Mano išvados po 15 metų santuokos. Psichologo pastabos

Kartu su žmona mudu gyvename štai jau 15 metų. Bendras gyvenimas ne visada buvo giedras, jis ir dabar ne kasdien giedras. Nors saulėtų dienų dabar ne šiaip dauguma, o absoliuti dauguma, man dabar sunkoka prisiminti, kada paskutinį kartą rimtai nesutarėme, nekalbant jau apie kivirčus.

Mes susieidavom ir visiems laikams išsiskirdavome, o paskui vėl susieidavome. Ir vėl išsiskirdavome. Ir dar kartą susieidavome. Apskaičiavau, kad maždaug 14 mėnesių gryno laiko gyvenome atskirai.

Kokias gi išvadas pasidariau per tą laiką? Štai pačios svarbiausios iš jų.

Vien meilės nepakanka. Dabar visi piktinasi – kas per velniava, nuostabią meilę žmonės keičia nuobodžiu santykių kūrimo darbu, fui, kaip žema, jokios romantikos, jokių pakylėtų jausmų. O iš tikrųjų labai gerai, kad pakeitė, nes vien tik meilės nepakanka. Meilė – labai trapus daikčiukas, ją labai lengva sugadinti vienu judesiu ar poelgiu. Žmonės neidealūs ir meilė nepajėgi to neidealumo kompensuoti. O štai kai supranti meilės trapumą ir pradedi dirbti su santykiais – štai tada kompensuos. Kai galvojame, kad meilės pakanka, mes nieko nedarome ir laukiame, koks bus oras už lango. Toks pasyvumas labai greitai nužudo bet kokius santykius. Reikia dirbti – vien meilės nepakanka.

Santykiai – tai laužas. Kad jis pastoviai degtų, reikalingos malkos. Geros, kokybiškos, sausos malkos. Jų galima nusipirkti, arba galima apsirūpinti savarankiškai. Bet kokiu atveju teks skirti jėgų ir laiko. Ir kai eikvojate jėgas bei laiką, atrodo, kad tai apskritai neturi nieko bendro su meile. Tačiau taip nėra.

Pavyzdžiui, pykstate ir labai norisi įžeisti partnerį. O jūs susitramdote ir surandate švelnesnių išsireiškimų – tai ir yra mūsų malkos (savęs sutramdymas, susivaldymas) ir jų deginimas (švelnesni išsireiškimai). Darbas nelengvas, savaime aišku. Bet jeigu tai darysite, laužas degs lygia ir karšta ugnimi.

Sutuoktinių uždavinys – palengvinti vienas kitam gyvenimą. Dviese lengviau, nei vienam. Jeigu abu lygiai stengiasi palengvinti vienas kitam gyvenimą, kartais gali gautis anekdotinė situacija „ne, eik tu pirmas/pirma…” bet apskritai gyvenimas viską galiausiai subalansuoja – šiandien – tu, rytoj – aš.

Svarbiausia – kiekvieną dieną galvoti „Kaip galėčiau jam/jai palengvinti gyvenimą?”

Išsiskirti – lengvas, tačiau labai apgaulingas sprendimas. Išsiskirstyti labai lengva – trenkei durimis ir viso gero. Tačiau juk tai apgaulė, tai ne sprendimas. Jei tik kalba neina apie smurtą, išsiskyrimas – ne sprendimas, o bėgimas nuo jo.

Žymiai protingiau įjungti protą ir pradėti mokytis kurti santykius. Tai nelengva, aš žinau, tačiau žiūrėk ankstesnį punktą apie laužą.

Mes – vienoje valtyje. Nuo to, ką aš darau, priklauso žmonos elgesys. Nuo jos elgesio priklauso maniškis. Mudu esame vienas kito kontekstas. Dėl to reikia būti atsargesniems su žodžiais ir veiksmais. Mojuoti kardu gali būti labai malonu, tačiau pasekmės vargu ar pradžiugins.

Trumpiau tariant, reikia būti atsargesniems ir suprasti, kad valtį turite tik vieną, dėl to vertėtų ją pasaugoti.

Kartais naudinga nutylėti. Kartais labai knieti paaiškinti, kaip reikia teisingai gyventi, kaip negalima buvo elgtis štai toje situacijoje ir kaip elgtis teisinga. Dažniausiai tokie paaiškinimai ir pastebėjimai išsakomi visiškai ne laiku ir ne vietoje. Nuo jų geriau nepasidaro – čia pačiu geriausiu atveju. O jei nepasidaro geriau, tai kokia tokių postringavimų nauda? Prispyrė ir nebeištvėriau? Ne, tai ne pats geriausias kelias. Kartais geriau nutylėti.

Palūkėk su blogomis mintimis apie partnerį. Tokie jau mes esame – labai lengvai įsmunkame į blogas mintis apie žmogų, netgi apie labai artimą. Pamiršo svarbią datą? Nemyli! Paklausė, kur esi? Kontroliuoja! Negalima pasiduoti tokioms mintims. Jas reikėtų bent jau patikrinti. O geriausia – tiesiog paklausti, ar būtent tai sutuoktinis turėjo galvoje, ar būtent tai žmona norėjo pasakyti? Dažniausiai paaiškėja, kad ne, visiškai ne tai. Dėl to palūkėkite su blogomis mintimis, neskubėkite.

Pokalbiai ir aptarimai. Surasti konsensusą, t.y. abu vienodai tenkinantį sprendimą labai sunku. Nieko nepadarysi, santykiai apskritai labai sudėtingas dalykas. Bet jeigu nori juos išsaugoti – mokykis tartis ir susitarti. Čia būtent tas atvejis, kai sunku, bet rezultatas stulbinantis.

Daugiau paglostymų. Mes įpratę pastebėti blogį ir jį šalinti. Evoliucijos pradžioje tai, tikriausiai, buvo labai naudinga. Tačiau santuokoje tai ne visada suveikia. Negana tiesiog pašalinti blogį, reikia pridėti gero. Daugiau šiltų žodžių, daugiau paglostymų, susidomėjimo žmona/vyru. Tai, beje, labai paprasta ir malonu.

Kiekvieną dieną reikia tapti šiek tiek geresniu nei vakar. Perdaryti sutuoktinių neįmanoma, tačiau galima darbuotis su savimi. Ir jeigu jau plaukiate vienoje valtyje, tai tavo pokyčiai atsilieps ir antram jūsų santuokos kreiserio ekipažo nariui. Santykiai – apskritai nuostabi asmeninio augimo ir tobulėjimo treniruotė. Tegu ir ne be sunkumų.

Štai ir visos išvados. Jų dėka mano santuoka gyvuoja normaliai ir sėkmingai. Ko ir jums linkiu.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *