Laimingi žmonės niekam neįdomūs

Pirmas dalykas – laimingų žmonių neįmanoma išmušti iš pusiausvyros. Jie turi vidinę laisvę ir sugeba savęs nesigėdinti. Moteriai sako: “tavo užpakalis storas, su tokia subine negalima po miestą vaikščioti, o dar kelnės nemadingos ir tokių lūpdažių šį sezoną niekas nenaudoja”. O ji ramiausiai vaikštinėja su savo storu užpakaliu ir nemadingomis kelnėmis ir dar viliojančiai vizgina tuo savo užpakaliuku, nes puikiai žino, kad 99% žmonių visiškai nejaudina svetimų užpakalių parametrai. O tie, kuriuos tai jaudina, kankinasi ne dėl svetimų užpakalių storumo ar svetimų lūpdažių spalvos, o dėl to, kad tiesiog mėgsta pasikankinti.

Antra – laimingi žmonės niekam nieko nedraudžia. Patinka aplinkiniams sviestas? Gero apetito! Nenori draugė pratinti savo mažo vaiko tupėti ant puoduko – daryk, kaip norisi, kad tik vaikiukas sveikas augtų, tėvelių džiaugsmui. Užsimanė kaimynų mergaitė išsiskusti smilkinius, o likusius plaukus nusidažyti visomis vaivorykštės spalvomis – keistoka, nesuprantama, bet įdomu. Šiems žmonėms nesinori drausti filmų, muzikos, knygų, TV laidų, kadangi visa tai netrukdo jiems gyventi. Jie žino, kad egzistuoja žymiai komfortiškesnis kelias: neskaityti, nežiūrėti, nesiginčyti, neįrodinėti. Netraumuoti savo psichikos, nešvaistyti laiko tiems aplinkiniams, kurie gyvena nusistatę kita banga. Viską savo gyvenime galima išjungti. O jeigu ne išjungti, tai persijungti.

Trečia – laimingi žmonės niekada nieko nelaukia. Jie netiki, kad rytoj bus geriau, negu šiandien, jeigu nieko nenuveiks, kad taip atsitiktų. Laimingi žmonės blaiviai vertina situaciją ir supranta, ką įmanoma įtakoti, o ko įtakoti jie negali. Pavyzdžiui, jie negali įtakoti laikino vandens atjungimo, bet užtat gali išvažiuoti tam laikotarpiui už miesto, į vasarnamį, kuri pasistatė savo boilerį.

Ketvirta – laimingi žmonės draugauja su protingais ir gražiais žmonėmis. Jų aplinkoje visi tokie. Laimingai moteriai nereikalinga baisi draugė, kad jos fone atrodytum gražuolė, laimingiems žmonėms nereikalingi kvaili draugai, kad būtų iš ko pasijuokti ir pasišaipyti. Jie juokiasi ir šaiposi tik iš savęs, kadangi žino, jog humoras padeda atsikratyti kompleksų, baimių bei suteikia jėgų.

Penkta – laimingam žmogui nereikia skubiai daryti karjeros, nes mamos draugės sūnus jau tiek daug pasiekė. Ir šeimos kurti nereikia būtinai sulaukus tiek ir tiek metų, kaip visos pažįstamos. Nes reikia – iš meilės. Reikia spręsti tuos uždavinius, nuo kurių net oda pašiurpsta iš malonumo, kai apie juos pagalvoji, ir daryti reikia tai, ką pats nusprendei, o ne tai, ką tau kažkas pasakė.

Šešta – laimingam žmogui daug nereikia. Jie visiškai normaliai jaučiasi, dirbdami UAB “Balbieriškio vamzdžiai”, o ne Holivude, būdami ne žvaigžde, ne milijonieriumi, ne menininku ir ne top modeliu. Jie gali lankyti aktorinio meistriškumo kursus ar pasisamdyti vokalo mokytoją, jie mokosi tapyti ar šokinėti nuo tramplino. Jie įveikia scenos baimę ir išeina skaityti žmonėms savo miniatiūrų, dainuoja karaokė, piešia, čiuožinėja tiesiog dėl tos paprastos priežasties, kad mėgsta muziką, dailę, sportą, teatrą ir nori išmokti viską daryti gerai.

Septinta – laimingi žmonės nelaiko kitų žmonių priešais. Jie žino, kad pasaulis didelis ir jame gyvena 8 milijardai žmonių. Negali taip būti, kad visi 8 milijardai tavęs nekęstų. Ir negali taip būti, kad visi 8 milijardai tave mylėtų. Laimingi žmonės žino, kad už visų ideologinių, kultūrinių, rasinių ar religinių konfliktų stovi ne patys geriausi žmonės. O laimingi žmonės tiesiog ištiesia ranką tokiems pat laimingiems žmonėms, ir sako: “Draugausim?”

Aštunta – laimingi žmonės tiki savimi. Jiems nusipjauti, kad kažkas gavo premiją, kažkuri draugė ištekėjo, kažkas surinko milijoną sekėjų Feisbuke. Jie tiesiog užsiima savais reikalais. Jie žino, ką daro ir koks to tikslas. Ir tikslų sąraše nėra nei punkto “apstulbinti kaimynę”, nei punkto “kad tas bjaurybė mano buvusysis iš pavydo nusprogtų”. Jie daro tai, kas patinka, kas teikia malonumą.

Devinta – laimingiems žmonės visada viskas paprasta. Dauguma mūsų galvoja, kad jeigu gyvenimas klostosi pernelyg lengvai, kad jeigu nėra kančių, nereikia įveikti didžiulių sunkumų, reiškia, tu išvis negyveni ir nieko nesupranti apie gyvenimą. O laimingi žmonės tuo tarpu ramiausiai sprendžia savo kasdieninius uždavinius. Ramiausiai uždirba pinigus. Ramiausiai eina pas gydytoją. Ramiausiai pradeda buto remontą. Ramiausiai taiso sugedusį daiktą ar išmeta nepataisomą. Tai nereiškia, kad jie neturi gyvenimiškų iššūkių, nepatiria nesėkmių ir pasiekia absoliučiai visus tikslus. Tai reiškia, kad tol, kol esame gyvi, galime sugalvoti savo pačių gyvenimo taisykles.

Dešimta – laimingi žmonės nuoširdūs ir sąžiningi savo pačių atžvilgiu. Jie pažįsta visus savo tarakonus galvoje, žino jų vardus ir biografijas, ir žino, kuo tie tarakonai gali būti naudingi. Laimingi žmonės įdomūs visų pirma sau patiems, o ne vien aplinkiniams. Jie kiekvieną dieną nuveikia pasaulio labui kažką gero. Savo nedideliam vieno žmogaus pasauliui. O paskui prisijungia ir kiti žmonės, ir drauge jie daro istoriją. Tie, kurie nebijo pasakyti “ne”, tie, kurie nepakenčia neteisybės, kurie nepalieka likimo valiai silpnų ir nepavydi stipriems, o tiesiog laimingai gyvena.

Šaltinis


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *