Lyderis šeimoje

Šeimyniniai santykiai – labai sudėtinga tema, neįmanoma apibendrintai nagrinėti absoliučiai visų atvejų. Ir visgi esama bazinių dalykų, be kurių neįmanoma sėkminga santuoka. Laimingi šeimyniniai santykiai – tai santuoka visam gyvenimui, tarpusavio supratimas, harmonija ir meilė. Taip mano praktiškai visi žmonės. Tačiau realybėje viskas gaunasi atvirkščiai. Įvairios kultūros skirtingai žvelgia į šeimyninius santykius, tačiau šeimos lyderio klausimas jaudina absoliučiai visus. Dėl to ir mes panagrinėsime šią temą ir pabandysime išsiaiškinti, ar reikalingas šeimai lyderis.

Kaip atsiranda lyderiai?

Gaila, bet šiuolaikinė visuomenė ne visai teisingai supranta, kas yra lyderis ir lyderystė. Kad suprastume, ar reikalingas šeimoje lyderis, reikia iš pradžių suprasti, ką reiškia šis vaidmuo. Yra du lyderių tipai – autoritetinis ir autoritarinis. Pirmasis – tai žmogus, kuris veda paskui save, nurodo kryptį ir pirmasis pasitinka visus likimo smūgius. Antrasis – komanduoja, nurodinėja, tačiau pats nedalyvauja ir nesilaiko net savo paties įvestų taisyklių. Autoritarinis lyderis laiko šeimą baimėje, reikalauja paklusnumo, kartais – neakivaizdžiai, tačiau esmė nuo to nesikeičia.

Tikrasis lyderis atlieka šias funkcijas:

  • Prisiima sau atsakomybę už visus grupės narius. Šiuo atveju kalba eina apie šeimos narius;
  • Savo pavyzdžiu parodo reikiamą kryptį;
  • Visais rūpinasi;
  • Globoja;
  • Priima svarbius sprendimus;
  • Sprendžia ginčytinas situacijas.

Ar reikalingas šeimai lyderis?

Faktiškai visos žmonių grupės turi formalius ar neformalius lyderius. Šeima – ne išimtis. Šiuolaikinę kultūrą iškraipė įvairūs feminizmai ir tradicinė tvarka buvo nustumta į antrą planą. Šiandien esama tradiciškai gyvenančių šeimų, kuriose lyderis yra vyras, yra ir tokių, kurioms vadovauja moteris, o vyras – jos pavaldinys. Yra šeimų be lyderio, kur santykiai kuriami kompromisų pagalba. Problemos prasideda tada, kai lyderiais tapti pretenzijas pareiškia vyro ar žmonos tėvai.

Negalima būtų teigti, kad kuris nors iš išvardintų variantų būtų absoliučiai blogas. Kiekviena šeima turi savas vertybes, savą supratimą. Praktika rodo, kad kiekvienas atvejis turi savų pranašumų ir trūkumų.

Kai nėra lyderio, prasideda chaosas. Šeimoje niekas nesupranta, kas ką turi daryti, o iškilus krizei prieinama iki to, kad nedarnūs veiksmai baigiasi labai liūdnomis pasekmėmis. Jeigu šeimoje nėra lyderio, kiekviena taikysis į jo vietą. Dar viena problema iškyla tuo momentu, kai gimsta vaikai. Jaunai kartai negali susiformuoti aiškus šeimos modelis, o tai sukels daug problemų ateityje.

Jeigu lyderiauja moteris – irgi ne pati geriausia situacija. Moteris pasąmoningai laukia iš vyro lyderiškos pozicijos, nori pasikliauti juo visose sferose ir jaustis kaip už mūro sienos. Bet jeigu ji prisiima lyderės vaidmenį, vyras palaipsniui atsikrato visų savo pareigų, perleisdamas jas moteriai. Rezultatas: moteris nelaiminga. Ir jokie Seimo išleisti įstatymai nepakeis gamtos jai duotos moteriškos prigimties, nepadarys jos laiminga.

Lyderis vyras – idealus variantas, kurio laikosi visos kultūros tūkstančius metų. Tik svarbu suprasti, kad norint būti lyderiu, reikia būti pakankamai brandžiam. Reikia būti pasirengusiam užsiversti atsakomybę ant savo pečių ir tuo pat metu nepavirsti tironu.

Lyderis šeimai būtinas. Kad santykiai būtų harmoningi, reikalingas sveikas balansas, tačiau jo nebuvimas ne visada reiškia, kad šeima patyrė krachą. Praktika rodo, kad dviejų žmonių sąjunga gali būti kuriama prisilaikant lygių teisių, o svarbiausia – lygių pareigų, apie ką daug kas pamiršta.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI