Mergaičių pareigos senovėje

Tradicinėje visuomenėje mergaites imdavo mokyti darbų anksčiau nei berniukus. Jos jau nuo 6 metų sėsdavo verpti, ganė viščiukus, nuo septynerių – siuvinėjo, iki dešimties metų amžiaus turėjo išmokti plauti grindis ir indus, lyginti, melžti karvę, prižiūrėti mažylius.

Dirbdamos namuose ir laukuose, motinos apmokydavo tų darbų ir dukteris, rodydamos ir aiškindamos, kas ir kaip, kartais leisdamos atlikti pačias paprasčiausia operacijas. Įsisavindama darbo įgūdžius, mergaitė pamažu tapdavo mamos pagalbininke ir palaipsniui prisiimdavo kai kurias pareigas, kurias pajėgdavo atlikti. Mergaitė galėjo išvaryti į ganyklą ir parsiginti iš ten gyvulius, padėti paruošti jiems pašarą, atnešti gaminančiai motinai produktus ar virtuvės rakandus, išplauti indus, prižiūrėti mažesnius broliukus ir sesutes.

Nuo 12 metų mergaitė jau galėjo būti aukle. Jau sulaukusi 5-6 metų ji perimdavo iš mamos mažylių priežiūros įgūdžius, tokius kaip supimas, vystymas, čiulptukų darymas, savalaikis maitinimas ir kūdikio linksminimas dainelėmis.

Audime, kuris tradiciškai buvo laikomas moterišku užsiėmimu, 5-7 metų mergaitė galėjo padėti mamai tvarkytis su siūlais, šaudykle, sulaukusi septynerių – įvaldydavo verpimo įgūdžius. Tėvas padarydavo jai asmeninį verpimo ratelį, kiek mažesnį už mamos. Sulaukusios 14-15 metų mergaitės jau pačios ausdavo – to reikėjo ruošiant būsimą kraitį.

Nuo 9-11 metų dukra padėdavo mamai laukuose, tam jai padarydavo nedidelį pjautuvą. Šiek tiek vėliau, susikaupus fizinėms jėgoms, ji jau galėjo kasti bulves. Viena iš mergaitės-paauglės pareigų buvo ravėjimas ir kaupimas darže.

Apskritai paauglystės amžiuje mergaitės galutinai suvokdavo savo būsimą moters vaidmenį, įvairiuose lygmenyse vyko laipsniškas pasiruošimas pereiti į sekančia amžiaus pakopą. Pagrindine tarpininke perduodant „moteriškas“ žinias ir moteriškus įgūdžius, buvo mama, arba suaugesnė šeimos narė – vyresnė sesuo ir panašiai.

www






POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI