Meilė ir jos pakaitalai bei surogatai

Meilė ir jos pakaitalai bei surogatai

Kai tariame žodį „Meilė“, kiekvienas turime galvoje kažką savo. Šiandien netgi lytinius santykius vadina meile, nekalbant jau apie kitus grubius pakaitalus. Ir šie surogatai paprastai yra labai ryškūs, rėksmingi, tarsi reklaminiai plakatai.

Tačiau tikros meilės tame nėra. Ji stovi atokiau ir nuolankiai laukia, kol ją pasikvies. Kaip maža drovi mergaitė šokiuose laukia, kad ją pakvies berniukas. Meilė nerėkia, neužkariauja pasaulio, nesidalina įtakos zonų. Jos negalima atimti, negalima įpiršti. Negalima priversti mylėti.



Panagrinėkime pagrindines klaidingas nuomones apie meilę.

Meilė – tai jausmas

Žmonės dažnai galvoja, kad meilė yra kažkas, ko neįmanoma valdyti. Pati ateina, pati išeina, dėl to laikoma visiškai normaliu dalyku išsiskirti po kelių metų.

Neseniai užklydau į seną forumą, kur merginos ruošėsi vestuvėms. Praėjo 7-8 metai ir štai tos pačios merginos, kurios taip susižavėjusios rašė apie vyrus, santykius, vestuves, pila dabar ant savo buvusių sutuoktinių purvus. Liūdna, kad taip vyksta. Kad mes iki šiol tikime, jog meilė ateina ir išeina.

Meilė – ne jausmas, meilė – tai veiksmas. Ir kai ji baigiasi, reikia dėti daugiau pastangų, kad toliau mylėtum sutuoktinį. Meilė – tai veiksmažodis. O jeigu nejaučiu meilės vyrui, reiškia, man laikas keistis. Man reikia labiau juo rūpintis, skirti jam daugiau dėmesio, vietoje to, kad viskuo jį apkaltinčiau ir prievarta reikalaučiau meilės.

Požiūris, kad meilė yra veiksmas, keičia mūsų realybę. Šiuo atveju mes galime kontroliuoti savo jausmus. Galime ne šiaip išsaugoti šeimą, bet ir sutvirtinti santykius, vystyti juos.

Ir tai pasirinkti turime pačios. Savanoriškai.

Meilę reikia nusipelnyti

Kartais mums atrodo, kad meilė yra toks dalykas, kurį galime gauti tik tada, kai esame „geros“. Kai viską darome teisingai. Kai pasiekiame kažkokių rezultatų. Toks požiūris susiformuoja vaikystėje. Kai už gerus pažymius mus mylėjo ir rodė kitiems pavyzdžiu. Bet vos tik gaudavom prastą pažymį, tuojau pat tapdavome „liaudies priešais“.

Mes užaugame ir mėginame pagal tą pačią strategiją gauti meilę. Tiksliau tai, ką laikome meile. Iš tiesų tai tėra surogatas. Kai leidžiame kitiems žmonėms mėgautis gyvenimu per mūsų pasiekimus. Ir nusipelnome „meilės“, pripažinimo ir gerų pažymių iš savo artimųjų.

Darome viską, ką reikia ir netgi daugiau, visa tai darome puikiai, tačiau viduje nėra pasitenkinimo nuo paties proceso. Kadangi mes laukiame pripažinimo, įvertinimo, dėkingumo. O jeigu negauname – pradeda reikalauti…

Tikra meilė yra nesavanaudiška. Tai viena iš jos savybių.

Gailestis

Seniau sakydavo „Aš tavęs gailiuosi“ vietoje „Aš tave myliu“. Tačiau tais laikais ir gailėjimasis buvo kitas. Tada gailėtis reiškė rūpintis, globoti su nuoširdžia meile. O šiandien gailėjimas – tai pareiga rūpintis tuo, kas nelabai ir patinka. Rūpintis kuo nors. Kad jaustumeis reikalinga. Kad nebūtum viena.

Taip ir atsiranda alkoholikų, narkomanų ir kitų vyrų, priklausančių sudėtingoms kategorijoms, žmonos. Neretai jos jau išteka už tokio žmogaus iš gailesčio. Joms norisi jį gelbėti.

Tačiau gailestis, tai santykiai iš apačios į viršų. Jie žemina antrą santykių pusę, neleidžia jai vystytis ir tobulėti. Blokuoja visą potencialą. O tikroji meilė – tai nesavanaudiškas tarnavimas. Kai sąmoningai tampame numeris du, kad padėtume vyrui atskleisti potencialą. Kai tikime juo, žavimės ir rūpinamės. Tačiau ne kaip vargšu, ligotu ir bejėgiu, o priešingai, rūpinamės puikiu stipriu žmogumi, kuriam kartais irgi reikia pailsėti ir atsipalaiduoti.

O dar meilė – tai mokėti būti lygiais. Mokėjimas sukurti balansą ir pilnaverčius mainus tarp dviejų asmenybių.

Auka, kuri turi būti apmokėta

Dažnai tai būna tėvų meilė. Kai viską darome dėl vaikų, kažko dėl jų atsisakome, tačiau vien dėl to, kad paskui pateiktume čekius už suteiktas paslaugas:

  • Aš paaukojau tau geriausius gyvenimo metus!
  • Aš viską dėl tavęs dariau, o tu…!
  • Kaip tu gali su manimi šitaip elgtis, juk aš tiek tau paaukojau!

Tai ne meilė, o manipuliavimas kitais žmonėmis per savo tarnavimą. Nieko bendro su meile tai neturi. Nes dar vienas svarbus tikros meilės bruožas – džiaugsmas.

Visus šiuos surogatinius meilės modelius mes gauname augdami, sekdami šiuolaikines masinės informacijos priemones. Ir tik dvasingumas leidžia suprasti, kas yra tikroji meilė.

Meilė kantri, mielaširdinga, meilė nepavydi, meilė neužkeliama ant pjedestalo, meile nesididžiuojama, ji nesusierzina, nelinki pikto, nesidžiaugia netiesa, ji viską savimi apgaubia, viskuo tiki, visko viliasi, viską pakelia. Meilė niekada nesibaigia.

Šaltinis