Laimė ateina kai padedi ir dovanoji, o ne tada, kai perki ir turi

Altruizmas duoda daugiau naudos negu fiziniai pratimai ar netgi metimas rūkyti.

Daugelis iš mūsų taip siekia materialinės sėkmės, kad susidaro įspūdis, jog laimė priklauso nuo turtų. Masinės informacijos priemonės visokeriopai skatina šiuos siekius, kadangi šiuolaikinei visuomenei būtina, kad mes ir toliau kaltume pinigus ir juos leistume, stimuliuodami ekonomiką.

Pradedant mokykla, mums kalama į galvas, kad sėkmingas gyvenimas – tai karjera ir materialinė gerovė. Dėl to visuomenėje jau seniai įsišaknijo toks stereotipas: realizuotis gyvenime galima tik kaupiant vis daugiau ir daugiau, ropščiantis karjeros laiptais vis aukščiau ir aukščiau.

O paskui daugybė žmonių patiria tikrą šoką, kai supranta, jog tarp turtų ir tikrosios gerovės gyvenime nėra jokio tiesioginio ryšio. Kai tik jūsų pagrindiniai baziniai poreikiai bus patenkinti, t.y. kai tik apsirūpinsime maistu, būstu ir finansais, pinigų kaupimas nustos teikti mums malonumą.

Įvairūs tyrimai rodo, kad mūsų laikais amerikiečiai ir britai jaučiasi mažiau laimingi nei prieš 50 metų, nors jų materialinė gerovė žymiai pagerėjusi.

Tai kodėl gi mes dedame tiek daug pastangų, siekdami materialinių gėrybių? Mus galima palyginti su žmogumi, kuris nesiliauja belsti į duris, nors jam jau seniai pasakė, kad to, kurio jis čia ieško, nėra namuose. „Bet jis privalo čia būti!“ – rėkia šitas žmogus. Mūsų siekis tapti laimingais per pinigus lygiai toks pat kvailas, kaip ir šio žmogaus elgesys.

Tuo tarpu panašu, kad esama tiesioginio ryšio tarp nesavanaudiškumo ir laimės jausmo. Laimingi ne tie žmonės, kurie kaupia materialias gėrybes, o tie, kurie dalinasi jomis su aplinkiniais.

Dosnumas glaudžiai susijęs su pasitenkinimo gyvenimu jausmu. Tyrimas, kuriame buvo stebimi nesavanaudišką pagalbą teikiantys žmonės, parodė, kad eksperimento dalyviai pasižymėjo puikiais psichologiniais, psichiniais ir fiziniais parametrais. Buvo nustatyta, kad altruizmas duoda daugiau naudos negu fiziniai pratimai, religinių apeigų lankymas ir netgi metimas rūkyti.

Kitas tyrimas parodė: kai žmonėms duodavo pinigų, jie jautėsi laimingesni, kai išleisdavo juos kitiems ar tiesiog atiduodavo vargstantiems, nei tada, kai išleisdavo sau. Tuo momentu patiriamas pasitenkinimo jausmas – tai kažkas daugiau nei tiesiog gera savijauta. Žmogus suvokia tamprų ryšį su kitais žmonėmis – per užuojautą, pergyvenimą ir pojūtį, kad įnešame savo indėlį į didelį, svarbų, naudingą reikalą.

O dar vieno tyrimo rezultatai apskritai skamba kaip paradoksas: vienas iš būdų, kad uždirbti pinigai išties atneštų laimę – jų paaukojimas. Tyrimas, kurį atliko Danas, Gilbertas ir Vilsonas, taip pat parodė, kad pinigai atneša daugiau laimės, jeigu išleisite juos, kad įgytumėte kokių nors žinių ar naujos patirties, o ne materialių gėrybių. Įrodyta, kad sąmoningas atsisakymas pirkti nereikalingus daiktus irgi sukelia laimės ir pasitenkinimo jausmą.

Dėl to, jei išties norite jausti didesnį pasitenkinimą gyvenimu po to, kai patenkinsite bazinius poreikius, nekaupkite pinigų banko sąskaitoje ir nesivaikykite materialinių gėrybių, kurių jums iš tikrųjų nelabai reikia. Priešingai, būkite dosnesni ir altruistiškesni – padidinkite sumą, kurią aukojate vargstantiems, skirkite daugiau laiko nesavanaudiškai pagalbai ar bent jau maloniau elkitės su aplinkiniais.

Tapę dosnesniais, atsisakę beprasmiško daiktų pirkimo ir kaupimo, jūs baisiai nuliūdinsite ekonomistus ir politikus, tačiau patys tapsite žymiai laimingesni.

Mums vertėtų įsiklausyti į Amerikos indėno Ohiyesa žodžius, ištartus sju genties susitikime: „Mes tikime, kad potraukis daiktams – lengvai įveikiama silpnybė. Pernelyg didelis potraukis materialiai gerovei laikui bėgant pažeidžia dvasinį balansą. Dėl to vaikai turi kaip galima anksčiau suvokti dosnumo grožį. Mes juos mokome atiduoti viską, ką gavo, kad galėtų pajausti laimę būti nesavanaudišku žmogumi“.

Pagal



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI