Leisk sau pykti – tapk geresniu

Kada nors parašysiu knygą apie žmogaus psichikos paradoksalumą. Rimtai. Šita idėja sukasi galvoje jau kokius 4 metus. Kažkuriuo momentu sudėjau į krūvą įvairius faktus ir dėsningumus ir staiga pamačiau, kad psichologinė sveikata slypi ne šiaip kažkur per vidurį tarp įvairių kraštutinumų, ne šiaip balanse ar sugebėjime keistis… Tam tikra prasme ji slypi paradoksuose. Kad sukurtume sveikus santykius, reikia mokėti tenkintis savimi. Kad tobulėtum, reikia priimti save tokiu, koks esi. Kad gerai atliktum savo darbą, reikia imti už jį atitinkamą atlygį, tačiau dirbti ne vardan uždarbio. Kuo labiau į kažką įsigilini, tuo daugiau abejonių kelia patys elementariausi klausimai. Reikia turėti galvoje, kad gyvenimas gali pasibaigti bet kuriuo momentu ir tuo pat metu kurti planus ateičiai… Ir neišprotėti, kai supranti, jog visa tai, kas buvo išvardinta – psichologinės sveikatos parametrai.

Visko nevardinsiu, bet aš iš tiesų turiu sąrašą ir iš tikrųjų kolekcionuoju tokius keistus faktus apie mus visus. Beje, manau, kad smegenys, vadinasi, ir psichika – didi gamtos dovana ir tuo pat metu didžiausias prakeikimas. Nepaisant mūsų pažangos ir pasiekimų, tik mes, žmonės, prisimąstėme iki karų, neapykantos ir, atleiskite, neurozių. Bet dabar ne apie tai.

Labai dažnai girdžiu pačiais įvairiais variantais mintį apie tai, kad pykti yra blogai, negalima. Net suskaičiuoti neįmanoma šios idėjos šalininkų. Užtat galėčiau paskaičiuoti, koks procentas žmonių su tokia nuostata turi vieną būdingą psichologinę problemą. Ir tiems apskaičiavimams net nereikia apkrauti smegenų vingių. Kaip manote, kodėl?

Emocijos taip nedirba. Nėra žmoguje mygtuko, kuris atjungtų vieną ar kitą jausmą. Emocija – tai organizmo signalas apie tai, kad kažkas nutiko.

Įsivaizduokite kokią nors senovinę valstybę.

Atbėga pas karalių žvalgybininkas ir sako: „Jūsų didenybe! Mūsų valstybę atakavo! Reikia kažką daryti! Skubiai skelbkite aliarmą kariuomenėje!“

Karalius atsistoja ir piktai žaibuodamas akimis taria: „Kaip tu drįsti, nenaudėli, kalbėti man apie karą?! Aš geriausias ir kilniausias valdovas visame žemyne, o tu ragini skelbti aliarmą kariuomenėje!“

Atsisuka į karo vadą ir sako: „Kad daugiau to nebūtų!“

Karo vadas – žmogus protingas, galvoja sau: „Tu, žinoma, visiškas asilas…“, o garsiai sako: „Taip, mano valdove!“, nusilenkia ir (nėra kur dėtis) suriša žvalgą ir meta į kalėjimo rūsį. O ten, kaip nesunku susiprotėti, jau visa minia tokių žvalgų prisikaupė.

O toliau nesiskaitymas su savo emocijomis veda į vieną ar kelias žemiau pateikiamas situacijas.

Susierzinimas. Ignoruojamas, išstumiamas pyktis kaupiasi viduje. Kai indas persipildo, turinys išsilieja per kraštus dėl, atrodytų, visiškai niekingos priežasties, visiškai neadekvačia forma ir mastu. Po tokio įniršio pliūpsnio žmogus, kaip taisyklė, pajaučia gėdą ir kaltę, dėl to padvigubina pastangas, slopindamas pyktį ir kitas emocijas.

Priklausomybė. Kadangi psichika iš esmės atiduria spąstuose (pyktis vis tiek kyla, tačiau jis gadina gerą žmogaus nuomonę apie save), ji pradeda ieškoti būdų kažkaip išsivaduoti iš nepakeliamos būsenos ar bent jau sumažinti jos intensyvumą. Padėti gali susikoncentravimas į kažkokį pašalinį dalyką, netiesioginiai meilės sau ir pasitenkinimo šaltiniai.

Psichosomatika. Užgniaužti ir išstumti jausmai kaupiasi ir pradeda nuodyti organizmą, sukeldami įvairių psichosomatinių problemų. Sirgti juk priimtiniau, žmonių nuomone, negu demonstruoti pyktį, tiesa? Iškart ir dėmesį į tave atkreips, ir užuojautos susilauksi, ir pasiteisinti bus kuo.

Depresija ir apatija. Iš visko sprendžiant, išstumti jausmus mūsų psichikai sunkiau, nei apskritai sumažinti jautrumą jiems. Bent jau apatijos ir depresijos būsena, kai nieko nesinori, pasitaiko žymiai dažniau nei konkrečių emocijų gniaužimas.

Pasyvi, netiesioginė agresija. Jeigu agresija nepripažįstama ir nerodoma tiesiogiai, ji pradeda reikštis netiesiogiai, aplinkiniais keliais. Pavyzdžiui, toks žmogus pastoviai pažeidinėja kitų žmonių asmeninę erdvę. Ir net nepastebi šito. Jis pradeda kalbėti monologais, jo neįmanoma užčiaupti, jis vėluoja į susitikimus, įkyriai stengiasi įtikinti savo teisumu aplinkinius, įpiršti savo požiūrį, stengiasi viską aplinkui kontroliuoti, kiša nosį į ne savo reikalus, kritikuoja, smerkia, vertina ir komentuoja arba priešingai – ignoruoja, sabotuoja bendrą veiklą, pažeidinėja kolektyvo dienotvarkę ir t.t. Būdų pareikšti pasyvią agresiją sąrašas yra begalinis.

Kad viso to išvengtume, turime turėti galvoje, kad mes negalime patys spręsti – jausti kokią nors emociją, ar nejausti. Bent jau tuo metu, kai situacija tą emociją iššaukė.

Pirmas dalykas, ką reikia padaryti, kai kilo kažkoks jausmas – priimti jį. Jau paskui galima pradėti ieškoti priežasties, pasirinkti adekvačias jo pasireiškimo formas, susidoroti su impulsyvumu, mokytis elgtis teisingai, nežiūrint į jausmus ir t.t. Tačiau iš pradžių reikia susitaikyti su jausmu, priimti jį.

Beje, tą patį reikia daryti su vaikais. Jeigu vaikas pyksta, pats blogiausias dalykas, kurį gali padaryti tėvai – suformuoti jo galvoje nuostatą, kad nepriimtinas yra pats jausmas, o ne jo reiškimo būdas. Tačiau dabar mes nagrinėjame kitą temą.

Viena labiausiai paplitusių nuomonių, su kuria susiduriu praktikuodamas, skamba maždaug taip: „Jeigu leisiu sau pykti, aš su visais susikivirčysiu“.

Tai gali reikšti tik viena – šis žmogus labai daug visko savyje prikaupė. Esu tikras, kad pirminė agresijos funkcija yra ginti savo asmeninę erdvę. Ir kai iškart aiškiai ją apibrėžiame bei signalizuojame aplinkiniams, jog jeigu ką, tai mes šią erdvę ginsime – tokių veiksmų net agresija negalima pavadinti. Tai viso labo tvirtumas, pasitikėjimas savimi. Kai mūsų erdvė patikimai apsaugota, pyktis, kaipo toks, visiškai nereikalingas. Manau, būtent dėl to išties stiprus žmogus visada yra geraširdis ir neagresyvus.

Visai kitas reikalas, kai „priešas“ jau spėjo giliai į jus įsibrauti. Čia ramiai savęs jau nebeapginsi. Brėžti ribas jau vėlu. Tenka kariauti. Ir pageidautina paskui vyti tą „priešą“ nuo savęs kuo toliau.

Dėl to kuo mažiau sukaupiate savyje pykčio, kuo savalaikiškiau jį reiškiate, tuo adekvatesnė bus jo reiškimo forma. Visa tai, žinoma, labai subtilu, lengviau pasakyti, nei padaryti. Tačiau bendra idėja būtent tokia. Ir dar: aš jokiais būdais neraginu pradėti ant visų rėkti ir visus puldinėti. Nuoširdžiai tikiuosi, kad niekam nešaus į galvą traktuoti šio straipsnio būtent tokiu būdu.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kaip „dramos karalienė“ kontroliuoja jūsų gyvenimą... Šie žmonės bet kurią situaciją panaudoja tam, kad atsidurtų dėmesio centre. Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti svarbiausius "dramos karalienei" būdingus...
Negalvok apie blogį – susirgsi sketis.lt Rytuose sakoma: „Blogiausi žmogaus priešai nelinkėtų jam tų bėdų, kurias gali jam atnešti jo paties mintys“. Vienas iš labiausiai žinomų s...
Būk savimi Tas nuostabus jausmas - tiesiog būti savimi, nors kartais tai atrodo kvaila ir ne vietoje! Kodėl gi jaučiame tokį aplinkinių spaudimą ir iš visų jėgų ...
Auka. Pralaimėti negalima laimėti Įsivaizduokite, kad žmogus prašo pagalbos ir jūs imatės padėti. Tačiau kažkuriuo momentu pajuntate stiprų susierzinimą. Kuo labiau padedate, tuo labia...
Kodėl jaučiamės nelaimingi? Paprastas atsakymas į ... Originalas Populiariausias klausimas, kuris kankina žmones – kodėl? Kodėl negaliu surasti sau tinkamo darbo? Kodėl neturiu poros? Kodėl man nuolat ne...
Suprask savo baimę Kam reikalingas baimės jausmas. Jis mums draugas ar priešas? Ar reikia atsikratyti baimės, kaip rekomenduoja begalė knygų ir treningų? O gal apie ją i...
Kur slepiasi pastovi vidinės laimės būsena? Kelias į vidinę laimę pirmiausia yra paprastas, aiškus ir veda juo mūsų giluminiai jausmai ir siela, o viskas, kas sudėtinga – tai proto arba ego darb...
Praeities nelaisvėje Mūsų gyvenimas unikalus, jis kupinas įvykių, emocijų, pergyvenimų ir prisiminimų. Kažkas juos rūpestingau saugoja, kažkas su džiaugsmu įsileidžia į sa...
Energetinis vampyrizmas fiziologiniu požiūriu Paprastai energetiniu vampyrizmu mes vadiname situaciją, kai kažkas privedė žmogų prie labai stiprių neigiamų ir nemalonių emocijų, išmušė iš pusiausv...
Patikrinti būdai kaip susigadinti gyvenimą Šiandien - neįprasta tema, ji nepriklauso kategorijai "Ką daryti, kad viskas būtų gerai", o greičiau atvirkščiai - kaip elgtis, kad labai rimtai "įkli...
Atsikratykite nereikalingų kontaktų, kad atkurtumė... Jeigu jums kelia nerimą sveikata, jei verslas išgyvena ne pačius geriausius laikus ir jaučiate jėgų stygių, pamėginkite sumažinti kontaktų su žmonėmis...
Žmonės anaiptol ne visada protingi Ar esate uždavę sau klausimus: "Kodėl kai kurie žmonės elgiasi visiškai ne taip, kaip jūs tikėjotės? Kodėl jie elgiasi neprotingai ir nelogiškai? Kaip...
Smerkiate svetimą priklausomybę? Reiškia, turite p... Aplinkiniai nemėgsta priklausomybė turinčių žmonių. Jie juos smerkia. Ir šitaip dar labiau komplikuoja situaciją. Priklausomybę nuo alkoholio, azarti...
Likimo taisyklės Niekas nežino, kas jas sugalvojo, tačiau tie, kurie su jomis susipažino, stengiasi jų laikytis. Tai netgi ne taisyklės, o greičiau psichoterapinė tech...
Kaip žvilgtelėti į savo gyvenimo užkulisius? Gyvenimą nugyventi galima pačiais įvairiausiais būdais. Vieni žmonės žengia per gyvenimą lengva eisena, juos lydi sėkmė, pasisekimas. Kiti pastoviai k...
Užburtas nuoskaudos ratas "Aš jau trečius metus dirbu su psichologu. Poslinkių esama, palaipsniui gyju, kiek tai įmanoma. Bet štai neseniai atsirado pojūtis, kad sukuosi užburt...
Kodėl protingi žmonės priima kvailus sprendimus?... Mūsų sprendimai įtakoja, kaip efektyviai naudojamės savo talentais, pastangomis, resursais. Efektyvūs sprendimai treniruoja sugebėjimą spręsti sudėtin...
Gyvenimas, kurį verta gyventi Jūs patys rašote savo gyvenimo istoriją ar leidžiate kitiems žmonėms ir aplinkybėms ją rašyti vietoje jūsų? Galite net pats nesuvokti, kad jus kažkas ...
Dauguma žmonių taip ir liks vidutinybėmis Pilkumas standartiškumas traukia pernelyg stipriai, dauguma žmonių niekada neatsikratys šios traukos. Dauguma protų aplink mus - pakankamai skurdūs. ...
Rami reakcija į asmeninius išpuolius Ne per seniausiai teko susidurti su agresija. Tai buvo laiškas, kurį atsiuntė vienas psichologas. Autorius buvo įsitikinęs, kad aš bjauriai apie jį ka...
Nesąmoningas troškimas būti priklausomu. Kaip tai ... Vaizdumo dėlei paimkime tokį pavyzdį kaip būsto kreditas. Vyras, moteris arba abu drauge paima kreditą. Su šia mintimi eina miegoti ir keliasi iš lovo...
Atspėk, kaip man padėti Kodėl būtent metams baigiantis ar prieš dideles šventes paaštrėja visos tos būsenos - liūdesys, nusiminimas, nerimo jausmas? Tikriausiai, be visų kitų...
Trys sąmonės lygiai – trys gyvenimo lygiai Visi sąmoningai gyvenantys žmonės žino, kad norint pakeisti gyvenimą, reikia keisti save patį ir savo mąstymo būdą. Pokyčiai gyvenime taps pokyčių sąm...
Pietaukime kartu su visa šeima Pabrėšiu: kartu su šeima prie bendro stalo, o ne šalia televizoriaus. Visiškai neseniai paprastą statistinė šeimą "vienijo" televizorius, tačiau daba...
Penki kelio link permainų etapai Kodėl ilgi apmąstymai prieš pradedant veiklą yra absoliučiai normalūs? Ar mintys apie permainas yra vienas iš tokių permainų etapų? Žmogus pradeda kei...