Laukiate atsiprašymų? Nedarykite iš to problemos

Kai kurie žmonės nepajėgūs nuoširdžiai atsiprašyti, ir perauklėti jų praktiškai neįmanoma. Jie įprato gintis nuo gėdos bei ignoruoti kaltės jausmą, dėl to negali pažvelgti į save iš šalies, objektyviai. Jie niekada nesugebės nuoširdžiai atsiprašyti – tai faktas.

Ir visgi nemokėjimas atsiprašyti – tai tik pusė problemos. Bet kokiame konflikte dalyvauja bent jau du žmonės – skriaudėjas ir auka. Ir jei po konflikto skriaudėjas neatsiprašo, auką jaudins ne tiek patirta žala, kiek neatsiprašymas. Įskaudintas, nuskriaustas žmogus labai aiškiai jaus, kad yra nusipelnęs atsiprašymo ir tolimesniu elgesiu gali dar labiau komplikuoti problemą.

Įsiminkite vieną dalyką: žmonės neatsiprašys, jei mato, kad pernelyg agresyviai juos kaltinate ar bandote sugriauti jų autoritetą kitų akyse. Vyrai tokiais atvejais paprastai sako: „Kai žmona mane kritikuoja, man nesinori atsiprašinėti, kadangi jaučiu milžinišką spaudimą iš jos pusės. Jeigu jau atsiprašau, tai padarau tai ne iš kaltės jausmo, o dėl to, kad ją nuraminčiau“.

Net visiškai nežymus realių faktų iškraipymas gali priversti žmogų stoti į gynybinę poziciją. Jeigu jūsų vyras šešis kartus per šį mėnesį pavėlavo vakarieniauti, o jūs kaltinate, kad tai įvyko jau dešimtą kartą, didelė tikimybė, kad susibarsite su pasipiktinusiu vyru, kuris gins savo teisybę, nė negalvodamas apie kažkokius atsiprašymus.

Kartais kritiką sunku pastebėti, kadangi ją meistriškai užmaskuoja. Jūs galite užkrauti žmogui atsakomybę ne vien už jo veiksmus, bet ir už savo pačių reakciją ir jausmus. Paskaitykite žemiau pateiktą istoriją iš psichologo praktikos.

Bobas ir Džilė laimingi santuokoje jau 15 metų. Namuose Bobas turi savo kabinetą, kur kartais darbuojasi per išeigines. Paskutiniu laiku jis neturėjo laiko susitvarkyti kabinete, dėl to ten viešpatavo nedidelė betvarkė. Džilei labai svarbi tvarka, ji organizuota ir atsakinga moteris. Pamačiusi eilinį kartą krūvas popierių ant stalo bei grindų, žmona pareiškė: „Kai užeinu į šį kambarį, tiesiog fiziškai jaučiu, kaip mūsų šeima byra!“ Bobas patyrė šoką nuo tokio pareiškimo. Kaip gali subyrėti šeima, jei vyras atsidavęs jai štai jau 15 metų, kai jiedu turi nuostabius vaikus, nuosavą namą? Atgavęs žadą, Bobas pastebėjo, kad tai „pernelyg stiprus pareiškimas“. Į ką žmona atsakė, kad būtent tai ji jaučia – kad šeima byra dėl išmėtytų popierių.

Po barnio Bobas susitvarkė popierius, tačiau taip ir neatsiprašė žmonos. Jos pareiškimas jį sukrėtė ir tapo neįveikiamu barjeru atsiprašymui.

Žmonos požiūriu – ji paprasčiausiai pasidalino savo jausmais. Tačiau Bobas pajuto, kad yra atsakingas ne tik už betvarkę kabinete, bet ir už žmonos pojūtį „šeima byra“. Rezultatas: jis pasijuto absoliučiai neteisingo kaltinimo auka, o ne tiesiog žmogumi, kuris pamiršo susirinkti popierius.

Neįmanoma priversti kito žmogaus liautis gintis ir atsiverti, kai jis įžeistas. O taip pat jūs nesate atsakingi už kito žmogaus nesugebėjimą atsiprašyti. Tačiau galite padidinti šansus būti išgirstais konflikto metu.

Norite sulaukti atsiprašymo? Pateikite realius faktus, kurie išties egzistuoja. Nesutirštinkite jų, nekaltinkite kito žmogaus dėl to, ką jaučiate jūs patys. Tada žmogus pajaus atsakomybę už savo žodžius ar veiksmus nepasijausdamas tuo pat metu auka.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI