Mamai būtina pabūti pačiai su savimi

Mamai būtina pabūti pačiai su savimi

Griežtai kalbant – bet kuriai moteriai reikia bent pusvalandžio ar valandos per dieną, kad pabūtų viena, su savo vidiniu pasauliu. Tačiau paprastai problemų čia kyla mamoms. Ir kaip tik mamos turi daugiausia pasiteisinimų, jog tai nerealu:

  • Vaikai net tualete neleidžia pabūti vienai;
  • Neturiu laisvo laiko niekams;
  • Neturiu su kuo palikti, niekas manęs nepavaduos;
  • Niekas nepadeda;
  • Kaip galiu būti ten, kai mano vaikai – čia?
  • Turiu begalę svarbių reikalų, nėra kada;
  • Mama neturi teisės nei į asmeninį laiką, nei į asmeninę erdvę;
  • Kad pabūčiau pati su savimi, turiu būti visiškai viena, kai visi išeina iš namų;
  • Ir ką aš tada veiksiu? Kam man tai?

Ir taip toliau. Pakalbėkime visgi apie tai, kam mamai to reikia, ir galbūt pasiteisinimų nebeprireiks?



Kam to reikia?

Nuraminti protą. Kasdieniniame reikalų ir įvykių verpete mūsų protas pastoviai įaudrintas, sudirgęs, ypač tai pasakytina apie mamas – kuo pamaitinti, kuo aprengti, kaip paguldyti miegoti, kur nueiti, kuo gydyti, kuo užimti ir t.t. Laikas, kurį skiriate sau, leidžia šiek tiek numušti šio bėgimo tempą ir numaldyti chaosą galvoje, kuris taip išsekina. Taip, iš neįpratimo gausis ne iš karto. Prasidės kita „diskoteka“ galvoje: „O kaip ten vaikas? Aš gera mama? O kuo aš galėčiau užsiimti?“ Laikui bėgant praeis.

Sukaupti jėgų. Pasikrauti bateriją. Turėkite galvoje – laiminga mama – laimingi ir visi aplinkiniai. Mamų psichologinis išsekimas ištinka būtent dėl to, kad jos neturi nė minutėlės laiko sau.

Išgirsti save. Vaikų žaidimų ir kaprizų triukšme labai sunku girdėti pačią save. Kadangi net jeigu tu nori vieno, o vaikas – visai ko kito, dažniausiai tu padarysi taip, kaip reikia vaikui. Jeigu planavai pasėdėti tyloje su kavos puodeliu, bet štai atbėgo vaikas ir šaukia „mama, noriu kaku!, greičiausiai tu paliksi kavą ir lėksi drauge su juo į tualetą. O kai šalia nėra tokio pastovaus vaikiško triukšmo, galima išgirsti pačią save – o ko man pačiai šiuo metu norisi?

Tiesiog pabūti tyloje. Turiu tris berniukus. Ir sulig kiekvienais metais vis labiau vertinu tylą. Man atrodo, kad tai pats mėgstamiausias garsas, pati maloniausia melodija. Mes su vyru kartais galime tiesiog pasėdėti dviese tyloje, nieko nekalbėdami, tiesiog mėgaudamiesi tyla. Ir žinote, tai netgi romantiška.

Skirti laiko ir dėmesio sau. Laiką galima panaudoti įvairiai. Ir grožiu užsiimti, ir savo hobį prisiminti, ir mintis išdėlioti į lentynėles, ir senus susikaupusius jausmus išgyventi. Visam tam laiko dažniausiai nelieka. Bet jeigu tokio laiko atsiranda kiekvieną dieną – daugiau ar mažiau – daugelį „susigulėjusių klodų“ galima sėkmingai iškuopti.

Susigaudyti savo prieštaravimuose. Jeigu galvoje visiška betvarkė, jei nesuprantate, ko norite, ką daryti, kaip gyventi – būtinai suraskite sau laiko. Tyrinėkite save, savo psichiką, savo ypatumus ir polinkius, savo norus ir siekius. Būdų tai daryti yra labai daug.

Atsikvėpti. Tiesiog padaryti pauzę kasdieninėse lenktynėse dėl pasisekimo, laimės ir idealumo. Tiesiog sustoti, apsidairyti aplinkui, pailsėti. O paskui, sukaupus jėgų – atgal į mūšį.

Žodžiu, laikas, skirtas sau, mamai yra gyvybiškai svarbus. Jis reikalingas, kad galima būtų tiesiog išgyventi, o dar daugiau – dėl laimingo visų šeimos narių gyvenimo. Tačiau toliau mes susiduriame su problema, jog lyg ir nėra galimybės surasti tokio laiko. Lyg ir nėra kur dėti vaikų, jie niekur neišleidžia. Ar tikrai taip yra?

Kokios gali būti galimybės?

Atsikelti šiek tiek anksčiau. Kai rašiau savo pirmą knygą, užsiėmiau tuo griežtai nuo 5 iki 6 valandos ryto, kiekvieną dieną. Vaikai dar miegojo, o aš buvau jau žvali ir kupina jėgų, galva skaidri, namuose – tyla, niekam nieko iš manęs nereikia. Ir aš ilsėjausi viena su savo kompiuteriu. Pakanka atsikelti vos valandą anksčiau (svarbiausia, nieko nepažadinti), kad spėtum labai daug visko suspėti nuveikti pačiai sau. Ir arbatos ramiai išgerti, ir reikalus sutvarkyti, ir mintis sudėlioti į lentynėles. Nujaučiu tų mamų, kurios negali išsimiegoti, pasipiktinimą. Jums skirtas antrasis punktas, kuris padeda realizuoti pirmąjį.

Pakeisti vaikų režimą, kad jie atsigultų anksčiau. Mūsų vaikai paprastai eina miegoti 7-8 valandą vakaro, o keliasi apie šeštą. Man taip irgi patogu. Ankstyvas vakaro miegas, ypač nuo 21 iki 23 valandos itin vertingas, jeigu šiuo metu jūs miegate, bus lengva atsikelti apie penktą. Be to, jeigu vaikai septintą jau šnarpščia, turite porą valandų saviems reikalams. Du zuikiai vienu šūviu. Tiesa, tai nėra greitas procesas, ėjimo miegoti laikas perstumiamas palaipsniui, o tam reikia, kad ir patys tėvai keistų įpročius. Jei vaikus norite užmigdyti septintą, o patys griūti į lovą pirmą nakties, nieko gero iš to neišeis. Vaikai jau šeštą ryto bus žvalūs, o jūs – neišsimiegoję.

Būtent tam galima panaudoti filmukus. Kam jūs juos paprastai naudojate? Kas kažką nuveiktumėte? Dauguma mamų, turinčių vyresnių nei 3 metų vaikų, įjungia filmuką bent kartą per dieną. Klausimas – kam? Vidutiniškai pilnametražis filmas trunka pusantros valandos. Vadinasi, galėjote tą laiką pabūti pati su savimi (o ne indus plauti ir ne internete kiurksoti). Tik nereikia piktnaudžiauti. Vieno filmuko per dieną daugiau negu pakaks. Rodyti jį ne gėda ir ne siaubas, jeigu tuo metu užsiimate savimi.

Susitarti su vyru. Pavyzdžiui, kad vakare jis pasiima vaikus iš darželio ir eina su jais pasivaikščioti. Arba rytais per išeigines išeina su jais su reikalais, palikęs mamą vieną. Arba priešingai – paprašyti pasilikti, o pačiai nueiti į artimiausią kavinę (nors yra šansas, kad ten negalėsite ramiai pasėdėti). Vyras gali tapti jums pagalbininku, jei pamatys, kaip puikiai jus veikia laisvas laikas.

Vaikų dienos miegas. Atskleisiu jums paslaptį. Šis miegas kur kas reikalingesnis pačiai mamai, negu vaikams (ypač jau paaugusiems). Daugelis vaikų nori jo atsisakyti, sulaukę jau 2-3 metų, o mamai tai – pasaulio pabaiga, ji praranda svarbiausią. Dėl to nešvaistykite šio vertingo laiko grindų plovimui ar vakarienės gaminimui. Visa tai geriau padaryti su vaiku. O dienos miego laiką padovanokite pati sau. Nepasigailėsite. Tik nekiurksokite visą tą laiką internete, iš to nieko doro. Geriau vonioje pasilepinti, knygą paskaityti.

Susikooperuoti su drauge – iš eilės sėdėti su mažyliu. Tarkime, šiandien pasiimate jos mažylį porai valandų. Ypač puiku, jeigu ir vaikai draugauja. Ji tuo metu užsiima savimi, daro tai, kas jai šiuo metu svarbu ir reikalinga. O rytoj – jūsų eilė savimi pasirūpinti. Yra dar ir močiutės, ir įvairūs vaikų kampeliai prekybos centruose – variantų dideliame mieste begalė. Aš apie tai nerašau, kadangi pati tuo nesinaudoju – neturiu nei auklės, nei močiutės po ranka, į darželį vaikų irgi neleidžiu. Tačiau kitoms šie variantai puikiausiai veikia. Kad tik noro būtų.

Tačiau tada iškyla kitas svarbus klausimas – ką aš turiu tuo metu veikti, kad veltui neiššvaistyčiau šių vertingų valandų?

Ką tuo metu veikti?

Nieko

Galima apskritai tiesiog imti ir be jokios sąžinės pamiegoti. Esminis faktorius – laikas, kuris neskirtas kokiam nors konkrečiam rezultatui pasiekti, rezultatui, kurį paskui būtina kažkam parodyti. Tai procesas, kuris turi teikti jums malonumą.

Įsivaizduojate – kiekvieną dieną skiriate sau valandą ar dvi laiko, kai niekam niekam nieko neprivalote! Kai nereikia priimti sprendimų, spręsti problemų, siekti kažkokių rezultatų.

Laiko, kai galima tiesiog pasimėgauti įprastais dalykais, kuriems paprastai gaila laiko. Šis laikas skirtas jums. Svarbiausia – kad tuo metu jums būtų gerai. Kaip pasieksite šią būseną? Jums geriau žinoti, tiesa? Kažkas nuvažiuos į tirą pašaudyti į butelius, kažkas pagrybaus miške, kažkas prisės rašyti knygos.

Pasirūpinti savo kūnu

Maloniai pasirūpinti. Tai svarbu. Nesirauti sau plaukų, nekankinti savęs kokiomis nors žvėriškomis procedūromis, kai nėra jokios kalbos apie poilsį ir ramybę. Tiesiog pagulėti vonioje, pasidaryti kaukę plaukams, veidui, peržiūrėti savo garderobą, pasportuoti – argi mažai užsiėmimų turi moteris?

Užsiimti kūryba

Vėlgi – ne dėl rezultato, tiesiog pasinerti į procesą, visiškai tam procesui atsiduoti, net jei tos kūrybos rezultatai mažai kuo skirsis nuo mokyklinių rankdarbių. Kūryba, bet kokia jos forma, gyvybiškai svarbi kiekvienai moteriai. Be jos mes prarandame savo psichikos lankstumą, lengvumą, daugiabriauniškumą. Kūryba reikia užsiimti visoms, o ne vien toms, kurios paskui savo darbus parduoda. Dėl to drąsiai imkitės dažų ir kurkite savo šedevrus, kuriuose svarbiausias dalykas – ne galutinis paveikslas, o kūrimo procesas.

Rašyti „rytinius puslapius“ arba dienoraštį

Vienas iš būdų įvesti tvarką savo prote, suprasti pačią save – rytiniai puslapiai. Metodas pakankamai paprastas ir jau daug kam žinomas. Kiekvieną rytą reikia ranka prirašyti ne mažiau kaip kelis sąsiuvinio lapus, išliejant ant jų viską, kas susikaupė jūsų gražioje galvelėje. Nebūtina viso to skaityti ar dėti į internetą. Reikia tiesiog atsargiai ištraukti tai, kas susikaupė galvoje ir atiduoti tai popieriui. Labai padeda. Kaip ir reguliarus dienoraščio rašymas. Vėlgi – rašyti geriausia ranka.

Skaityti knygą

Knygų skaitymas, jeigu mėgstate tuo užsiimti, irgi gali būti labai naudingas. Knygai laiko surasti apskritai labai sunku, ypač mamoms. Juk nedega, teisingai? Galima ir kitais metais perskaityti, ir po 10 metų. Bet jeigu jums patinka – kam atidėlioti?

Skirti laiko hobiui

Jei turite kokią nors atgaivą, jums gerokai paprasčiau, nei kitoms moterims, kurios tokios atgaivos neturi. Galite tiesiog imti ir skirti tas kelias laisvas valandas mėgstamam užsiėmimui. Jei atgaivos kol kas neturite – verta paieškoti ir susirasti. Svarbus niuansas – hobių gali būti daug, laikui bėgant jie gali keistis, transformuotis, ir tai visiškai normalu.

Ir bet kokie kiti variantai, kurie asmeniškai jums patinka, kurie suteikia jums jėgų, kurie padeda jums pailsėti.

Juk svarbiausia yra tai, kad pasibaigus laisvai valandai, skirtai pačiai sau (ar kiek kam gausis), jūs pasijaustumėte šviežia, kupina jėgų ir pasirengusi vėl ir vėl mylėti, aiškinti ir būti greta ne tik fiziškai bet ir širdimi.

Pamėginkite surasti tokią galimybę ir savijauta visiškai pasikeis. Pati patikrinau.

Šaltinis