Būna skirtingų meilių. Kažkas ištirpsta joje, kažkas metų metus gyvena su partneriu tironu, bijodamas susigrąžinti gyvenimo kontrolę. Kiti įstringa praeities nuoskaudose ir pavirsta bejausmiais ledokšniais. Visus šiuos pavyzdžius apjungia vienas dalykas – tokie žmonės tampa savo pačių baimių įkaitais, paverčia meilę kalėjimo prižiūrėtoja, iškreipia tikrąją jos prasmę. Čionai aprašysime tris prisirišimo scenarijus, kurie iškraipo meilę.
„Amerikietiški kalneliai”
Daug žmonių meilę supranta kaip dramatiškus pergyvenimus ir begalę prieštaringų emocijų. Audringus kivirčus lydi aimanos lovoje, moteris bėga, o vyras vejasi ir gražiai suklumpa ant kelių. Šiandien „myliu”, o rytoj – „neapkenčiu”. Tokie atrakcionai laikomi tikros aistros požymiais, būtent už juos mes taip mėgstame romantiškus filmus. Realiai gi „amerikietiški kalneliai” santykiuose byloja, kad tarp partnerių nėra artumo ir tikrų jausmų. Vietoje to, kad pamėgintų aptarti savo norus ar baimes, partneriai tyli ir kaupia nuoskaudas. Vietoje ramaus pokalbio apie įvairius prieštaravimus – prisitaiko, o paskui sprogsta nuo susikaupusio negatyvo. Kuriems galams?
Tokiuose santykiuose žmogui neleidžiama būti kitokiu, turėti kitokį skonį, kitokį požiūrį į gyvenimą – visiškas vienodumas. Tas vienodumas propaguojamas visame kame, tartum du skirtingi žmonės neturi teisės būti unikaliais, negali turėti asmeninės erdvės ir pasirinkimo laisvės. „Jis yra toks pats kaip aš, mes viską darome drauge, mes dvi puselės!” Ir kol abu žaidžia šitą žaidimą – santykiuose viešpatauja idilija. Tačiau laikui bėgant, psichika persisotina ir pradeda reikalauti poilsio vienumoje. Įsimylėjėliai barasi, išsilaksto, atstato nugriautas sienas – ir vėl eina taikytis. Taip kartojasi iki to laiko, kol abu galiausiai nepradės elgtis kaip suaugę žmonės ir nesupras, kad būti skirtingais ir gerbti vienas kito poreikius yra natūralu.
„Tekėsiu tik už princo!„
Dar vienas klaidingas scenarijus, kai ieškoma partnerio, kuris pasižymėtų priešingais charakterio bruožais. Tarkime, vyras su tokia nuostata, ieškos „nekaltos mergaitės”, kuri elgsis kaip „prostitutė” lovoje. Arba švelnios katytės, kuri pati spręs visas savo problemas. Derinama tai, ko neįmanoma suderinti. Tas pats pasakytina apie moterų lūkesčius, kai jos ieško emocingo, jautraus ir tuo pat metu dalykiško, energingo „eržilo”, kuris užverstų namus maišais pinigų ir tuo pat metu sėdėtų namie, įsikibęs jai į sijoną. Tokių žmonių realybėje nebūna, o kitokių moteris nenori. Kas toliau?
Pakapstę giliau, aptiksime artimų santykių baimę, galimų prisirišimų vengimą. Reikia smarkiai savyje pasirausti, kad suprastum, kodėl žmogus kelia tokius reikalavimus priešingai lyčiai, kurių niekas negali atitikti. Ko jis bijo? Būti paliktas, pakartoti vieno iš tėvų likimą, „užsirauti” ant tirono, netekti asmeninės laisvės, o gal tiesiog vengia bet kokių dramų? Kaip tai susiję su jo praeitimi? Tik atsakę į šiuos klausimus, partneriai galės suprasti, kokį žmogų nori matyti šalia savęs.
„Pasiaukojanti meilė”
Tokie žmonės įsitikinę, neva meilė reikalauja kažkokių aukų. Pavyzdžiui, atsisakyti savęs, savo ankstesnių interesų, mėgstamo užsiėmimo ar draugų rato. Pradėję santykius su partneriu, jie sąmoningai atsisako visų ankstesnių džiaugsmų – karjeros pasiekimų, rečiau pasirodo žmonėse ir apskritai tampa blankiomis savo pačių kopijomis. Kartais šiems tikslams jie sąmoningai ar nesąmoningai susiranda tironišką partnerį, kuris pats juos apribos.
Kuo pagrįstas toks elgesys? Dažniausiai tai būna giminės programos arba kultūros tradicijos. Pavyzdžiui: „Tu jau suaugusi moteris, atsisakyk ryškių drabužių, liaukis dažytis ir gundyti svetimus vyrus”. Arba: „Niekad nebūna, kad gautum viską ir iš karto. Arba šeima, arba karjera!” Arba: „Štai ištekėsi – tada ir susitupėsi, tokia meilės kaina”. Žmogus įsimena šiuos signalus ir vėliau renkasi, ką paaukos: turiningą vienišiaus gyvenimą ar meilę, kuri atims iš jo nuosavą „Aš”. Akivaizdu, kad abu variantai atskirai neleis pasijausti laimingu ir save realizavusiu žmogumi. O esmė labai paprasta: jokios aukos meilei nereikalingos, galima turėti artimą žmogų neprarandant savęs.
Jeigu aptikote savyje kurį nors iš čia aprašytų scenarijų, nenusiminkite. Paieškokite aplink save šeimų su pozityviais santykiais. Patikėkite, galima mylėti, atrandant naujas vienas kito asmenybių briaunas, išsaugant savo vidinį unikalumą. Mylėti ir tapti geresne savo paties versija.
