Mamų ir dukterų konkurencija

Apie tai kalbėti nemalonu, dėl to esu pasirengusi tam, kad dabar mane apmėtys šlepetėmis. Tačiau bijosi šlepečių – neišsiaiškinsi tiesos. Yra vienas momentas mamų ir dukrų santykiuose, apie kurį negaliu nutylėti. Kartais būtent jis lyg siena iškyla tarp mūsų ir mamų. Juk daugiausia nuoskaudų mums padaro būtent mamos.

„Mama mane dievino, visada buvau jos princesė. Bet kai tik sulaukiau 14 metų, kai išaugo krūtinė, atsirado gerbėjų, kažkas ėmė ir sulūžo. Toks jausmas, tartum mama manęs nekęstų. Tai tęsiasi jau 20 metų. Ir aš iki šiol negaliu suprasti, kada ir kaip tai atsitiko“.

„Mama kažkuriuo momentu ėmė komanduoti, kaip turiu atrodyti. Jai labai nepatinka, kada atrodau kaip moteris, nors man jau virš 30. Ji sako, kad matydama priešais savęs trisdešimtmetę gražią moterį ir suprasdama, kad tai jos dukra, jaučia baimę dėl to, kokia ji jau pasenusi. Dėl to mama reikalauja – iki isterijos – kad rengčiausi lengvabūdiškai, paaugliškai, elgčiausi kaip vaikas. O aš nenoriu“.

„Kartais toks jausmas, tartum mama būtų įsimylėjusi mano vyrą. Jis labai panašus į tėvą jaunystėje. Tėvas irgi visa tai mato, net neįsivaizduoju, ką jis jaučia, kai mama pradeda isterijas iš pavydo. Isterijas mano adresu. Ji visais būdais stengiasi mudu sukiršinti. Išsipuošia prieš mums ateinant, flirtuoja, asistuoja mano vyrui. Aš jai varžovė. Ji su manimi nebendrauja, nuolat kabinėjasi ir pasakoja vyrui, kaip jam su manimi nepasisekė“.

„Mano mama labai graži ir aš visada norėjau būti tokia, kaip ji. Tačiau nuo tam tikro amžiaus mama pradėjo aiškinti, kad man iki jos kaip iki Mėnulio. Ir kojos kreivos, ir šypsena siaubinga, ir plaukai niekam tikę, o ir su protu problemos. Aš raudodavau naktimis, nesuprasdama, už ką jinai su manimi šitaip. Iki šiol negaliu susitaikyti su savo išvaizda, nors nesu baisenybė, anaiptol ne baisenybė…“

Šitos istorijos nėra pavienės. Girdžiu panašias kalbas pačiomis įvairiausiomis variacijomis. Keičiasi veikiantieji asmenys, aplinkybės, o esmė lieka ta pati. Kad panagrinėtume detaliau, siūlau patyrinėti motinų ir dukrų santykius įvairiais aspektais. Tai liečia ir tėvo santykius su sūnumi, tačiau čionai aptarsime būtent moteriškus santykius.

Gamtoje viskas sutvarkyta labai įdomiai. Kai buvau maža, mane tai stulbino. Kai katė užaugina kačiukus, ji pamiršta, kad tai jos vaikai. Jai jie tampa įprastais katinais ir katėmis. Katė gali netgi atsivesti kačiukų nuo nuosavo sūnaus. Ir jai tai normalu. Ji gali draskytis su nuosava dukra dėl kokio nors katino dėmesio. Ji tampa konkurente tai, kurią pati užaugino.

Kai tik gyvūnų mažyliai užauga, jie visiškai praranda ryšius su tėvais. Kartais juos netgi talpina į skirtingus voljerus, kad tėvai savo vaikų nesuėstų. Pasitaiko ir tokių atvejų.

Žmogus – irgi tam tikra prasme gyvūnas. Tačiau gyvūnas, turintis protą, vadinasi, galintis gyventi ne vien pagal instinktus, kurių turime nemažai. Mes savo vaikų nepamirštame, ryšiai su jais nenutrūksta. Net jeigu nebendraujame, vis tiek vieni kitus prisimename. O štai mamos ir dukters konkurencijos mechanizmas išlieka. Ir jeigu nieko su šituo reiškiniu nedarysime, jis gali smarkiai apnuodyti gyvenimą.

Tai užprogramuota gamtinių instinktų pavidalu. Tų pačių instinktų, kurie padeda pasijausti motinomis. Giminystės ryšių nutraukimo ir požiūrio į savo lyties vaiką kaip į konkurentą mechanizmas. Ir jeigu mes gyvename tiktai vadovaudamiesi instinktais, neįjungdami proto, tai šita bėda neišvengiamai jus ištiks.

Problema slypi tame, kad reikia išmokti gyventi ne vien instinktais. Pats laikas tai padaryti – kai užauga vaikai. Neatsitiktinai beveik visose pasakose princesės ankstyvame amžiuje lieka be mamų. Mama atlieka savo funkciją, prisotinusi vaiką meile, o paskui išnyksta. Jos vietą užima Pikta Pamotė, kaip Pelenėje ar Snieguolėje. Taip nutinka ir realybėje su bet kuria motina, kuri nejaučia dukrai nieko daugiau, kaip tik instinktus. Ji nesuspėjo, nepanoro, nesugebėjo išsiugdyti aukštesnių jausmų, ištrūkti už gyvūniško ryšio su palikuonimis ribų. Deja…

Įsivaizduokite save tokios mamos vietoje. Ji buvo jauna, graži, mylėjo ir buvo mylima. Jau rodė dėmesį vyrai, jos pačios vyras ir kiti. Galbūt ji labai didžiavosi savo išvaizda, figūra. Galbūt rungtyniavo mintyse su kitomis moterimis – kuri iš jų gražiausia.

O laikas negailestingas. Veide – raukšlelės, gali kiek nori tepliotis kremais, nebepaslėpsi. Figūra suvyto, net jeigu liko grakšti – viskas pakibo ir šen, ir ten… Mėgstama suknelė kiekvienais metais vis mažiau tinka. Jaunystė pasitraukė. O drauge su ja pasitraukė sveikata, grožis, laimė. Moteris jau nebegali pasigimdyti vaiko, galbūt jai jau ir klimaksas prasidėjo. Kitaip sakant, jos moteriškas apogėjus, kulminacija liko už nugaros. Ji jau niekam nereikalinga ir neįdomi.

O šalimais auga mergaitė. Kuri turi viską, ko tu jau nebeturi. Turi tavo gražias akis, tiktai dar be raukšlelių aplinkui. Tavo figūra, tavo plaukai. Ji apskritai atrodo kaip tu atrodei prieš 20 metų, o gal ir geresnė, juk kažką gražaus ir iš tėvo paveldėjo. Ji turi gerbėjų, turi ateitį, kos laukia meilė, vaikai. O ką turiu aš? Praeitį ir prisiminimus.

Štai tada moterys pradeda aktyviai kištis į dukters gyvenimą, stengiasi viską perdaryti savaip, kabinėja jos namuose savas užuolaidas, diktuoja savo tvarką, mėgina visiškai pajungti sau konkurentę, įveikti ją, paguldyti ant menčių. Tuo pačiu įrodydama sau, kad ji, vis dėlto, pasaulyje mieliausia, gražiausia ir geriausia. Pasaka apie Snieguolę – kaip tik apie tai. Apie jau nebejaunos motinos konkurenciją su gražia dukra. Būtent motinos, o ne pamotės. Tačiau tokios motinos, kurios motinystė pagrįsta vien gyvūniškais instinktais.

Jei moteris neišsiugdo aukštesnių jausmų, meilės, tai drauge su raukšlelėmis ateina nusiminimas, panika ir siekis susigrąžinti jaunystę. Tarytum tiktai jaunystė gali padovanoti meilę, tarytum tiktai jaunoms tai įmanoma. Ir matyti šalia savęs moterį – beveik tokią pat gražią, kaip aš kitados – labai sunku. Nes ir man visa tai buvo, bet jau nebebus. O jai dar viskas priešakyje. Ir jeigu neįsijungia protas bei širdis, išnyksta jausmas, kad tai mano dukra. Belieka tiktai pavydas, rungtyniavimas, pyktis.

Pasižiūrėkite į visų tų žymių moterų, kurios visokeriopai stengiasi atrodyti jauniau, santykius su savo dukromis. Darosi operacijas, švirkščiasi po oda įvairiausias injekcijas. Ir atrodo tai labai keistai – juk jos viena kitą pagimdė ir išaugino. Beveik visada tie santykiai labai liguisti, juose labai daug rungtyniavimo, kovos, pavydo, nedarnos.

Tuo tarpu ten, kur motinos ir suaugusios dukters santykiai harmoningi, mama stovi ant visiškai kitos platformos, ant jausmų ir meilės platformos. Ji nesibijo senti, neįkalina savęs minčių apie išvaizdą narve. Moka būti laiminga bet kokiomis aplinkybėmis, bet kuriame amžiuje. Ar daug tokių moterų? Mes apskritai nebemokame būti laimingos, o jaustis laimingomis, kai viskas jau lyg ir nuėjo į praeitį – apskritai neįsivaizduojamas dalykas.

Ne visada tai nutinka dukters jaunystėje, kartais pasitaiko, kad dukra ima erzinti motiną nuo pat gimimo. Ypač jeigu tėvas smarkiai prisiriša prie mergaitės ir skiria jai visą savo dėmesį. Tėčių dukrelės – kaip tik vienas iš rungtyniavimo su motina variantų.

Jei esate dukra ir atsidūrėte tokioje situacijoje, turite suprasti, kad nieko padaryti negalite. Ir susigrąžinti savo mylinčios mamos negalėsite. Jūs galite tik viltis, kad vieną kartą ji pabus ir vėl išvys jumyse savo mažą mergaitę. Bet gali ir nepabusti, gali ir nepamatyti. Ir jums bus geriausia įsiminti ją tokią, kokia buvo kitados, kai vis dar matė jumyse savo dukrą. Kartais geriau pasitraukti saugiu atstumu, kad neapdegintų nuodingos emocijos. Kartais bendraujant geriau pernelyg neatsiverti. Kartais geriau nubrėžti griežtas ribas. Bet visada reikia prisiminti, kad tai jūsų mama. Būkite jai dėkinga ir gerbkite. Ir jeigu pajėgsite – mylėkite. Nes meilė jai reikalinga, net jeigu ji jos nepriima.

Jeigu pati esate motina ir atsidūrėte tokioje situacijoje – ugdykitės jausmus. Mokykitės būti laiminga. Dabar. Ne prisiminimuose, o dabar. Rūpinkitės grožiu, sveikata, suprasdama, kad sulig kiekviena nauja diena netampate jaunesnė. Bet ir atminkite, kad svarbiausias grožis slypi jūsų akių spindėjime. Būkite dukrai pavyzdžiu, kaip galima jaustis laiminga, sulaukus ir 40, ir 50 ir daugiau. Mokykitės žiūrėti į savo dukterį, prisimindamos ją mažytę. Prisipažinkite sau, kad pavydite jai. Ir mokykitės iš naujo pamilti. Pamilti tą, kuriai jūsų meilė labai reikalinga.

Kiekviena šio konflikto pusė trokšta meilės ir laimės. Viena galvoja, kad gaus visa tai, pasukusi laiką atgalios. Kitai atrodo, kad viskas gausis, jei pabėgs toli toli ir gyvens savaip. Tačiau abi jos klysta. Ir gerai, jeigu suspės suprasti klaidą, kad vieną gražią dieną vėl susitiktų.

Nes iš tikrųjų jos viena kitai labai reikalingos. Ir duoti viena kitai gali labai daug.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Dėkingumas tėvams Tėvai, kurie įsitikinę, kad vaikai turi būti jiems už viską dėkingi, niekada realiai nemylėjo savo vaikų. Santykiai su vaikais - gryna komercija: aš -...
Negyvenkite gyvenimo už savo vaiką Visi tėvai atkakliai ir užsispyrę tvirtina, kad geriau žino, ko reikia jų vaikams. Pirmuoju laikotarpiu jie jaučia šiokią tokią atsakomybės baimę, o v...
Kuo baisus Helovynas? Raganos, vampyrai, vaiduokliai, zombiai - šimtaprocentiniai neigiami herojai. Dar daugiau - jie kelia baimę ir atmetimo reakciją. Vadindami šią dieną ...
Skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų Įprasti tėvai įsitikinę, kad visą laisvą laiką reikia visiškai paskirti vaikui, o savo interesus jie nustumia į antrą planą. Išmintingi tėvai sugeba s...
Garantuoti būdai kaip sužlugdyti vaikui gyvenimą... Ko reikia vaiko laimei ir harmoningam vystymuisi? Nežiūrint į gausybę teorijų ir pedagoginių metodų, yra viso labo vienas teisingas atsakymas - ramūs ...
Kritiškas vaiko požiūris į reklamą Reklama teisėtai laikoma viena galingiausių poveikio žmonių masėms priemone, nuo kurios labiausiai kenčia vaikai. Reklamos kūrėjams jaunoji karta yra ...
Ar lengva būti mama? Dabar daugybė moterų vietoje motinystės renkasi karjerą. Ir turi tam rimto pagrindo. Kai samdaisi į darbą, tau suteikiama daug teisių ir pareigų. Kai...
Maitinimas krūtimi. Psichologiniai faktoriai Kam reikalingas maitinimas krūtimi. Paprasčiausias atsakymas - kad vaikas pasisotintų. Šis atsakymas ne visiškai teisingas, nes alkio jausmas vaikui s...
Gerbkime vaikus kaip pačius brangiausius svečius Juk išties vaikai ateina į mūsų gyvenimą tik trumpam laikui. Ir reikia padaryti viską, kas tik įmanoma, kad jie paliktų mus su jausmu, jog vaikų-tėvų ...
Kaip sutarti su paaugliais? Mažų vaikų mamos kartais klausia, kaip man pavyko užauginti tokius puikius paauglius. Iš pradžių sutrinku ir nežinau, ką atsakyti. Mano vaikai užaugo ...
Vaiko nešiojimo svarba Atrodytų, vaiko nešiojimo tema dabar gvildenama daugybėje publikacijų ir vargu ar galima čionai pasakyti kažką naujo. Tačiau kaip ir anksčiau tenka ne...
Mušti ar nemušti? Daug tėvų neturi jėgų susivaldyti, kai mato, jog vaikas peržengė visas leistinas jam ribas. Neklusnumas užprogramuotas vaiko prigimtyje ir būtent jo d...
Dešimt lyg ir nereikšmingų, tačiau labai skaudžių ... "Suvalgyk dar porą šaukštelių šitos naudingos košytės". - atkakliai kalė mums į galvas vaikystėje. Ir mes paklusniai valgėme, net jeigu košė jau nebel...
Ar klausote to, ką sako vaikai? Ar tikrai klausote tų nesibaigiančių „čiauškalų“, to nenutrūkstamo transliavimo „ką matau, tau sakau“? O gal tiesiog kartais automatiškai pasakote „...
Vaikas renkasi būsimą profesiją Žmogus yra humaBEING, o ne humanDOING! Labai, labai, labai… Labai. Įstrigo ši frazė, išgirsta klausant mokymų „online“. Kalbėjo apie tai, kaip vaikui...
Vaikas turi teisę daryti klaidas Jei norite, kad vaikas užaugtų išmintingu, jam reikia išmokti daryti klaidas, patirti nesėkmes, ir iš jų pasimokyti. Tai visiškai natūralus būdas, kur...
Tėvo vaidmuo. Dažnos vyrų klaidos Mūsų visuomenėje nepriimta mokyti gyvenimo šeimoje ir ruošti žmonių sutuoktinių ir tėvų vaidmenims. Dėl to kiekvienas išplaukia iš šitos balos kaip mo...
Ar įdomus jums jūsų vaikas? "Žinoma! - atsakys visi. - O kaipgi kitaip?" Ir tai tiesa, nė vienas iš tėvų nepasakys, kad jam neįdomus nuosavas vaikas. Tačiau ne visi žino, kaip tą...
Prieš pasakydamas vaikui, pasakyk tai pats sau Pirmoji klaida. Kalbėti apie asmenį, o ne apie problemą "Koks siaubingas vaikas!", "Taip elgiasi tik blogi berniukai!" ar tiesiai šviesiai: "Tu bloga...
Kokias pareigas bei atsakomybes galėtų turėti paau... Originalas Ar šiuolaikiniai vaikai turėtų turėti kasdienes pareigas ir atsakomybes? Ar jiems priskirti tam tikrus namų ruošos darbus? Kokius darbus p...
Stebuklingi žodžiai, bendraujant su vaiku AŠ TAVIMI PASITIKIU Vaikai labai noriai stengiasi pateisinti jiems parodytą pasitikėjimą. Tik žinodami, kad jais tikima, jie, savo ruožtu, gali pasit...
Barbių įtaka vaikams Jūs niekad neatkreipėte dėmesio į tai, kad mūsų kultūroje lėlės – tai visada lėlės-vaikai? Nuo kūdikių iki keliamečių. Tuo tarpu populiariausia Vakar...
Kad vaikai mokėtų spręsti savo problemas Mano požiūrį į vaikų auklėjimą pakeitė vienas atradimas. Kartą mano vyras prisiminė savo vaikystę: "Kiekvieną kartą, kai paklausdavome pas tėvą, ką re...
Gyvenimas be žaislų Šiuolaikiniame gyvenime, vis gausėjant ugdančių žaislų, metodikų ir klubų skaičiui frazė "gyvenimas be žaislų" daugeliui tėvų skamba, švelniai tariant...
„Pergirti vaiką“ Jeigu be saiko ir neteisingai girsite - gali iškilti auklėjimo problemų. "Nepergirk" - kartais burba močiutės, išgirdusios, kaip tėvai švaistosi pagy...