Mentalinio purvo valymas

Visos ligos, nelaimės, prasta savijauta, pyktis ir nepasitenkinimas gyvenimu – informacinių nuodų pasekmė. Nuodų bei teršalų, kurie prasiskverbė jums į galvą. Jūs susirgote. Kodėl? Todėl, kad vakar jus kažkas apkaltino. Jūs paslydote ir užsidirbote guzą. Kodėl? Todėl, kad prieš valandą jus kažkas sukritikavo.

Jaučiate stiprų nuovargį ir nenorą gyventi, kadangi kažkuris jūsų šeimos narys pastoviai jus terorizuoja.

Esate įbaugintas ir bijote imtis paprasčiausio darbo, kadangi kažkas pasakė, jog jūs nieko nesugebate.

Jūs silpnas.

Jus užkariavo, užgrobė.

Jūsų širdis okupuota.

Visi aukščiau išvardinti įvykiai – psichologinių nuodų poveikio rezultatas. Nuodai pakerta imunitetą ir kitas apsaugines galias. Gaila, bet neįmanoma uždrausti žmonėms jus kritikuoti, tačiau galima atsisakyti tos kritikos klausytis. Būtent minčių, proto lygmenyje. Tai nereiškia, kad vos tik kažkas pabando kritikuoti jūsų veiksmus, turite šaukti: „Užsičiaupk! Nenoriu nieko girdėti!“, o paskui visą dieną keiktis mintyse: „Koks niekšas! Išdrįso mane kritikuoti! Pasakė, kad aš bailys! Aš jam parodysiu…“ Tokia reakcija rodo, kad kritiką jūs priėmėte sugėrėte.

O reikia jos nepriimti. Kitaip sakant, apie ją negalvoti.

Tas pats pasakytina apie bet kuriuos kitus teršalus. Kai tik jie pradeda skverbtis į galvą, turite užtrenkti duris prieš pat jų nosį. Tam jums tereikia viso labo dviejų įgūdžių: atpažinti teršalus ir užkirsti jiems kelią. Net jei niekaip negalite atsikratyti nuoskaudos ar baimės, kartas pakanka tiesiog suprasti, kad tai nuodai jūsų galvoje ir kad jūs pats, o ne kažkas kitas atsakingas už tai, kad jie ten atsidūrė.

Atsiriboti nuo teršalų – kur kas sudėtingesnis įgūdis, nei teršalų atpažinimas. Tam reikia „instaliuoti“ į galvą pagrindinį „antivirusą“, blokuojantį kenksmingas programas – nuostatą: „Man nemalonu, reiškia, man to nereikia“ ir dvi papildomas programas: „Melas!“ ir „Neįdomu!“.

Bent viena iš šių nuostatų turi tapti sąlyginiu refleksu, automatiška reakcija į aplinkinių elgesį ir žodžius. Būtina suprasti, kad tai smegenų blokavimas, o ne šiaip abstrakčios frazės, kurias reikia išmokti atmintinai ir paskui bukai kartoti. Reaguoti į agresiją jūs galite nepažeisdami etiketo, tačiau širdis turi likti švari dėl laiku užtrenktų durų visam tam purvui.

  • Man nemalonu, vadinasi, man to nereikia. Melas. Neįdomu.
  • Mane kritikuoja – man nemalonu, vadinasi, man to nereikia;
  • Mane kaltina – man neįdomu, vadinasi, man to nereikia;
  • Mane baugina ir gąsdina – melas. Neįdomu;
  • Negatyvios prognozės – melas;
  • Man menkina savivertę – man nemalonu, vadinasi, man to nereikia;
  • Ant manęs pyksta – man neįdomu, vadinasi, man to nereikia;
  • Mane skriaudžia – man nemalonu, vadinasi, man to nereikia;
  • Naujienos per TV kelia nerimą – neįdomu.

Paleiskite šią programą savo galvoje, tegu darbuojasi, tegu išbrokuoja visą nuodingą informaciją. Be to, visada vertinkite žmones ne pagal kriterijų „Ar norėjo jis mane įskaudinti?“, o pagal kriterijų „Ar nemalonu man dėl jo žodžių ir veiksmų?“

Kad dar patikimiau apsisaugotume nuo galvą teršiančių šiukšlių, pageidautina gyventi pagal veidrodžio principą. Tai sukurs dvigubą barjerą nuodams. Pakanka tiktai suvokti: „Aš su žmonėmis taip niekada nesielgiu“ ir tai duos jums pilną teisę atsisakyti nuo tokių pat „paslaugų“ kurias bando suteikti aplinkiniai. Garsiai tai tarti, žinoma, reikėtų itin retais atvejais, tačiau kartais verta pasakyti: „Aš niekada nieko nekritikuoju, dėl to ir manęs nekritikuok“.

Pamokyti žmogų galima ir reikia, bet tik konkrečiose situacijose ir tik pateikiant jam teigiamą programą. Pamokyti reikia taip, kad mes patys neužterštume kito žmogaus galvos nuodais!

Štai kelios taisyklės, kurių reikia laikytis, kad veidrodiškai atspindėtume visus teršėjus, kurie kėsinasi prasiskverbti mums į galvą:

  • Nekritikuokite – patys neklausykite kritikos;
  • Nekaltinkite netgi mintyse – nejauskite kaltės jausmo;
  • Neįžeidinėkite – neįsižeidinėkite;
  • Leiskite kitiems (ir sau) prognozuoti tik pozityviai, o jeigu reikia įspėti, tai operuokite tik konkrečiais faktais, be emocijų. Pavyzdžiui, sakykite: „Šiame rajone per paskutinį mėnesį buvo įvykdyta 30 nusikaltimų“, o ne „Neik į tą rajoną. Tave ten užmuš!“;
  • Negąsdinkite – nebijokite;
  • Nemenkinkite kitų savivertės – neklausykite tų, kurie mėgina sumenkinti jūsų savivertę;
  • Nenurodinėkite kitiems jų trūkumų – nekreipkite dėmesio, jeigu jums nurodo jūsiškius;
  • Neatakuokite destruktyviomis programomis kitų – neleiskite tokių atakų savo atžvilgiu.

Turint galvoje tai, kad dalelytės „ne“ pasąmonė nesuvokia ir į ją nereaguoja, veidrodiško elgesio taisykles galima suformuluoti šitaip:

  • Pritarkite;
  • Supraskite motyvus, kurie kitus žmones paskatino blogai elgtis;
  • Tausokite svetimą psichiką;
  • Prognozuokite tik pozityviai arba sakykite, kad viskas bus gerai;
  • Raminkite;
  • Kelkite kitų žmonių savivertę;
  • Nurodykite kitiems jų gerąsias savybes;

Jeigu mokate, „instaliuokite“ kitiems į pasąmonę teigiamas, pozityvias programas, tuo pat metu laikydamiesi dviejų taisyklių: programos turi būti pozityvios ne jūsų, o to žmogaus požiūriu ir programos neturi būti negatyvios kokio nors trečio asmens atžvilgiu.

Jeigu norite kažkam pasakyti apie jo netinkamą elgesį ir priversti elgtis kitaip (kaip jums patogu), tai nepamirškite, kad vieną ir tą pačią mintį galima išsakyti tiek negatyviu, tiek pozityviu būdu. Reikškite savo mintis pozityviai.

Nuo kažko atpratinti – reiškia išmokti kažko atvirkščio tam, nuo ko atpratinote.

Galima gyventi įvairiai. Galima kentėti mušimą ar mušti kitus ir manyti kad kitaip neįmanoma. Tačiau tada visada esama rizikos būti sunkiai sužalotam. Galima gerbti kitus ir save, tausoti save ir kitus, suprantant, kad kiekvienas žmogus – tai ori asmenybė.

Tai pasakytina ne tik apie fizinę, bet ir apie psichologinę gyvenimo sferą, psichologijos čia netgi daugiau. Mūsų laikais esame pakankamai kultūringi, kad nedaužytume vienas kitam dantų fiziškai, o štai psichologiškai darome tai visur ir su visais, tai sunkiau pastebėti, tačiau kelia ne mažesnį skausmą. Gaila, bet mūsų viduramžiškas siekis nubausti, sunaikinti niekur nedingo, tiesiog dabar nepriimta to demonstruoti, dabar priimta atrodyti geru.

Be to, privesti žmogų iki savižudybės psichologiniu smurtu lengviau, nei fiziškai. Tas pats ir su traumomis. Kojos smūgį į pilvą lengviau išgydyti, nei skrandžio opą, kurią sukėlė dvasinė trauma, kadangi antruoju atveju sunkiau nustatyti ir pašalinti tai, kas mus sužeidė. Šita žeidžianti jėga gali veikti mūsų galvoje dar daug laiko ir kurti naujas naikinimo programas. O tokios programos paprastais medikamentais nesunaikinsi.

Nežeiskite kitų ir apsaugokite savo širdį šarvais nuo aplinkinių žmonių smūgių. Tegu jie susikruvina sau krumplius į tuos šarvus, bet niekas negalės jūsų sužeisti.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI