Mama – tai šeima. Tėtis – romanai, gerbėjai ir santykiai su sociumu

Žmonės – sudėtingos būtybės. Tikriausiai daug kas girdėjo apie Edipo kompleksą. Berniukas tam tikru savo psichoseksualinio vystymosi momentu pradeda „pretenduoti į mamą“, laikyti ją „savo moterimi“, o pats, žinoma, nori būti jai „vieninteliu vyru“. Ir pradeda žvelgti į tėvą kaip į varžovą. Tačiau mažai kas žino (pas mus kažkaip nepriimta apie tai kalbėti), kad ir mergaitė turi įveikti tokį pat etapą. Kai jai labai norisi laikyti tėvą savo vieninteliu vyriškiu. O mama, savaime aišku, tampa jos varžove. Ir be galo svarbu, kaip mergaitė įveiks šį etapą, kokius priims sprendimus, kokias pasidarys išvadas. Ir apskritai, kokie joje įsijungs procesai.

Aš ne kartą kalbėjau ir tebekalbu, kad praktiškai visą mūsų gyvenimą lemia bazinis poliariškumas. Atvirumas ir uždarumas. O dar tai, kad santykius su tėvais mes projektuojame viso pasaulio atžvilgiu. Ir visų gyvenimo sričių atžvilgiu taip pat.

Mama – tai šeima. Tėtis – romanai, gerbėjai ir santykiai su sociumu.

Štai ir gaunasi, kad jeigu mergaitė įveikė mamą kovodama už tėtį, tai mama jai tapo tam tikra prasme nugalėta varžove. Priešu.

O kaip jūs manėte? Ar daug pažįstate moterų, kurios draugautų su tomis, kurios paviliojo jos vyrą? Daugiausia, kas įmanoma tokioje situacijoje – gailėtis varžovės, galbūt su nedidele paniekos gaidele.

Tai štai, vaikystėje – lygiai tas pats. Plius didžiulis kaltės jausmas. Kaltės prieš mamą. Liudijančios apie tai, kad padarei kažką neteisingai. Ko negalima daryti.

Ir tada dukra nuo motinos užsidaro. Vadinasi, užsidaro ir nuo šeimos.

Galbūt dabar bus aiškiau, iš kur visi tie „Mes susitikinėjame, susitikinėjame, o į žmonas imti niekas nenori“. Taip yra todėl, kad moteris lieka „atvira tėvui“, vadinasi – romanams, gerbėjams, trumpalaikiams santykiams, tačiau uždaryta šeimai.

Vaizdžiai tariant, tarp jos ir šeimyninio gyvenimo – aukšta siena. Kurią ji pati ir pasistatė vaikystėje. Tarp savęs ir mamos.

Ir ji kiekvieną dieną signalizuoja savo vyrui: „Prašau, tik nesipiršk man. Aš negaliu. Aš tam nepasiruošusi. Aš negaliu bendrauti su mama. Tegu išlieka tie santykiai, kurie man primena apie tėvą“. Greičiausiai būtent taip viskas ir vyksta. Arba moteris jau iš anksto pasirenka tokį vyrą, kuris visiškai nenusiteikęs šeimai. Kad jau garantuotai…

Ir sprendimą aš čia matau tik vieną.

Pašalinti sieną, kuri iškilo tarp moters ir šeimyninio gyvenimo. Vadinasi – ir tarp mergaitės ir mamos.

Reikia priimti mamą kaip mamą. Ir vėl jai atsiverti. Tada ir šeimyninis gyvenimas bus pasiekiamas. Ir ne vien jis…

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti