Mamos ir jų neatsakingi sūnūs

Daugybė moterų pastoviai skundžiasi: nebeliko normalių vyrų – savarankiškų, atsakingų, kad už jo – kaip už mūro sienos, kaip sakoma. Nepatikimos tapo tos sienos, nieko gero. Gerbiamos damos pamiršo pridurti tik vieną smulkmeną – jos pačios tą sieną ir išsimūrija. Daugumai atrodo, kad tik kitos neprotingos moterys augina niekam tikusius sūnus, iš kurių gaunasi niekam tikę vyrai. Labai gaila, bet tokių moterų dauguma. Praktiškai visos mamos savo pačių rankomis išauklėja iš savo „uti-puti“ tokius vyrus, su kuriais pačios nedelsdamos išsiskirtų ar išvis atsisakytų kartu po vienu stogu gyventi.

Pačiai nepakenčiama, o kaip kitai moteriai? Marčiai? Ar išauklėjai sūnų, mokantį mylėti, rūpintis, gerbti moterį? O paskui tu gi dar ir vargšę, tokį tavo sūnelį gavusią marčią obliuosi, ji tikriausiai nepakankamai lepins tavo „uti-puti“, blogai prižiūrės, brangenybę neišpasakytą…

Viena pažįstama pasakojo, kaip iškabina po 30 porų kojinių, kai dviem savo paaugliams drabužius išskalbia. „Tinginių pančiai! – skundžiasi nelaiminga moteris. – Net koldūnų patys išsivirti nemoka!“

O ką, jeigu pabandytume žvelgti į vaiką ne į kaip silpną ir bejėgį (visą gyvenimą, tarp kitko), o kaip į mažą vyrą? Gal ir į mamą jis tada pradės žiūrėti ne kaip į tarnaitę, o kaip į artimą žmogų, kuriam reikalinga pagalba?

Tačiau moterys visu savo elgesiu sūnums demonstruoja, kad pagalbos joms nereikia, kad vaikai visada silpnesni ir bejėgiai. Tokia nuostata skiepijama atžaloms visą gyvenimą.

Gyvena, štai, šešiasdešimties metų moteris trijų kambarių bute su savo vaikučiais. Viskas būtų gerai, tik kūdikiams jau apie 40 metų. Ir savo šeimą kiekvienas sukūrė. Visi kambariai pasidalinti, butas pavirto bendrabučiu. Tačiau mamai, iš visko sprendžiant, visa tai atrodo normalu. Kai mirė vyras, visas dėmesys nukrypo į vaikus. Pastoviai maltis jų draugijoje, žinoti jų problemas ir, savaime aišku, reguliuoti, spręsti visus klausimus. Visa tai jai tapo gyvybiškai svarbu.

Tačiau siekdamos pririšti, priklijuoti vaiką prie savęs, motinos sustabdo sūnų brendimą. Jie jau netaps savarankiškais suaugusiais vyrais. Slopindama jų savarankiškumą, motina sutrypia pačią vyrišką prigimtį. Neatsitiktinai paskui tie „berniukai“ ima į žmonas valdingas ir valingas moteris. Kitokios moters jie neįsivaizduoja.

O neretai pasitaiko situacijų (žinau tai iš savo pačios patirties, teko dirbti su personalu firmose), kai mamos vos ne už rankos atveda savo mažylį į interviu dėl darbo. Atrodo tai idiotiškai, turint galvoje, kad „berniukui“ jau daugiau kaip 20. Personalo vadybininkas daug klausimų tokiam kandidatui neužduoda. Viskas aišku, viskas akivaizdu.

Lygiai taip pat motinos sprendžia už sūnus, kur jie mokysis, kaip tobulinsis, kaip darys karjerą. Spręsdama už vaiką, kaip jis turėtų tvarkyti gyvenimą, motina sutrypia ir jo valią, charakterį, sugebėjimą rodyti iniciatyvą.

Vyras praranda gamtos jam duotą sugebėjimą kažko siekti, užkariauti naujas erdves. Arba priešingai – įsitikina, kad tik smurtu galima įveikti mamos smurtą ir tampa motinos atžvilgiu grubus ir agresyvus.

Kaipgi apsisaugoti nuo iškrypusios motiniškos globos? Dauguma vaikinų stengiasi paprasčiausiai sprukti iš tos slogios ir pražūtingos atmosferos, tvyrančios namuose: išvažiuoja mokytis į kitą miestą, persikrausto į nuomojamą butą ir t.t. Ir tai absoliučiai teisinga išeitis.

Savo nepriklausomybę, savarankiškumą, vyriškumą ugdytis ir tobulinti geriausia vienumoje.

O mamoms būtų geriau atkreipti dėmesį į save, savo interesus, savo vyriškį. Ir duoti sūnui galimybę eiti savo keliu, priimti savus sprendimus. Juk ne veltui gyvūnai augina palikuonis tik iki konkretaus amžiaus. Mama su tėčiu parodė vaikui pasaulį, išmokė medžioti ir pasirūpinti savimi, o toliau – laimingo kelio.

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Atpirkimo ožio kasdienybė

Originalas Ožių būna įvairių: baltų, juodų, ilgais ir trumpesniais ragais, jaunų, senų, prižiūrėtų ir apleistų. Tiesa, dar būna Atpirkimo Ožių. Pastarieji „ganosi“ kone kiekvienoje organizacijoje. Toks ožys kasdien ateina anksčiau už visus, kasdien jaučiasi vargšas ir išnaudojamas, kasdien tipena į darbą drebėdamas, kad štai, kiti jį ims ir išnaudos. Be…

Spręskite problemas be konfliktų

Originalas Skyrybos visada reikalauja daug jėgų, kantrybės ir nervų. Jeigu iš pradžių buvote nusiteikę išsiskirti gražiuoju, dažnai šis nusiteikimas laikui bėgant išgaruoja. Erzina sutuoktinio nuotaikos ir elgesys, susierzinimas greitai perauga į priešiškumą ir pykčio priepuolius. Kaip to išvengti? Kaip išsiskirti taip, kad nereikėtų slapta “dalintis” daiktų ir viso užgyvento turto?…

Idealios profesijos intravertams

Originalas Jeigu kalbėjimas viešumoje jums reiškia stresą ir paniką, o susitikimai su klientais sukelia depresiją, nenusiminkite ir nebandykite pakeisti savo prigimties. Kitaip būsite nelaimingi visą gyvenimą. Verčiau jau pasirinkti veiklos sritį pagal savo temperamentą. Intravertams geriausiai tinka tokie darbai, kurie nesusiję su tiesioginiu bendravimu su žmonėmis, nesibaigiančiais telefonų skambučiais ir…

Kaip išmokyti vaiką teisingai reaguoti į savo klaidas

Originalas Seniai žinoma, kad nuo tėvų elgesio priklauso, ar vaikas bus sėkmingas ir sugebės nuolat siekti įvairių laimėjimų, ar ne. Tėvai, norintys skatinti vaiką vystytis, būna linkę nuolat girti savo mažylius. Deja, ne visi pagyrimai padeda vaikui stengtis. JAV psichologė Carol Dweck eksperimentais nustatė, kad vaikų niekada negalima girti už…

Vyrai moteriškėja dėl moterų

Originalas Ji – daug pasiekusi verslininkė. Jis augina vaikus, tvarko namus, ruošia valgyti ir dėl karjeros nesuka galvos. Ar tokia šeima gali būti laiminga? Psichoterapeutė Lina Vėželienė įsitikinusi – net ir pats garbingiausias postas moteriai laimės nesuteiks. Ji kankinsis nesuprasdama, kodėl būdama tokia protinga ir daug pasiekusi, turi gyventi su…