Laikas praleistas su savimi

Galimybė pabūti su savo mintimis vienumoje, netrukdant TV, radijo garsų, aplinkinių žmonių intensyviai reiškiamų nuomonių, šiuo metu darosi labiau prabanga, nei įprastas normalus ir net būtinas reiškinys. Ar mes taip pripratom prie aplinkos triukšmo, kad nebėra poreikio įsiklausyti į tai kas dedasi mūsų viduje? O gal bijom pasilikti patys su savimi, kad tik išvengtume sąlyčio su pačiu savimi, t.y. savo vidumi?

Mūsų vidus – tai ne kas kita, kaip jausmai, išgyvenimai, emocijos, mintys… Pasirodo nieko antgamtiško. Mes vis tik žmonės su savo sielomis, kurioms reikia dvasinio peno bei poilsio, kaip fiziniam kūnui – maisto gyvybei palaikyti… Ne kartą teko teirautis žmonių konsultacijų metu, kaip pastoviai gyvendami tokioje intensyviai triukšmingoje aplinkoje pasiseka išlaikyti vidinę pusiausvyrą, dvasinę ramybę. Kaip ne keista, bet dauguma prisipažino, kad ir net nejunta tos taip vadinamos „vidinės dvasinės ramybės“, kad visada gyvena nerime, vidiniame chaose, strese…

Mes ne visad galime valdyti išorinius įvykius, kreipti juos norima linkme, kurie neišvengiamai veikia mūsų dvasinę emocinę savijautą, bet pajėgūs kurti dvasios ramybę savo viduje. Niekas negali už mus kvėpuoti, judėti, maitintis, net miegoti. Tai tik mūsų valioje. Mūsų gyvenimo niekas negali už mus nugyventi, tuo labiau pasirūpinti jo kokybe. Tai privalome ir turime padaryti tik patys. Kiekvienas žmogus savo viduje turi dangaus karalystę. Bet jei ją norime pasiekti, turime padirbėt, jį užsitarnauti pastoviai kuriant savo vidinę nuotaiką bei gerą santykį su savimi, ir tuo labiau su kitais. Tai galime padaryti tik pakankamai laiko skirdami sau. Nes kaip mes viduje jausimės didele dalimi priklauso tik nuo mūsų pačių, t.y. nuo mūsų nuostatų, vertybių, įsitikinimų, ir pan. O galimybė pabūti vienumoje su pačiu savimi čia vaidina svarbų vaidmenį, nes pabuvę vieni labiau suvokiame ko mes norime iš savo dabartinio gyvenimo, kas jame tenkina, o kas – ne, ką galbūt būtų tikslinga keisti, o kuo – tiesiog nepamiršti pasidžiaugti ir labiau tai vertinti bei saugoti.

O gal vienatvė su savimi mus gąsdina tuo, kad skatina kelti per drąsius klausimus sau, kurie neišvengiamai veda prie pokyčių, t.y. skatina keisti netenkinančius mus dalykus (pvz.: savo socialinį statusą; santykius su vaiku ar sutuoktiniu, o gal net ir bendradarbiais; įsisenėjusius stereotipus savo mąstyme, ir pan.), o gal skatina vertinti tai ką turime pagaliau gyvenime ir būti už tai dėkingi gyvenimui, kurį turime laikinai ir neilgai, o gal skatina tiesiog keisti požiūrį į tuos dalykus, kurių negalime pakeisti. Rytų išmintis byloja: „Viešpatie, suteik mums jėgų susitaikyti su tuo, ko negalime pakeisti, stiprybės – keisti tai kas mūsų jėgose ir išminties – atskirti vieną nuo kito.“

Savo vidinėje erdvėje kiekvienas iš mūsų yra pats sau šeimininkas. Niekas už mus negali nugyventi mūsų gyvenimo, tik mes patys. Tad savo vidinėje erdvėje mes patys galime susikurti sau palaimą ar pragarą. Kaip rašo Polis Bergas, kiekvienas žmogus savo viduje turi „dangaus karalystę“. Bet jei ją norime pasiekti, turime padirbėti su savimi, t.y. tiesiog būti sąžiningi patys sau, spręsdami įvairius gyvenimo klausimus. Kadangi vidinio gyvenimo džiaugsmo niekur nenusipirksime, jį reikia formuoti savo minčių pagalba. Svarbu mąstyti apie tai, kas nauja, trokštama, kurti kad ir mažus ateities planus, leisti sau svajoti. Susidariusios šalies ekonominės padėties mes pakeisti negalime, tai ne mūsų valioje, o pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu, jo kokybe – mūsų rankose. Kodėl dažnai tai pamirštame?

Kokie privalumai pabuvimo su savimi? Pirmiausia atsiranda galimybė apmąstyti įvairias savo gyvenimo sferas.

Sveikata

Kol esame sveiki, tol nesusimąstydami aliname savo kūną įvairiomis priemonėmis (alkoholiu, tabaku, vaistais, ir pan.), manydami, kad taip bus per amžių amžius. Tik pajutę kūno negalavimus suvokiame sveikatos vertę. Suserga kūnas, suserga siela. Nes kūnas – sielos buveinė.

Artimieji (tėvai, broliai, seserys, vaikai, vyras, žmona, ir pan.)

Ne paslaptis, kad ne visada būname jiems tokie geri, dėmesingi. Su svetimu dažnai elgiamės geriau, nei su savo artimu. Pabuvus su savimi atsiranda galimybė sąžiningai peržvelgti savo santykius su artimaisiais, paklausti savęs ar esame pakankamai nuoširdūs, dėmesingi jiems, kiek savęs jiems atiduodame (per daug ar nepakankamai)?

Draugai

Ar visada jiems pasakome tai, ką norime pasakyti, ar visada jiems atrandame pakankamai laiko? Ne paslaptis, kad užsisukę savo kasdieninių problemų rate nebeatrandame laiko nuoširdiems draugiškiems pašnekesiams, kurie dažnai atgaivina pavargusias mūsų sielas, gydo, įžiebia viltį ir tikėjimą pačiais juodžiausiais gyvenimo periodais.

Darbas

Ar dirbam tai ką norim? Kaip jaučiamės jame? Nors ir esant ekonominei krizei ar jis neša mums moralinį pasitenkinimą? Jei taip – kuom? Jei ne – ką galime šiuo metu keisti? Ar darbas užima tokią vietą kokią ir turi užimti, ar jis neužgožia kitų mūsų gyvenimo sferų?

Šie ir panašūs klausimai kyla pasilikus vieniems su savimi. Ir nemanau, kad tai blogai. Atsiradusi galimybė akimirkai sustoti tokiame nežmoniškame tempe, skatina atidžiau pažvelgti į savo gyvenamą gyvenimą. Tuomet natūraliai kyla naujų produktyvesnių minčių bei atradimų, kurie savaime skatina kiek pasikoreguoti tai, kas ypač mus netenkina. Ir jei įsiklausome į savo vidinius atradimus bei bandome juos įgyvendinti savo realiame gyvenime, manau laikas praleistas su savimi nenueina veltui, jis anksčiau ar vėliau duoda „vaisių“, ir gerų „vaisių“, nes tai kas gimsta mūsų širdyse yra tikra, vertinga, o gyvenimas tampa šiek tiek jaukesnis, dvasingesnis, prasmingesnis ir , aišku, tuomet chaosui ir nerimui vietos mažiau mūsų gyvenime.

Žmogaus sielai reikia dar ir dvasinio peno – vilties, tikėjimo savo vertybėmis, meilės, savo gyvenimo įprasminimo. Kai mes optimistiškai nusiteikę, pasiruošę nepasiduoti gyvenimo sunkumams bei negandoms, tai viso to nesąmoningai mokome ir savo vaikus. Mokome nepasiduoti, neprarasti tikėjimo net tamsiausiais gyvenimo periodais.

Svarbiausi atspirties taškai, kovojant su savo gyvenimo sunkumais, yra:

· Atsisveikinti su slegiančia praeitimi. Praeitis kiekvienam palieka nemažai randų širdyje, todėl iš jos galime ir reikia tik pasimokyti. Kaip benorėtume, gyvenimas neturi tendencijos grįžti atgal, jis eina tik į priekį.

· Svarbu įvardinti sau ko konkrečiai šiandiena norime iš savo gyvenimo, ko tikimės. Tai lyg savęs užprogramavimas, nukreipimas tam tikra linkme.

· Branginkime tai, kas jau esame ir ką jau brangaus dėl savęs šiai dienai turime ar esame pasiekę.

· Neeikvokime be reikalo energijos nuolatiniam savęs gailėjimuisi.

· Niekada nesusitaikykite su pralaimėjimu, nes niekuomet nevėlu pabandyti dar kartą iš naujo.

Pasaulyje, deja, niekas nežino visų atsakymų ar tariamų receptų kaip išlaikyti savo gyvenime optimizmą. Galop nėra ir tokio dalyko, kaip tobulas gyvenimas. Mes patys dažnai sprendžiame ir galime nulemti kokių vidinių bei išorinių permainų mums reikia. Tai galime padaryti tik drąsiai sau pripažinę kas mes esame ir ko dėl savęs norime. Judėjimas įmanomas tik nuo pozityvių dalykų. Tad svarbu atrasti pozityvius dalykus savo gyvenime ir nuo jų pradėti judėti link savo troškimų į priekį.

Gyvenimo credo, padedantis nenusivilti bei kabintis į gyvenimą – tai gerumas ir supratingumas sau, savo artimiesiems, tai ta ugnelė, kurią užžiebiame kitų akyse. Pragyvenkime gerai šiandiena ir rytojų turėsime dar geresnį. Savo ateitį kuriama šiandiena.

Niekas negali suteikti jums ramybės, tik jūs patys. ( R.V. Emersonas)

Psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė


DAUGIAU ŠIA TEMA

Ne įžeidė, o įsižeidžiau Pakalbėkime apie aukščiausią psichologinės brandos pilotažą: atsakomybę už savus jausmus. Kada gi mes pagaliau išmoksime tą atsakomybę prisiimti? ...
Stresas Žodį “stresas” taip įpratome vartoti kasdienėje savo kalboje, kad dažnai nė nesusimąstome, ką jis reiškia. “Stresuoju”, – sakome, ir viskas turėtų būt...
Požymiai, kad draugystė išsisėmė Draugystė - vienas maloniausių pergyvenimų, kuriuos patiriame gyvenime. Draugystė mūsų gyvenimą praturtina, padaro jį geresniu, įdomesniu. Vaikystėje ...
Kaip smegenys suvokia apnuogintą kūną Merginoms ir moterims skaityti būtina! Žmogus vertina kitų būtybių protą pagal du kriterijus: a) sugebėjimas jausti ir suvokti ir b) sugebėjimas galv...
10 protingo žmogaus požymių Originalas Manote, kad esate protingesni už kitus? Būkime nuoširdūs, kas nenori būti pats protingiausias? Pabandykime išsiaiškinti, koks yra iš tiesų...
Kaip nustoti atsiprašinėti Daugelis mūsų taria žodį "atsiprašau" automatiškai, nepriklausomai nuo to, ar padarėme, kažką blogo, ar ne. Šitas iš pirmo žvilgsnio nekenksmingas įpr...
Kai savaime jau nesigauna Visada ateina toks laikas, kai gyvenimas pareikalauja jūsų dėmesio. Jeigu neužsiimsime viena ar kita sfera, toji sfera patirs nuosmukį. Jeigu netobuli...
Pragariška savaitė. Kaip pakeisti gyvenimą per 7 d... "Pragariška savaitė" - rūstus išbandymas Norvegijos armijos karininkams. Erikas Bertranas Larsenas - buvęs specialių pajėgų kovotojas, o dabar psichol...
Kaip reaguoti į kritiką, kurią laikote neteisinga... Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt Žmonėms būdinga kritikuoti kitus, pamirštant apie save: kaip sakoma, matome krislą kito akyje, o nepastebime rąsto s...
Pavojus būti greta nemalonaus žmogaus Nuo agresyvaus ir toksiško žmogaus reikia laikytis kuo toliau. Tai pats geriausias būdas pasijausti geriau. Ir visiškai beprasmiški patarimai apie "ta...
Energijos išsekimo požymiai Kai vis dažniau žiovaujate, kai pamirštate, ką prieš minutę ruošėtės daryti, kai svajojate apie pagalvę bet kurioje vietoje ir bet kuriuo laiku, reišk...
10 paprastų manipuliacijos metodų MANIPULIACIJOS IR MANIPULIATORIAI Manipuliacija – tai psichologinio poveikio būdas, naudojamas siekiant paslapčia įdiegti į aukos psichiką manipuliat...
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera Kai prieš kurį laiką su bičiule aptarinėjome jos konfliktą su kirpėja, nepataisomai sugadinusia šukuoseną, kalbėjomės ir apie tai, ką reiškia pozityvu...
Pasiteisinimai ir atsikalbinėjimai Pasiteisinimai, atsikalbinėjimai - jie trukdo mums žengti konkrečius žingsnius gyvenimo kelyje. Įdomu, kad daugumos žmonių atsikalbinėjimai yra vieni ...
Griežta taisyklė: nelįskite į vaikų gyvenimą!... Gavau klausimą: "Kaip duoti suprasti vyro tėvams, kad jų sūnus jau užaugo, turi savo šeimą, kada dabar jau nebereikia spręsti už jį problemų ir kištis...
Kaip susitaikyti su tuo, kad negali gauti, ko trok... Tenka susitaikyti su faktu, kad ne visada gausite šiame gyvenime viską, ko panorėsite. Jūs sieksite neįgyvendinamų tikslų arba svajosite apie tai, kas...
Esminiai gyvenimo momentai, po kurių atsiveria ant... Psichologai kalba apie tris pagrindinius žmogaus brendimo etapus, darančius didžiulį poveikį visam gyvenimui. Jeigu šiuos etapus žmogus įveikia sėkmin...
Pasilikite savo idėjas sau Kūryba užsiimantys žmonės susiduria su viena ir ta pačia problema. Tam tikrame kūrybos etape atsiranda žmonių, kurie šventai tiki, kad jų neįkainuojam...
Kaip atsikratyti priklausomybės nuo meilės Meilės poreikis žmogui tiek pat svarbus, kiek maistas ar kvėpavimas. Vaikas gimsta sklidinas meilės, jis myli viską aplinkui, atviras pasauliui ir su ...
Tipiški nelaimingų žmonių įpročiai Mes siekiame laimės. O įpročiai turi didelę įtaką gyvenimui, ypač tie, kurie tiesiogiai įtakoja laimę (ar jos nebuvimą). Yra didžiulis skirtumas tarp ...
Išties pozityvus žmogus Mūsų smegenys verčia galvoti apie įvairius baisius dalykus. Net kai norime matyti ką nors gero, vis tiek grįžtame prie jau įprastu tapusio "pasiruošim...
Gėda. Pyktis. Kaltė. Baimė Gėda nėra įgimtas jausmas. Tai socialinė reakcija. Mes ją „užgyvename“, kaupdami įvairiausias patirtis, gimstančias, bendraujant su mums svarbiais asm...
Skausmas kaip signalas Skirtingi žmonės skirtingai išgyvena skausmą, o būna, kad ir neišgyvena, kad skauda taip stipriai, jog nebėra jėgų. Jei pabandysi visa tai dabar išgyv...
10 būdų kaip pakeisti blogus įpročius Psichologiniai tyrimai atskleidė, kad 95 procentai visų minčių, jausmų, veiksmų bei pasiekimų yra įpročių padarinys. Viena iš svarbiausių įžvalgų, pad...
Aš gi pajuokavau! Norite, kad partnerį išvežtų į psichiatrinę, o jums už tai nieko nebūtų? Tada šis tekstas jums. Jeigu partneris su jumis atviras, nuoširdus - kaip ga...