Lyčių susimaišymas

Lyčių susimaišymas

Siūlau panagrinėti klausimą, kodėl vyrai taip sumoteriškėjo (kur dingo tikri vyrai?), o moterys – suvyriškėjo (kur jūs, angeliškos būtybės?).

Situacija, manau visiems pažįstama: vyrai pradeda labiau rūpintis savo išvaizda, vertinti komfortą ir ramybę, aptingo, tapo neryžtingais, neatsakingais ir t.t. O moterys tapo atkaklesnės, aktyvesnės, asmeniniuose santykiuose – šaltesnės ir mažiau seksualios.

Viskas gerai, jeigu su saiku, ir jeigu šie poslinkiai vyriškumo ir moteriškumo sferose nebūtų tokie didžiuliai ir nekeltų grėsmės šeimos kaip instituto egzistavimui, galima būtų užmerkti į tai akis. Tačiau šiandien vis dažniau galima stebėti situacijas, kai žmonės skiriasi dėl jau minėtos priežasties – moters netenkina tingus bevalis vyras, o vyrus atgraso agresyvi, įžūli, išpuikusi „sniego karalienė“.

Klausimai „Ką daryti?“ ir „Kas kaltas?“, kaip ir priklauso, liks retoriniais, tačiau pamėginti išsiaiškinti situaciją ne tik galima, bet ir gyvybiškai svarbu.

Moterys išsivadavo.

Jos turi lygias su vyrais teises, įsisavino vyriškas profesijas, išmoko apsirūpinti pačios ir aprūpinti artimuosius. Tuo pat metu jos vis dar gimdo ir augina vaikus. Auklėja juos visur – šeimoje, vaikų darželyje, mokykloje, universitete. Visur esanti, į visus plyšius prasiskverbianti moteriška įtaka jau nesustabdoma, ji absoliučiai dominuoja visuomenėje. Kaip nebūtų keista, harmonijos pasaulyje nuo to nepadaugėjo.

Užsivertusi sau nepakeliamą naštą, moteris žaidžia pagal vyriškas taisykles, atlieka vyriškus vaidmenis, o vyrai, kurie iš prigimties neturi tokio stipraus sugebėjimo prisitaikyti, lankstumo ir nepasižymi emocingumu, palaipsniui užleidžia moterims savo teises, pozicijas, pareigas, atsisako prisiimti atsakomybę ir pavirsta… Patys žinote, kuo jie pavirto.

Kokiu tikslu moterys užsivertė sau tą nepakeliamą naštą? Kodėl žaidžia pagal vyriškas taisykles ir atlieka vyriškus vaidmenis? Galima, žinoma, atsakyti, kad vyrai sumenko, štai mes ir pasičiupome iš jų vėliavą. Tik vargu ar viskas taip paprasta. Lygiai taip pat sėkmingai galima teigti, kad vyrai sumenko būtent dėl to, kad moterys atėmė iš jų tą vėliavą, kadangi sugeba geriau prisitaikyti, yra lankstesnės ir t.t.

Loginė aklavietė.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, tarkime, viduramžiais, o ir vėliau iki pat XX amžiaus vidurio, žmonės irgi, pasirodo, gyveno. Ir visai neblogai gyveno – kiekvienas atliko savo socialinį vaidmenį, nepretenduodamas į savo lyčiai netipiškus vaidmenis. Ir tais laikais vargu ar galėjo iškilto vyrų moteriškėjimo ir moterų vyriškėjimo problema, abi lytys turėjo savus „ašigalius“.

Šiandien apie tokią natūralią, žmogui gamtos duotą tvarką kalbame maždaug taip: moterys buvo beteisės, neraštingos, visokeriopai engiamos ir taip be pabaigos, o paskui, atseit, atėjo civilizacija ir moterys gavo teises, išsilavinimą – ir vėl begalinis gėrybių sąrašas.

Ir koks rezultatas? Pasiekėm lygybę, pažeidėme gamtos sukurtą harmoniją ir daugiau jokių pasiekimų nesimato.

Praeitis moterims vaizduojama be galo niūriai – kaip gi sunku buvo būti moterimi! Taip, žinoma, nelengva. Ir vyrais būti buvo nelengva. Tačiau esmė slypi kitur – paklauskite bent jau savo močiutės (nekalbant apie dar vyresnes kartas) – nejaugi jos gyveno tokiame siaubo filme? Esu tikras, kad ankstesnių kartų žmonės atsakys, kad gyveno puikiai (palikime ramybėje karus, badus ir kitas su lytimi nesusijusias nelaimes). Moterys buvo moterimis, vyrai buvo vyrais, ir niekas neburbėjo, nesiskundė, žmonės tiesiog gyveno savo gyvenimus ir stengėsi gyventi laimingai.

Moterys internete skundžiasi: „Vyrai tapo švelniais ir jausmingais, bejėgiais ir silpnavaliais. Jie sprunka nuo agresyvaus moteriško atkaklumo, aptingo, trokšta ramybės ir stabilumo, komforto ir patogumo, nenori nieko keisti ir be didesnio reikalo kažką stengtis. Vyrai pamiršo kovas su drakonais ir pavirto storais, pilvotais, riebiais pingvinais.“

Vyrų kraujyje vis mažiau testosterono. Užtat jo sudėtyje galima rasti vis daugiau nikotino, alkoholio ir chemikalų, gaunamų kartu su modifikuotais maisto produktais. Aplink mus – keistas pasaulis, kur moterims suteikta teisė tapti šeimos maitintojomis. Galbūt būtent čia slypi bėda?

Ką gi, teises išsikovojote, norėjote tapti maitintojomis – būkite, į sveikatą. Tikiuosi, gerbiamos damos, kad visgi neimsite šių žodžių pernelyg giliai į širdį – tai ne akmuo į jūsų daržą, o proga susimąstyti.

Šiuolaikinė moteris, kuri užsivertė ant savo trapių pečių ir darbą, ir namus, atlaikys viską. Jos vyriškos savybės evoliucionuoja sulig kiekvienais metais. Jos prisitaiko. Ir atsiranda vis daugiau egzempliorių, kurios burzgia per gyvenimą kaip buldozeriai, viską pakeliui traiškydamos, viską aplinkui keičia ir pritaiko savo poreikiams.

Mūsų berniukai jau nuo vaikystės pripranta, kad viską sprendžia mama. Sprendžia globalinius pasaulinio masto klausimus, pergyvena, viską šaukšteliu į burną įdeda, sukramčiusios. O sūnus… Koks iš jo dabar sūnus, atvirai kalbant. Zuikutis, katinėlis mylimiausias. Visą gyvenimą tokiu ir lieka.

Jis iš įpratimo ieško moters, panašios į savo mamytę – jaukios prieplaukos savo padebesius siekiančioms svajonėms apie laimingą, saugų gyvenimą be jokių pastangų. Ir įsivaizduojate? Suranda! Kuo labai sėkmingai ir naudojasi visu pajėgumu, sugalvodamas sau patogią filosofiją, tinkančią visiems gyvenimo atvejams, viską pateisindamas ir augindamasis pilvą, kurį užpildo su meile žmonos pagaminta balta mišraine.

Liūdniausia yra tai, kad vyras dėl to iš esmės nekaltas, kaip nekalta ir moteris. Nes tai tik bendrų mūsų visuomenėje priimtų tendencijų pasireiškimas, išprievartautos, suniokotos evoliucijos pasekmė. Revoliucijos sugriauna ne tik valstybes, bet ir žmonių psichiką.

Tai ne kas kita, kaip kompleksinis ir sudėtingas senų tradicijų, lyčių vaidmenų, funkcijų ir ypatumų naikinimo procesas, kuris paliečia visas gyvenimo sferas. Tai savotiškas globalinis poslinkis, kurio dėka tradicinius vyrą ir moterį keičia kažkokia belytė būtybė – universalus Niekas.

Štai ir nuskambėjo tekste pagrindinė mintis: dabartinė situacija – tai istorinio visuomenės vystymosi rezultatas. Kaltų ieškoti nėra prasmės, o štai apie situacijos ištaisymą vertėtų pakalbėti.

Kas yra visuomenė? Tai ne milijonų milijonai žmonių, tai – jūs, jūsų šeima, jūsų sutuoktinis ir vaikai. Jeigu jums nepatinka situacija, pamėginkite sugrįžti prie šaknų – nustokite tapti šeimos maitintoja, palikite tai vyrui, tegu jame pabunda ar sustiprėja atitinkamas instinktas. Nebūkite pernelyg agresyvi, palikite tai vyrui. Neužsikraukite vyriškos naštos, jeigu pati šito nenorite.

Tokie pasiteisinimai kaip „Jei pati nepadarysiu, jis tikrai nepadarys“ neveikia. Padarys, kai tik pamatys ir supras, kad jūs šito nedarysite.

Nepratinkite vyrų prie minties, kad galite puikiausiai atlikti jų vaidmenis, kitaip jie, žinoma, mielu noru jų atsisakys (kam stengtis, žmona padarys) ir pavirs tais pačiais tingiais ir riebiais pingvinais, kurių jūs taip nekenčiate.

Vyriškai skaitytojų daliai ką nors patarti gerokai sudėtingiau.

Kodėl? Tiesiog todėl, kad norint grįžti prie harmonijos, būtina uždrausti moterims atlikti vyriškus vaidmenis. O uždrausti kaip tik ir negalima – juk tai viso labo savanoriškas jų pasirinkimas. O vyras geriausiu atveju gali duoti žmonai užuominą ar patarimą, kaip jai geriau elgtis…

Šaltinis