus tikslus.

Visos pastangos priversti dirbti, visokie motyvatoriai, pagalbos sau knygos, begalė visur kaišiojamų išmintingų citatų, kovos su neveiklumu metodai – visa tai mes traktuosime kaip smurtą ir prievartą, visa tai kels norą maištauti, kol seksime svetimų „reikia“, o ne savų, užgimusių mūsų pačių širdyse. Maištausime mes prieš pastangas, darbą ir tikslus, o juk kalti visai ne jie. Maištauti norisi dėl to, kad visa tai svetima, ne mūsų.

Sugebėjimas siekti tikslo, sėkmė, darbštumas – visa tai ateina tada, kai sieki savo tikslo. Kai viduje tūno tavo paties „reikia“. Ir kelias į šitą „reikia“ šimtąkart puikesnis už visus hedonistinius malonumus. Būtent šis kelias padeda pasijausti laimingu.

Būtent šis kelias, šios pastangos ir sau pačiam svarbių tikslų siekimas išskiria į organizmą dofaminą ir leidžia pasijausti laimingu. Kai šito nėra – neriame į trumpalaikius malonumus, pradedame sūpuotis dofamino sūpynėse. Kažkas naujo, ryškaus, skanaus – laimė. Pasibaigė – liūdesys, puolame ieškoti naujovių.

Įsivaizduokite, jog pabudote vieną rytą žinodami, ko norite, visą dieną dirbate to siekdami, išvydote rezultatą, prisimenate visus savo žingsnius link jo, aiškiai matote, kaip augote ir tobulėjote, o vakare einate miegoti, jausdami, jog nuveikėte kažką svarbaus. Galima klaikiai pavargti, galima atlikti daugybę sunkių ir nekomfortiškų uždavinių, kovoti su baime ir nepasitikėjimu – ir vis tiek į klausimą „ar esate laimingas?“ atsakysite „taip!“ Man rodos, šis savęs realizavimo, sąmoningumo jausmas pažįstamas visiems.

Kai šito jausmo nėra, darbas labai sunkus ir nemalonus, ir mes galime ištverti jį tik kompensuodami arba kokia nors greita nauda, arba maištu. Tarytum problema slypėtų darbe.

Pasižiūrėkite į laimingus žmones aplink save. Jie labai daug dirba. Ir pasižiūrėkite į įvairiausias fyfas, pasidabinusias madingiausiais drabužiais bei aksesuarais, kursuojančias iš vienos salos su palmėmis į kitą. Jos laimingos?

Viena didžiausių dovanų, kurią gavau iš tėvų yra tai, kad jie nesikišo į mano sprendimus, kuo turėčiau tapti ir kuo norėčiau užsiimti. Aš skaičiau tai, ką norėjau skaityti, įstojau ten, kur norėjau, dirbau ką norėjau, ištekėjau už ko norėjau ir žengiau ta kryptimi, kuria norėjau.

Tėvams ne visada buvo lengva su tuo susitaikyti, tačiau jie suteikė man laisvę. Dėl to manyje gyvena labai galingas ir vien tik mano pačios „reikia“. Tasai „reikia“ pastoviai keičiasi, kartais jį prarandu ir tada einu ieškoti, bandyti kažką naujo. Ir tai darydama, vėl jį susirandu.

Iš naujo ir iš naujo į klausimą, iš kur turiu tiek daug energijos ir kaip sugebu prisiversti taip smarkiai dirbti, kodėl nesudegu, nevartoju stimuliatorių, nesvajoju nieko neveikti, aš atsakau tą patį – šito man paprasčiausiai labai reikia.

Labiau nei kitiems.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Ką archeologai atkas mūsų kapuose po 1000 metų?... Visais laikais visuose kontinentuose, skirtingose tautose priimta laidoti mirusius su vertingais ir svarbiais jam daiktais: brangenybėmis, ginklais, n...
Kaip nėštumas keičia moterų smegenų struktūrą... Pas nėščias moteris sumažėja pilkosios medžiagos apimtis smegenų žievėje, tačiau tokių pokyčių negalima vadinti negatyviais. Niekam ne paslaptis, kad...
Pusiau rimtai. Vyrų parduotuvė Viename mieste atsidarė parduotuvė, kurioje moterys galėjo išsirinkti ir nusipirkti sau vyrą. Priešais įėjimą buvo pakabintos naudojimosi parduotuve t...
Kas nutinka, kai sutinkame tinkamą žmogų netinkamu... Anksčiau ar vėliau sutinkame žmogų, su kuriuo suprantame vienas kitą iš pusės žodžio, mums patinka vieni ir tie patys dalykai. Tačiau su tokiais žmonė...
Blogai gyveni? Svarbiausia XXI amžiaus nuodėmė Blogai gyveni? Nusipirk ožką. Yra toks žydiškas anekdotas. Ateina pas rabiną "kankinys" ir skundžiasi: "Viešpatie, pasigailėk. Trobelė mažytė, krūva v...
Prieš mirtį niekas neapgailestauja dėl sekso ar ek... Broni Ver - medicinos sesuo, prižiūrinti mirtinai sergančius žmones paskutinėmis jų gyvenimo dienomis - papasakojo, dėl ko dažniausiai gailisi žmonės ...
Drovumas Mūsų senelės dar prieš kokių 50 metų droviai aptarinėjo, ar galima per pirmą pasimatymą laikytis už rankų. Mūsų mamos svarstė klausimą - kiek tai nepa...
Liaukitės siekti. Išmokite paprasčiausiai gyventi... Rytas su kavos puodeliu. Feisbukas pasitinka pasveikinimu su Pasiekimų diena ir palinki dar didesnių pasiekimų. O aš turiu 15 minučių kavai, paskui - ...
Cinizmas – mūsų civilizacijos maras Kas yra cinizmas? Atsakymą rasti nesunku, pakanka atsiversti bet kurį internetinį žodyną. "Panieka moralės normoms, kultūros vertybėms ir gėrio bei bl...
Pasąmonė perspėja apie ligas. Įsidėmėkite šiuos sa... Signalai, kuriuos mums siunčia sapnai, suteikia galimybę aptikti ligą, kol ji labai ankstyvos stadijos.Tokios ankstyvos, kad gydytojams nepakaks duome...
Jeigu namuose tylu Jeigu namuose tylu, reiškia, jūsų vaikas: Plaunasi rankas katino dubenėlyje; Iki pusės sulindo į skalbimo mašiną; Laižo tėčio batus; Sukrovė tėvų ...
Gyvenimo prasmė Apie gyvenimo prasmę tūkstančius metų mąsto ir paprasti mirtingieji, ir filosofai, ir psichologai, ir tikintieji. Pamėginkime panagrinėti šį klausimą ...
Auksinės gyvenimo taisyklės Abipusiškumo taisyklė: prieš spręsdami apie kitus ir juos vertindami, atkreipkite dėmesį į save. Žmogaus, kuris svaidosi aplinkui purvais, rankos nega...
Laiku išeiti Išeikite laiku. Namo, net jeigu ten jūsų niekas nelaukia, iš siautulingo vakarėlio, iš svečių, išeikite iš nemalonių santykių ir kenksmingų įpročių. I...
Antausis šiuolaikinei jaunajai kartai Žurnalas Time ne per seniausiai paskelbė straipsnį, kurį galima laikyti antausiu šiuolaikinei jaunimo kartai. Autoriaus nuomone, Y kartos, kuri dar va...
Jei tapote kažkam blogas Jeigu darėte kažkam pernelyg daug gero ir tapote jam blogas, reiškia: Arba tas gėris buvo gėriu tik jūsų manymu, tačiau nebuvo gėris tam žmogui...
Jeigu jus paliko sunkia minutę Kartais mus palieka sunkią minutę - kai labiausiai reikia palaikymo. Būna, kad apskritai niekas neskuba į pagalbą ir žmogus lieka vienas, akis į akį s...
Gyvenimo pamokos. Kaip ir kur laikomi egzaminai? Aptariama tema nėra paprasta, sakyčiau, ji netgi skausminga. Kalba eis apie gyvenimo pamokas. Nuo ko priklauso gyvenimo mums siunčiami išbandymai? Ar ...
Neatsisakykite svajonių Matau vis daugiau žmonių, kurie, slegiami realybės, atsisako svajonių. Ypač dabar, keistos ekonomikos laikais. Visada labai liūdna į tai žiūrėti. Nes ...
Mergaitė, nekentusi tėvo Iš pradžių mylėjo, kol buvo maža. Tėtis žaidė su ja, maitino, sėdėdavo ištisas naktis greta lovelės, kai susirgdavo, niūniavo daineles ir pasakojo pas...
Jonuko lovoje užsiveisė moteris Jis iš pradžių įtikinėjo save, kad nieko baisaus, moteris savaime praeis. Tačiau ji nepraėjo. Dar daugiau, ji ėmė plisti. Ji greitai išplito po visą k...
Kenksminga pernelyg rimtai žiūrėti į gyvenimą Galvoti, spėlioti: "paskambinti ar nepaskambinti?", "parašyti ar neparašyti?", "pasakyti ar nepasakyti?" - labai kenksmingas užsiėmimas. Kenksmingas t...
Visi mes beviltiškai sergame Mūsų pasaulis - dvasiškai pasiligojusių žmonių pasaulis. Ta prasme, kad daugumos mūsų širdys sužeistos, kraujuoja ir beveik kiekvienoje iš jų žiojėja ...
Su gamta susijusios fobijos Ar mėgstate gamtą? Tikriausiai atsakysite, kad be jokios abejonės, tačiau taip bus tik iki to laiko, kol neatsidursite ant bedugnės krašto ir nesusidu...
Rytojaus iliuzija Rytojus visada gundė ir viliojo žmones. Rytojus kuria svajones, iliuzijas, fantazijas, kurių realizavimui paskiriame visą gyvenimą. Į rytojų dedame vi...