Meilė tėvui. Galimi dukters likimo scenarijai

Panagrinėkime, kaip klostysis jūsų dukros likimas, o jeigu jūs moteris – galėsite pasitikrinti mano informaciją, lygindama ją su savo gyvenimu. Galbūt mano mintys pasirodys jums ginčytinos.

Vaiko gyvenime viskas priklauso nuo mamos, kuri yra savo vaikui vos ne Dievas, tačiau ironija slypi tame, kad mergaitė, kuri pati kažkada taps mama, iki 12 metų amžiaus trokšta beribės tėčio meilės.

Nuo to, kaip širdies gilumoje mergaitė žvelgia į tėvą, nuo to, ar gali gauti jo meilės, priklauso visas jos likimo scenarijus. Ar teks jai išsiskirti su savo vyru, ar gyvens pasiturinčiai, ar teks sunkiai dirbti, ar sulauks senatvės apsupta artimų žmonių, ar liks vieniša, ar teks jai rūpestingas vyras, o gal toks, nuo kurio norėsis pabėgti? Visi santykiai su vyrais, absoliučiai visi, priklauso nuo to, kaip mes žvelgiame į tėtį. Arba į tą vyriškį, kuris užima tėčio vietą.

Ši taisyklė galioja tiek vyrams, tiek moterims. Visi mes, ir vyrai, ir moterys, nuo vaikystės naudojame vienodą komunikacijos strategiją, kurią paskui nukreipiame į visus, kurie pasipainios mums gyvenimo kelyje. Paprasčiau kalbant, jeigu esame užpykę ant tėčio, mes pyksime ant visų vyrų. O jeigu esame užpykę ant mamos, suaugę imsime ieškoti moteryse preteksto užpykti ir nutraukti santykius. Gaila, bet dauguma žmonių nesuvokia, kad į kitus jie žvelgia per savo vaikystės jausmų ir sprendimų prizmę.

Tai pirmas dalykas, kurį turėtume žinoti, kad galėtume prognozuoti likimą. Antra – būtina suprasti, ką iš tikrųjų mergaitei reiškia tėtis.

Mergaitė iki 12 metų emociškai labai stipriai susijusi su tėvu. Ji laukia iš jo dėmesio ir meilės labiau nei iš mamos. Tėtis jai yra lygiai toks pats ramybės šaltinis, kaip šiltnamis švelniai ir trapiai gėlei.

Filmuke „Pelenė” yra kadras, kur mergaitei už nugaros stovi Karalius, Mokslininkas ir Tėvas. Su tokia svita ji rami ir draugiškai žvelgia į Princą – savo išrinktąjį.

Karalius, Mokslininkas ir Tėvas – trys tėvo vaidmenys, suteikiantys mergaitei vidinę ramybę.

Karalius – tai tėvas, kontroliuojantis erdvę, kurioje gyvena mergaitė. Karalius turi įtaką visiems ir savo valdžia užtikrina stabilumą. Karalius – solidus žmogus visuomenėje. Jo statusas leidžia mergaitei didžiuotis, jausti pagarbą sau pačiai, pasijausti oria ir reikšminga.

Mokslininkas – tai tėvas, kuris pastoviai tobulėja ir pajėgus pažinti šį pasaulį. Kaip ir kiekviena moteris, mergaitė laiko save ne šiaip pasauliu, bet ir ištisa visata, ir jai svarbu, kad greta būtų vyras, kuris ne tik pastoviai tyrinėtų jos vidinį pasaulį, bet ir padėtų jai susigaudyti savyje. Tėvas-Mokslininkas leidžia mergaitei pastoviai keistis ir, atveriant naujas asmenybės briaunas, būti įdomia vyrų akyse.

Trečiasis vaidmuo – rūpestingas ir mylintis tėtis. Tas, kuris visada palaikys ir apsikabins. Pasisodins ant kelių, paseks pasaką ir suteiks patį saldžiausią jausmą pasaulyje – jausmą, kad galima visada likti maža mergaite, dėl nieko nesukant sau galvos.

Būti tikra, kad tavimi pasirūpins, jaustis verta dėmesio, pagarbos ir pastoviai leisti sau būti skirtinga, įvairia – štai ką mergaitei suteikia tėtis idealiu variantu.

O dabar, apsiginklavę šia informacija, grįžkime prie klausimo, kaipgi, vis dėlto, susijęs mergaitės likimas su jos požiūriu į tėvą. Kaip išmokti pamatyti ateitį, remiantis praeities faktais?

Algoritmas bus nesudėtingas. Kad išsiaiškintume mergaitės likimą, mums reikės sužinoti, kaip į mergaitės tėvą žiūri jos mama. Juk būtent nuo mamos sprendimo priklauso, ar galima dukrai mylėti tėvą savarankiškai, ar ji iki pat brandos žvelgs į tėtį mamos akimis. Trumpiau tariant, būtent mama sprendžia – nustos dukra mylėti tėvą, ar ne.

Pasikalbėjus su mergaitės mama, liks vos keli jos dukters ateities variantai. Iš karto noriu pažymėti, kad visuose scenarijuose mes remiamės realiais mamos ir dukros jausmais, o ne įvaizdžiu, kurį moterys stengiasi sudaryti aplinkinių akyse.

Pirmasis variantas. Mama nuoširdžiai myli mergaitės tėvą, laiko jį vertu vyriškiu – Karaliumi, pagal pasakos analogiją. Mergaitės požiūris toks pats. Į kvailą suaugusių klausimą: „Ką labiau myli – mamą ar tėtį?” ji atsako „Myliu abu!” Ateities scenarijus: mergaitė bus labai patraukli vyriškiams, joje jie visada matys Karalienę. Vyrams norėsis ja rūpintis, ją aprūpinti. Tokią moterį gerbs. Nuostabi ateitis.

Antrasis variantas. Mama laiko save neverta mergaitės tėvo. Jis – Karalius, o žmona – prastuolė. Mergaitė dievina tėtį ir svajoja apie „tokį vyrą, kaip tėtis”. Ateities scenarijus: širdies gilumoje mergaitė pati nuo savęs slepia nepasitenkinimą mama. Galvoja: „Būčiau geresnė žmona tėčiui negu mama”. Mergaitė pakartos mamos kelią – taps tokia pat Prastuole. O kad nuslėptų savo esmę, stengsis atrodyti labai reikšminga, tarytum būtų Karalienė. Vyrą pasirinks tokį, kad galėtų būti nepatenkinta jo elgesiu. Po 7-10 bendro gyvenimo metų sieks su juo išsiskirti. Jeigu neišsiaiškins savo vaikiškų sprendimų, prasidės problemos su sveikata ir kuo toliau – tuo daugiau.

Trečiasis variantas. Mama laiko dukters tėvą neperspektyviu tinginiu ar tiesiog eiliniu pilku žmogeliu. Kitaip sakant, laiko save geresne už vyrą. Mergaitės ateities scenarijus: nori ji to, ar nenori, bet mamos instaliuota programa niekur nedings. Mergaitė taps Prastuole. Vyrų ji negalės nei įkvėpti, nei išlaikyti greta savęs. Nusivils visais vyrais ir šventai tikės, kad mama buvo teisi. Teks dirbti pačiai, kad išlaikytų šeimą, bus labai nepatenkinta gyvenimu. Ateitis pilka ir niūri.

Ketvirtasis variantas. Mama atvirai nepatenkinta vyru. Mergaitė gina mamą nuo tėčio. Jos ateities scenarijus: ieškos į tėvą nepanašaus vyro. Galiausiai pasirinks tą, kuris apnuodys jai gyvenimą. Taps ryžtinga moterimi, ims laikyti vyrus gamtos klaidomis. Pati dirbs visus vyriškus ir moteriškus darbus ir palaipsniui suvyriškės netgi išvaizda. Visiems tvirtins, kad gyvenimas nuostabus, tačiau sunkumas širdyje atsilieps ne vien jai, bet ir gniuždys aplinkinius. Gyvenimą baigs vienatvėje.

Penktasis variantas. Mama atvirai nepatenkinta vyru. Mergaitė gina mamą nuo tėčio. Jos ateities scenarijus: suaugusi, taps vedusio vyro meiluže. Su kitomis moterimis nesugyvens. Su mylimojo žmona – tuo labiau. Gali tikėti įvairiausiais magiškais dalykais. Kreiptis į netradicinius specialistus, kad tie padėtų jai ištekėti. Vaikų tikriausiai turės. Tiksliau, vieną vaiką. Vaikas mamos nepaliks, nes jis jai pakeis tėvą. Net jeigu tas vaikas bus mergaitė. Ateitis pakankama vieniša ir nieko linksmo nenusimato.

Štai ir visi pagrindiniai scenarijai. Liūdna, tiesa?

Karti tiesa yra ta, kad tik pirmame variante, kai mama leidžia mylėti tėtį, dukra užaugs laiminga moterimi. Karti tiesa yra ta, kad moterys viešumoje apsimeta, jog leidžia dukroms mylėti tėčius, o realybėje savo nepasitenkinimu įteigia mergaitėms nuostatas: „Būk nelaiminga kaip aš!”, „Aš nelaiminga, reiškia, ir tu turi būti tokia!”

Patirtis rodo, kad ši tragiška tendencija paveldima iš kartos į kartą, susiformuoja ištisos laimingomis būti nesugebančių moterų dinastijos.

Sprendimas

Laimingos mergaitės tampa laimingomis moterimis. Jų nepalieka vyrai, jos nepasitraukia į vienatvę. Moteris laiminga drauge su vyru.

Neįmanoma tapti laiminga, jeigu laimė prarasta vaikystėje, tėvų šeimoje. Mergaitė atsisako laimės, žiūrėdama į mamą, kuris irgi prarado savo laimę savo pačios vaikystėje. Tačiau šventai tiki, jog laimę iš jos atėmė vyras.

Laimė ne vyruose. Laimė – tai jausmas, gyvenantis jūsų viduje. Jūsų laimė negali apsigyventi kitame žmoguje. Kad ir kaip knieti suversti atsakomybę už savo laimę kitam, toks poelgis vis tiek nepadės pasijausti laiminga.

Mamos, žinoma, nori, kad jų vaikai būtų laimingi. Ir labai dažnai galvoja, kad jei atsisakys savos laimės, tai vaikas turės jos daugiau. Koks naivumas, kokios vaikiškos kvailystės!

Vaikai bus laimingi tik tada, jeigu jūs pačios spinduliuosite laimę. Nes kitiems – vaikams, vyrui, artimiesiems – galima duoti tik tai, ką pati turi. Dėl to svarbiausia mamos pareiga – būti laiminga.

Mielos moterys, jeigu jums rūpi dukrų ateitis, visa savo išvaizda, visais savo jausmais, visu kūnu tapkite laimingos. Žvelgdamos į jus, dukros irgi leis sau tapti laimingomis.

Vaikai ima pavyzdį iš tėvų. Kai tarp tėvų tvyro meilė, vaikai irgi mylės.

Ant tėvo pečių, žinoma, irgi gula milžiniška atsakomybė už dukters būsimo gyvenimo scenarijus ir niekas negali šios atsakomybės panaikinti. Tačiau kad ir koks tas tėvas bebūtų – geras ar blogas – būtent mama formuoja dukrai požiūrį į vyrišką lytį.

Maža dukrytė tai viso labo indas, kurį tėvai užpildo savo tarpusavio santykių patirtimi. Vardan vaiko laimės, mamai derėtų pasirūpinti, kokią būtent patirtį pila į šį indą – karčią ar malonaus skonio. Dėl to mama neturi priekaištauti vyrui, kurį, beje, pati kažkada išsirinko, o dar jai reikia pasižiūrėti į savo pačios tėvus ir, pagaliau, padaryti svarbiausia:

PANAIKINTI PRETENZIJAS SAVO PAČIOS MAMAI IR TĖČIUI.

Tik tokiu atveju jos šeimoje prasidės nauja – stabilios laimės, tarpusavio pagarbos ir ilgalaikės meilės epocha. O dukrai bus žymiai lengviau šitą tradiciją palaikyti ir perduoti toliau.

P. S. Kai dėl panašaus amžiaus berniukų, tai jų likimo algoritmai visiškai kiti, jie smarkiai skiriasi nuo bendraamžių mergaičių. Berniuką gamta sukūrė pasauliui pažinti ir užkariauti, dėl to jo likimas turi žymiai daugiau variantų.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *