Meilę griaunančios mąstymo klaidos

Pranašystės ir minčių “materializacija”

Žmogus mąsto klaidingai, sugalvoja mintį, o jau paskui, dažniausiai pasąmoningai, susirankioja faktus, kurie tą klaidingą mintį turėtų pagrįsti. “Ji anksčiau ar vėliau bus man neištikima” – galvoja vyras. Moteris visada šalia ir yra ištikima, tačiau kartą ją pavežė kolega savo automobiliu. “Na va. – galvoja vyras. – Seniai žinojau, kad tai galiausiai atsitiks”. Arba moteris galvoja: “Aš niekada neištekėsiu”, mat gerbėjas, su kuriuo ji susipažino užvakar, nustojo jai skambinti. “Na štai, aš taip ir žinojau, kad esu niekam nereikalinga”. Žmogus pasąmoningai atmeta visą teigiamą ir pozityvią informaciją, atsirinkdamas vien negatyvią. Šimtą kartų vaikinas ir mergina ėjo į kiną, o šimtą pirmąjį vaikinas pasakė, kad šiandien negalės. Merginos mintys: “Aš taip ir galvojau, kad esu tau nereikalinga, tu visiškai neskiri man dėmesio”.

Mąstymas pagal principą “Viskas arba nieko”

“Tu arba mano, arba niekieno”, “Tu bendrauk tik su manimi arba išvis išeik iš mano gyvenimo”. Jeigu partneriai skelbia mylimiesiems ultimatumus, pagrįstus šia mąstymo klaida, santykiai anksčiau ar vėliau sužlugs. “Jis turi laikytis mano sijono, priešingu atveju gali būti laisvas”, “Ji turi tupėti namuose ir laukti manęs iš darbo, priešingu atveju ji man nereikalinga”. Teisingas mąstymo būdas – mąstyti pagal principą “ir taip, ir taip”. Pavyzdžiui: “Mes susitikinėjame ir tuo pat metu tu turi teisę bendrauti su kitais žmonėmis”, “Tu mano vaikinas, ir tu turi teisę bendrauti tiek su manimi, tiek su kitomis moteriškos lyties atstovėmis”.

Apibendrinimai, pagrįsti vos viena situacija

Vaikinas pavėlavo į pasimatymą: “Jis pavėlavo, reiškia ir ateityje VISADA vėluos”. “Jis nusišypsojo kitai merginai, reiškia, jis VISADA bus man neištikimas”, “Ji nepasakė, kad darbe buvo vakarėlis, ji VISADA mane apgaudinės” ir t.t. Remdamiesi vienu ar dviem įvykiais, žmonės apibendrina ir toliau mąsto naudodami tokius žodžius, kaip visi, visada, niekada, kiekvienas ir t.t. Tokie apibendrinimai neretai baigiasi kosminio masto išvadomis: “Visi vyrai ožiai”, “Visoms moterims rūpi vien pinigai”, “Mane visi visada apgaudinėja”. Išmintis slypi tame, kad apibendrinimus reikia pradėti daryti, remiantis bent jau dešimčia konkrečių faktų. Protingas žmogus paanalizuos statistiką ir darys išvadas, remdamasis daugybe faktų, o ne vienu ar dviem atsitiktiniais įvykiais.

“Neurotiška telepatija”

Ši mąstymo klaida daroma tada, kai mylimam žmogui priskiriamos negatyvios mintys ar negatyvios elgesio priežastys. “Jis tikriausiai dabar galvoja, kad aš kvailė”, “Jis tikriausiai laiko mane negražia”, “Jis parašė “Labas” kitai merginai – reiškia, jis manęs nemyli”, “Ji sutiko pašokti su kitu, reiškia, manęs nemyli”. Protingas žmogus iš pradžių surenka faktus, o jau paskui daro išvadas. Kvailas – iš pradžių daro išvadą ir nusispjauti jam į faktus.

Katastrofizacija

“O ką, jeigu…?”- svarbiausias šios mąstymo klaidos devizas. Partneris paverčia smulkų, praktiškai visiškai nereikšmingą įvykį tikra santykių katastrofa. “Tu vis tiek mane mesi”, “O ką, jeigu mes išsiskirsime? Geriau tada išvis nepradėti santykių”, “Ji išėjo į vakarėlį, neatsiklausiusi manęs – tai siaubinga, jo mane laiko visiškai tuščia vieta”, “Tu manęs nemyli nes nepalinkėjai labos nakties!”

Personalizacija

Šios mąstymo klaidos devizas – “Visa tai įvyko dėl manęs”. Visas mylimo žmogaus negatyvias emocijas susiejame su savo elgesiu ir klaidingai manome, kad “Jis man neištikimas, nes neskyriau jam deramo dėmesio”, “Ji tokia liūdna dėl to, kad aš tikriausiai ją kažkaip įskaudinau”. Tokią mąstymo klaidą daro žmonės, kuriuos kamuoja chroniškas kaltės jausmas.

Problemos menkinimas

Problema ignoruojama, pavyzdžiui, “Jis man neištikimas, tačiau svarbiausia, kad jis su manimi”, “Visos draugės kalba, kad jis “bobišius”, tačiau su manimi šito nenutiks, jis juk mane myli”… Žmogus sumenkina problemą ir tampa panašus į smėlyje galvą slepiantį strutį, nenorintį pastebėti visiškai akivaizdžių faktų ir išties giliu problemų santykiuose.

Šaltinis



Naujienos iš interneto