Laimė – tai kelias, o ne likimas

Mes tikimės, kad gyvenimas pagerės, kai mums sukaks 18 metų. Kai sukursime šeimą. Kai gausime gerą darbą. Kai gims vaikas. Paskui antras.

Paskui jaučiamės pavargę, kadangi vaikai auga labai lėtai. Ir galvojame, kad kai jie užaugs, tada tiksliai pasijausime laimingi. Kai vaikai paauga ir prasideda pereinamasis amžius, skundžiamės, kad su jais sunku susikalbėti ir kai šis laikotarpis baigsis, galiausiai pasijausime laimingi.

Paskui sakome, kad gyvenimas pagerės kai pagaliau nusipirksime didesnį namą ir geresnį automobilį, kai galėsime išeiti atostogų ir į pensiją.

Tačiau tiesa yra ta, kad geresnio momento pasijausti laimingais nėra. Jis neegzistuoja.

Jeigu ne dabar, tai kuomet?

Atrodo, kad gyvenimas tuoj, tuoj prasidės. Tikras gyvenimas! Tačiau visada atsiranda kokia nors problema, koks nors neužbaigtas reikalas, paskutinė nepadengta skola – visa tai būtina skubiai spręsti. Ir tada prasidės gyvenimas.

Jei pažiūrėsime atidžiau, suprasime, jog tos problemos begalinės ir nesibaigiančios. Iš jų, tiesą sakant, ir susideda gyvenimas.

Šis atradimas padės mums suvokti, kad kelio į laimę nėra. Kad laimė – tai ir yra kelias. Kad būtina vertinti kiekvieną momentą, ypač kai dalinamės juo su brangiu žmogumi. Kad būtina suprasti, jog laikas nelaukia.

Nelaukite, kada baigsite mokyklą ar universitetą, kada numesite 5 kilogramus, kada gims vaikai, kada vaikai pradės lankyti mokyklą, sukurs šeimą, išsiskirs. Nelaukine naujųjų metų, pavasario ar žiemos, sekančio penktadienio, šeštadienio ar sekmadienio. Laimė – tai kelias, o ne likimas.

Dirbkite taip, tarsi jums nereikėtų pinigų, mylėkite taip, tarsi jūsų niekada nebūtų sužeidę ir įskaudinę, šokite taip, tarytum jūsų niekas nemato.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *