Meilė ir suskilusi gelda

Yra tokia kategorija moterų, kurioms lemta likti šiame gyvenime su suskilusia gelda. Tokios moters požiūris į vyrą grynai vartotojiškas ir merkantilus: ji įvertina ir lygina tarpusavyje savo aplinkos vyrus, vadovaudamasi kažkokiais kriterijais: grožis, seksualumas, turtas, nekilnojamas turtas, perspektyvos, atlyginimo lygis, asmeninės savybės, kenksmingi įpročiai ir t.t.

Atpažinti tokią moterį pakankamai paprasta. Jos elgesį ir požiūrį į vyrus išduoda kruopštus vertinimas, priekabumas, ambicingumas, tyrinėjantys klausimai ir nuolatiniai lyginimai su kitais vyrais. Susidūrus su tokia moterimis ir kurį laiką pabendravus, norisi tik vieno – pasiųsti ją tolėliau pas jos kitus variantus. Vyras nenori būti variantu. Vyras nori tapti tuo, kurį ji pasirinko.

Tikra meilė lyginimų nepakenčia. Kai myli – aplinkui nesidairai. Priimi sprendimą būti būtent su šiuo žmogumi arba likti gyventi vienam. Be variantų. Tai ir yra tikra meilė. Tačiau žmonės kažkodėl renkasi vienas kitą protais, o ne širdimis. Tartum santykiai ir santuoka būtų kažkokia prekė turguje ir reikia parduoti save brangiau, o kitą nusipirkti su maksimalia nuolaida.

Visa tai galima pritaikyti ir vyrams, jie irgi mėgsta rinktis moteris pagal kažkokias kategorijas, visų pirma pagal grožį, jaunatvę, tvarkingumą. Ir kai bėgant metams visa tai išnyksta – keičia moterį į naują ir šviežią.

Tačiau visa tai kvaila, atgrasu ir pasibjaurėtina. Geriau jau likti vienam, negu prekiauti savimi santuokų rinkoje ir taikytis prie šiuolaikinės santuokų industrijos standartų. O dar blogiau – gyventi su moterimi, kuri vaizduoja meilę ten, kur jos nėra ir daro tai iš baimės likti vienai ar vaikydamasi kažkokios naudos.

Moterys, rinkdamosis sau vyrą tarsi iš katalogo su prieinamais variantais, sudaro iš anksto pasmerktą ir nestabilią santuoką, kurią gali sugriauti bet koks įdomesnis atsitiktinai sutiktas vyriškis. O vyras, stengdamasis praturtėti, kad galėtų prieiti prie geresnių santuokos variantų, pats save įvelia į riziką prarasti pusę to turto plius daugybę metų mokėti alimentus. Juk jis pats pritraukė tokią moterų kategoriją aktyviai ir iššaukiančiai demonstruodamas savo socialinį statusą. Ir vieni, ir kiti rizikuoja galiausiai likti su suskilusia gelda.

Arba, geriausiu atveju, moteris išeis iš santuokų rinkos per išpardavimą, ištekėdama už 40 metų amžiaus išsiskyrusio vyro, kuriam niekas neduoda. O vyras, jeigu dar ne iki galo nuskurdo, gali sudaryti naują sąjungą su patrauklia moterimi, vėlgi ne iš meilės.

Tačiau normalūs vyrai, kurie orientuojasi į nuoširdžius santykius, labai nemėgsta merkantiliškų moterų ir jaučia menkiausią falšą, pasipelnymo, išnaudojimo troškimą bei nuolatinį savęs lyginimą su kitais. Ir palieka tokią moterį vieną su jos „alternatyviais“ variantais. Tikras vyras nenori būti variantu. Jis nori tapti moters pasirinkimu.

Šaltinis