Meilės deficitas vaikystėje

Nežiūrint į tai, kad visų vaikystė skirtinga, galima drąsiai teigti, kad mūsų vaikiška patirtis įtakoja asmenybės ir elgesio formavimąsi. Be tokių elementarių dalykų kaip maistas, vanduo ir stogas virš galvos, vaikams taip pat reikia emocinio palaikymo, meilės ir auklėjimo. Tėvai turi kiekvieną dieną demonstruoti vaikams meilę.

Ankstyvoji vaikystė – sparčių pokyčių smegenyse periodas. Būtent ankstyvojoje vaikystėje susiformuoja didžiuma neuroninių ryšių. Nervinių pluoštų formavimosi smegenyse procesas 80-čia proc. baigiasi iki 4 metų amžiaus. Kitaip sakant, šiame amžiuje susiformuoja jau aštuoni dešimtadaliai smegenų.

Nuo gimimo iki 6 metų

Kaip žinia, smegenys atsakingi už viską, ką galvojame, kalbame ir darome. Neteisingas auklėjimas gali padaryti neatitaisomą žalą vaiko išsivystymui. Kaip rezultatas: dalis smegenų, atsakinga už emocijas, negali vystytis kaip priklauso. Pegė Strip, psichologė iš Niujorko, pasakoja apie ryšį tarp ankstyvosio vaikystės ir suaugusio gyvenimo: „Nežiūrint į tai, kadvisų mūsų  vaikystė, galima drąsiai teigti, kad vaikiška patirtis įtakoja mūsų asmenybės ir elgesio išsivystymą“.

Belieka vienas klausimas: kokiu būtent būdu meilės deficitas vaikystėje įtakoja suaugusio žmogaus elgesį?

Žemiau pateikiami šio reiškinio požymiai.

Nepasitikėjimas. Kad vaikui susiformuotų pasitikėjimo jausmas, jam reikia stabilumo. Vaikas turi jaustis saugus ir jausti emocinį atsaką iš aplinkinių žmonių pusės. Jei vaikas augs nestabilioje aplinkoje, ateityje jam bus labai sunku pasitikėti žmonėmis ir užmegzti bet kokius santykius.

Nepakankamai išsivystęs emocinis intelektas. Žodžiais ir gestais maži vaikai mokosi reikšti jausmus, dorotis su baimėmis, suprasti negatyvias emocijas ir ugdytis atsparumą stresams. Jei vaikas negali teisingai traktuoti savo emocinės būsenos, jis neišvystys emocinio intelekto.

Nesėkmės baimė. Vaikai, kurie buvo apgaubti meile ir rūpestingumu, ugdo savyje pasitikėjimą savimi, o tie, kurie patyrė meilės deficitą patyrę, priešingai, kenčia nuo žemos savivertės. Kaip rezultatas – gali susiformuoti nepagrįsta nesėkmių baimė. Daug talentingų žmonių negali iki galo patikėti savimi ir įvertinti savo tikrojo potencialo, kadangi vaikystėje nejautė tėvų meilės.

Toksiški santykiai. Žmogaus smegenys mokosi per asociacijas ir vaizdinių atpažinimą. Psichologijoje ir kognityvioje neurobiologijoje vaizdinių atpažinimas – tai gautos informacijos lyginimas su ta informacija, kurią jau turime. Kalbant apie santykius, meilės trūkumą patyręs vaikas pasąmoningai ieškos į save panašių toksiškų žmonių.

Nepasitikėjimas savimi. Bet kuris kvalifikuotas psichoterapeutas sutiks, kad teigiama situacija už namų ribų gali tam tikru laipsniu užglaistyti tą negatyvą, kuris supa vaiką namuose. Tačiau ne viskas taip paprasta. Jeigu vaikas negali pasikliauti tėvais, pačiais artimiausiais jam žmonėmis, kaip jis galės pasikliauti kitais?

Depresija, nerimas. Nenuostabu, kad daug meilės trūkumą vaikystėje patyrusių žmonių vėliau kenčia psichikos sutrikimus. Depresija ir nerimas – labiausiai paplitę psichikos sutrikimai pasaulyje. Jei su vaiku niekas neužsiėmė vaikystėje – labai daug šansų, kad bėgant metams jį ištiks būtent ši bėda.

Pernelyg didelis jautrumas. „Neimk to giliai į širdį“ – patarimas, kurį girdėjome visi bent kartą gyvenime. Jeigu žmogus išgyvena kažkokias problemas, jis neretai transliuoja jas ir aplinkiniams. Žmogui, kuris vaikystėje patyrė meilės deficitą, labai sunku „neimti į galvą“, kadangi tai prieštarauja jo psichikai. Jam tenka kovoti su baime būti atstumtam, kaip pasekme, jog jis nesijautė reikšmingas vaikystėje. „Liaukis būti toks jautrus“ – tai frazė, kuri gali dar stipriau užgauti tokį žmogų.

Pagal



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI