Leiskite gyvenimui tekėti savo vaga

Kaip dažnai esate nepatenkinta ir pykstatės su sutuoktiniu? Jums gali atrodyti, kad turite tam rimtų priežasčių – jis neskiria dėmesio, nedovanoja dovanų, nepakankamai uždirba, nepadeda namuose, nesėdi su vaikais, nelanko jūsų mamos, pakęsti negali jūsų draugių ir t.t. O juk bet kokie konfliktai šeimoje kyla dėl vienos vienintelės priežasties. Pakanka ją pašalinti ir gyvenimas taps kur kas paprastesnis.

Kai mudu su žmona susituokėme, kartą pakliuvome į seminarą, kur buvo kalbama apie psichologinę paramą nukentėjusiems nuo šiuolaikinės prekybos vergais (seksualinė vergovė). Vedantysis paklausė auditorijos, kokia pagrindinė skyrybų priežastis. Tada jaučiausi šiokiu tokiu specialistu santuokos srityje. Atsakiau, kad priežastys – tai seksas, pinigai ir bendravimas. Pasižiūrėjau į žmoną ir patenkintas išsišiepiau, juk tai elementaru.

-Neteisingai. – atsakė vedantysis. – Tai tik tikrosios problemos simptomai.

Oi! Susimoviau…

Gavau ne tik pamoką nedaryti skubotų išvadų, seminaras pakeitė visą mano gyvenimą. Geresnio patarimo dar nebuvau gavęs.

Vedantysis paaiškino:

-Santuokos baigiasi skyrybomis dėl vienos vienintelės priežasties – pernelyg didelių lūkesčių.

Buvau šokiruotas.

Visa tai nesiderino su mano ankstesniais įsitikinimais. Apie ką buvo kalbama toliau, nepamenu. Pernelyg giliai pasinėriau į apmąstymus apie visus tuos pernelyg didelius lūkesčius, su kuriais jau spėjau susidurti per pirmą santuokos mėnesį.

Per šešis metus, kurie praėjo nuo seminaro, prisižiūrėjau ir skausmo, ir nusivylimų, kuriuos kelia pernelyg dideli lūkesčiai – ir ne vien santuokose. Tai mirtini nuodai, kurie nužudo bet kokius santykius.

Tačiau pernelyg dideli lūkesčiai – ne vien santuokos problema. Tai viso mūsų gyvenimo problema.

Neturi reikšmės – vedę mes, ar vieniši, dirbame ar bedarbiai, seni ar jauni… Pernelyg dideli lūkesčiai – kiekvieno žmogaus bėda. Nuo jos neapdraustas nė vienas iš mūsų.

Koks galėtų būti sprendimas?

Iš prigimties aš matematikas, mėgstu skaičiuoti, mokykloje labiausiai patiko algebra ir aukštoji matematika, nors dabar jau net jei mirtimi grasintų, nebeišspręsčiau kokio nors sudėtingesnio uždavinio.

Dėl to sudariau formulę.

LŪKESČIAI – REALYBĖ = NUSIVYLIMAS

Ką tai reiškia? Žemiau pateiksiu dvi hipotetines situacijas.

Lūkesčiai

Kai grįžtu namo po sunkios darbo dienos, aš tikiuosi, jog žmona pagamino vakarienę, kad galėtume sėsti už stalo ir pavalgyti su visa šeima. Ji bus su švaria prikyšte (ji juk man ideali moteris), su idealia šukuosena.

Tuo tarpu mano 16-os mėnesių dukra sėdės kėdutėje, valgys, naudodamasi stalo įrankiais, nieko aplink neišdrabstydama, kad nereiktų paskui valyti. Visi kartu baigsime valgyti, išeisime pasivaikščioti, kol namų darbininkė sutvarkys virtuvę ir paruoš namus vakarui.

Realybė

Grįžtu namo pusvalandžiu vėliau, o vakarienės ne tai kad nėra, bet ir nenusimato. Dėl to mažylė rėkia, net langai dreba, gestais reikalaudama „Noriu valgyti!”

Einu ieškoti žmonos ir aptinku ją užsiimančia dizaino projektu, kurį reikia spėti atiduoti laiku, o tas laikas, atvirai kalbant, jau praėjo. Į mano klausimą „Kas šiandien vakarienei?” ji atsako žudančiu pervargusios, persidirbusios moters žvilgsniu.

Imu ant rankų mažylę, einu į virtuvę, kur nustebina tuštuma. Dėl to, kaip tikras vyras su virėjiškomis ambicijomis, atkreipiu dėmesį į sūrį ir duoną. „Karšti sumuštiniai!” – šauna idėja.

Sodinu dukrą į kėdutę, kas sukelia jai baisų įniršį. Skubiai pakišu obuolių tyrelės indelį. Mažoji nusiramina. Laikinai…

Gaminu karštus sumuštinius. Visi valgo. Virtuvėje betvarkė. Ant svetainės grindų išmėtyti žaislai, kurie tik ir laukia, kad kažkas ant jų užliptų ir susižalotų koją. Mudu su žmona virstame ant sofos, stengdamiesi nežiūrėti vienas kitam į akis ir nerodydami net menkiausio noro tvarkyti virtuvės.

Galėčiau pratęsti, tačiau jūs, tikriausiai, jau supratote.

Nusivylimas = skirtumas tarp lūkesčių ir realybės.

Gana paini iliustracija, sutinku. Bet aš tiesiog bandau parodyti, kaip mūsų lūkesčiai gali neatitikti realaus gyvenimo – to, kurį išties gyvename.

Trumpiau tariant: gyvenime mes turime pernelyg didelių ir nerealių lūkesčių, kurie galiausiai veda į nusivylimus.

Tačiau juk gali būti ir kitaip!

Štai sprendimas: realybė turi sekti anksčiau už lūkesčius. Taškas. Kitaip sakant, leiskite gyvenimui tekėti savo vaga.

Kai kam gali pasirodyti, jog reikia išvis atsisakyti lūkesčių. Manau, to jau būtų per daug. Man rodos, sveiki, realūs, garsiai išsakyti lūkesčiai yra naudingi. Yra ko siekti.

Bet jeigu patenkate į situaciją, kai lūkesčiai pernelyg dideli, pasikliaukite realybe. Meskite šalin lūkesčius ir priimkite realybę tokią, kokia ji yra.

Išvargino nusivylimai? Atsisakykite pernelyg didelių lūkesčių ir atsigręžkite į tikrovę. O paskui pasikalbėkite su tuo, kuris nepateisino jūsų lūkesčių ir paaiškinkite, ko būtent, ir kodėl jūs iš jo tikitės.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *