Leisk sau pykti – tapk geresniu

Kada nors parašysiu knygą apie žmogaus psichikos paradoksalumą. Rimtai. Šita idėja sukasi galvoje jau kokius 4 metus. Kažkuriuo momentu sudėjau į krūvą įvairius faktus ir dėsningumus ir staiga pamačiau, kad psichologinė sveikata slypi ne šiaip kažkur per vidurį tarp įvairių kraštutinumų, ne šiaip balanse ar sugebėjime keistis… Tam tikra prasme ji slypi paradoksuose. Kad sukurtume sveikus santykius, reikia mokėti tenkintis savimi. Kad tobulėtum, reikia priimti save tokiu, koks esi. Kad gerai atliktum savo darbą, reikia imti už jį atitinkamą atlygį, tačiau dirbti ne vardan uždarbio. Kuo labiau į kažką įsigilini, tuo daugiau abejonių kelia patys elementariausi klausimai. Reikia turėti galvoje, kad gyvenimas gali pasibaigti bet kuriuo momentu ir tuo pat metu kurti planus ateičiai… Ir neišprotėti, kai supranti, jog visa tai, kas buvo išvardinta – psichologinės sveikatos parametrai.

Visko nevardinsiu, bet aš iš tiesų turiu sąrašą ir iš tikrųjų kolekcionuoju tokius keistus faktus apie mus visus. Beje, manau, kad smegenys, vadinasi, ir psichika – didi gamtos dovana ir tuo pat metu didžiausias prakeikimas. Nepaisant mūsų pažangos ir pasiekimų, tik mes, žmonės, prisimąstėme iki karų, neapykantos ir, atleiskite, neurozių. Bet dabar ne apie tai.

Labai dažnai girdžiu pačiais įvairiais variantais mintį apie tai, kad pykti yra blogai, negalima. Net suskaičiuoti neįmanoma šios idėjos šalininkų. Užtat galėčiau paskaičiuoti, koks procentas žmonių su tokia nuostata turi vieną būdingą psichologinę problemą. Ir tiems apskaičiavimams net nereikia apkrauti smegenų vingių. Kaip manote, kodėl?

Emocijos taip nedirba. Nėra žmoguje mygtuko, kuris atjungtų vieną ar kitą jausmą. Emocija – tai organizmo signalas apie tai, kad kažkas nutiko.

Įsivaizduokite kokią nors senovinę valstybę.

Atbėga pas karalių žvalgybininkas ir sako: „Jūsų didenybe! Mūsų valstybę atakavo! Reikia kažką daryti! Skubiai skelbkite aliarmą kariuomenėje!“

Karalius atsistoja ir piktai žaibuodamas akimis taria: „Kaip tu drįsti, nenaudėli, kalbėti man apie karą?! Aš geriausias ir kilniausias valdovas visame žemyne, o tu ragini skelbti aliarmą kariuomenėje!“

Atsisuka į karo vadą ir sako: „Kad daugiau to nebūtų!“

Karo vadas – žmogus protingas, galvoja sau: „Tu, žinoma, visiškas asilas…“, o garsiai sako: „Taip, mano valdove!“, nusilenkia ir (nėra kur dėtis) suriša žvalgą ir meta į kalėjimo rūsį. O ten, kaip nesunku susiprotėti, jau visa minia tokių žvalgų prisikaupė.

O toliau nesiskaitymas su savo emocijomis veda į vieną ar kelias žemiau pateikiamas situacijas.

Susierzinimas. Ignoruojamas, išstumiamas pyktis kaupiasi viduje. Kai indas persipildo, turinys išsilieja per kraštus dėl, atrodytų, visiškai niekingos priežasties, visiškai neadekvačia forma ir mastu. Po tokio įniršio pliūpsnio žmogus, kaip taisyklė, pajaučia gėdą ir kaltę, dėl to padvigubina pastangas, slopindamas pyktį ir kitas emocijas.

Priklausomybė. Kadangi psichika iš esmės atiduria spąstuose (pyktis vis tiek kyla, tačiau jis gadina gerą žmogaus nuomonę apie save), ji pradeda ieškoti būdų kažkaip išsivaduoti iš nepakeliamos būsenos ar bent jau sumažinti jos intensyvumą. Padėti gali susikoncentravimas į kažkokį pašalinį dalyką, netiesioginiai meilės sau ir pasitenkinimo šaltiniai.

Psichosomatika. Užgniaužti ir išstumti jausmai kaupiasi ir pradeda nuodyti organizmą, sukeldami įvairių psichosomatinių problemų. Sirgti juk priimtiniau, žmonių nuomone, negu demonstruoti pyktį, tiesa? Iškart ir dėmesį į tave atkreips, ir užuojautos susilauksi, ir pasiteisinti bus kuo.

Depresija ir apatija. Iš visko sprendžiant, išstumti jausmus mūsų psichikai sunkiau, nei apskritai sumažinti jautrumą jiems. Bent jau apatijos ir depresijos būsena, kai nieko nesinori, pasitaiko žymiai dažniau nei konkrečių emocijų gniaužimas.

Pasyvi, netiesioginė agresija. Jeigu agresija nepripažįstama ir nerodoma tiesiogiai, ji pradeda reikštis netiesiogiai, aplinkiniais keliais. Pavyzdžiui, toks žmogus pastoviai pažeidinėja kitų žmonių asmeninę erdvę. Ir net nepastebi šito. Jis pradeda kalbėti monologais, jo neįmanoma užčiaupti, jis vėluoja į susitikimus, įkyriai stengiasi įtikinti savo teisumu aplinkinius, įpiršti savo požiūrį, stengiasi viską aplinkui kontroliuoti, kiša nosį į ne savo reikalus, kritikuoja, smerkia, vertina ir komentuoja arba priešingai – ignoruoja, sabotuoja bendrą veiklą, pažeidinėja kolektyvo dienotvarkę ir t.t. Būdų pareikšti pasyvią agresiją sąrašas yra begalinis.

Kad viso to išvengtume, turime turėti galvoje, kad mes negalime patys spręsti – jausti kokią nors emociją, ar nejausti. Bent jau tuo metu, kai situacija tą emociją iššaukė.

Pirmas dalykas, ką reikia padaryti, kai kilo kažkoks jausmas – priimti jį. Jau paskui galima pradėti ieškoti priežasties, pasirinkti adekvačias jo pasireiškimo formas, susidoroti su impulsyvumu, mokytis elgtis teisingai, nežiūrint į jausmus ir t.t. Tačiau iš pradžių reikia susitaikyti su jausmu, priimti jį.

Beje, tą patį reikia daryti su vaikais. Jeigu vaikas pyksta, pats blogiausias dalykas, kurį gali padaryti tėvai – suformuoti jo galvoje nuostatą, kad nepriimtinas yra pats jausmas, o ne jo reiškimo būdas. Tačiau dabar mes nagrinėjame kitą temą.

Viena labiausiai paplitusių nuomonių, su kuria susiduriu praktikuodamas, skamba maždaug taip: „Jeigu leisiu sau pykti, aš su visais susikivirčysiu“.

Tai gali reikšti tik viena – šis žmogus labai daug visko savyje prikaupė. Esu tikras, kad pirminė agresijos funkcija yra ginti savo asmeninę erdvę. Ir kai iškart aiškiai ją apibrėžiame bei signalizuojame aplinkiniams, jog jeigu ką, tai mes šią erdvę ginsime – tokių veiksmų net agresija negalima pavadinti. Tai viso labo tvirtumas, pasitikėjimas savimi. Kai mūsų erdvė patikimai apsaugota, pyktis, kaipo toks, visiškai nereikalingas. Manau, būtent dėl to išties stiprus žmogus visada yra geraširdis ir neagresyvus.

Visai kitas reikalas, kai „priešas“ jau spėjo giliai į jus įsibrauti. Čia ramiai savęs jau nebeapginsi. Brėžti ribas jau vėlu. Tenka kariauti. Ir pageidautina paskui vyti tą „priešą“ nuo savęs kuo toliau.

Dėl to kuo mažiau sukaupiate savyje pykčio, kuo savalaikiškiau jį reiškiate, tuo adekvatesnė bus jo reiškimo forma. Visa tai, žinoma, labai subtilu, lengviau pasakyti, nei padaryti. Tačiau bendra idėja būtent tokia. Ir dar: aš jokiais būdais neraginu pradėti ant visų rėkti ir visus puldinėti. Nuoširdžiai tikiuosi, kad niekam nešaus į galvą traktuoti šio straipsnio būtent tokiu būdu.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Sugebėjimas vertinti gyvenimą Iš pakankamai sėkmingų žmonių kartais galima išgirsti tokią frazę kaip "man neįdomu gyventi". Išgirdus kažką panašaus, kyla noras psichologiškai paana...
Motinos įtaka santykiams su vyrais Iš pradžių 9 mėnesius mes girdime jos širdį, jaučiame tą patį, ką jaučia ji. Paskui gimstame ir būtent mama parodo pasaulį, į kurį atėjome. Ji pasakoj...
O jūs užaugote? Kartais tokių dalykų tenka paskaityti... Mama draudžia persikelti į kitą miestą, daryti tai, ką noriu, dirbti ten ar ten, ištekėti, tuoktis bažnyčioj...
Palyginimai, palyginimai, palyginimai… Negalima lyginti savęs su kitais, reikia lyginti tik save su ankstesniu savimi. Banali frazė, nuvalkiota ir menkai motyvuojanti, jeigu atvirai. Tačiau...
10 protingo žmogaus požymių Originalas Manote, kad esate protingesni už kitus? Būkime nuoširdūs, kas nenori būti pats protingiausias? Pabandykime išsiaiškinti, koks yra iš tiesų...
Tos siaubingos emocijos Negatyviomis emocijomis mus taip stipriai įbaugino, kad dabar kiekvienas žino, kokios jos kenksmingos ir pavojingos, teisingai? Tūkstančiai įvairiausi...
Stresas ir perdegimas. Ar tai tas pats? Straipsnio originalas UAB „Galimybių Arsenalas“ verslo psichologė Eglė Rūkštelytė Su stresu, stipriu psichologiniu išgyvenimu susiduriame kiekvienas...
Kas trukdo būti objektyviems Kognityvūs iškraipymai - tai sistemingos klaidos žmogaus mąstyme, savotiški loginiai spąstai. Tam tikrose situacijose mes linkę elgtis pagal iracional...
Tingėjimas – tai mitas Jeigu laikote save tinginiu, pažvelkite į tai ne kaip į problemą, o kaip į problemos simptomą. O problemų gali būti įvairių: Nesėkmės baimė. Tikriaus...
Gyvenimiškas scenarijus Žvelgiant į kitus žmones, kaip jie klupinėja ties vienomis ir tomis pačiomis problemomis, mes labai lengvai pastebime, kad žmogus veikia schematiškai,...
Kaip nesugerti svetimo negatyvo? Bloga nuotaika ir pesimizmas užkrečiami. Kaip išmokti tam priešintis? Emocijos, ypač tokios kaip baimė, pyktis, nusivylimas, šokas - visa tai energij...
Kai pradėsite kalbėti vien tik teisybę Žmonės nustos su jumis kalbėtis Jeigu pradėjote kalbėti teisybę, būkite pasirengęs, kad kai kurie žmonės nustos su jumis kalbėtis. Tai gali būti jūsų...
Perspekticidas – nauja psichologinio smurto ... Santykiuose naudojamas smurtas gali būti ne vien fizinis. Negatyvių psichologinių poveikių sąrašas jei ne begalinis, tai pakankamai ilgas. Į jį neseni...
Išmokti paleisti "Paleisk tu visa tai, neapsikrauk sau galvos!" Dažnai girdžiu panašias frazes, bet niekad nesupratau, kaip galima tai padaryti. Taip ir neįsisavinau "...
Kaip įsiminti reikalingą informaciją? Viskas jūsų galvoje. Sugebėjimas atsiminti naujos investicijų kompanijos pavadinimą, visą konkurentų produkciją ir restorano, kuriame įvyks svarbus su...
Kaip buitinės problemos tampa giminės programomis... Kai kurie žmonės, skaitydami apie giminės programas, skeptiškai raukosi. Netiki tuo, ko neįmanoma pačiupinėti, laiko mistika, kliedesiais, kuo tik nor...
Kankinystės kompleksas Svarbiausias kankinių bruožas - nepalaužiamas įsitikinimas, kad jie yra aukos ir kad kažkas kaltas dėl jų kančių. Vaikui pastoviai kartojo, kad jis tu...
Toksiški giminaičiai – duoti atkirtį ir apgi... Kiekvienoje šeimoje - sava tvarka. Tačiau ribas labai dažnai peržengia įkyrūs giminaičiai, kurie laiko save aukščiausia instancija visuose klausimuose...
Kaip konstruktyviai išreikšti nepasitenkinimą Sutuoktiniai, mamos ir tėčiai, tėvai ir vaikai - patys artimiausi vienas kitam žmonės... Tačiau kodėl mūsų kalboje tiek daug išsireiškimų, kurie kalba...
Nustokite laukti ir pradėkite galvoti Užmigdami vakare, mes tikimės, kad rytoj bus rytas. Išlipdama iš traukinio, mergina laukia ištiestos vaikino rankos, į kurią galima atsiremti. Adekvač...
Žmogus yra tai, kuo jis tiki Savo realybėje tu turi tą filmą, kuris sukasi tavo „projektoriuje". Ką nupieši, tą ir pamatysi. Problema tik ta, kad žmonės viską daro atvirkščiai: ką...
Prisiminti vaikystę, kad pasijaustume laimingi Ar pamenate vaikystę? Ar gerai atsikuria atmintyje seni įvykiai? Bet kuris suaugęs žmogus ne tik gali prisiminti ankstyvą vaikystę, bet ir panaudoti š...
Savęs sabotavimas Jūs žinote, ką reikia daryti. Dažnai netgi žinote, kaip daryti. Tačiau kai tik ateina momentas imtis pačių veiksmų, prasideda: "Aha, tuojau, tiktai pr...
Nedramatizuok ir nepergyvenk dėl vienatvės Žmogus gimsta vienas, gyvena vienas ir miršta vienas. Tai svarbiausia tiesa, kurią sudėtinga, bet labai svarbu pripažinti. Kaip tai padaryti? Vieną g...
Įpročiai, išduodantys nevykėlį Dažnai girdime apie įvairiausius psichologinius treningus, kuriuose žadama išmokyti tapti labiau pasitikinčiais savimi ir pagerinti gyvenimo kokybę. V...