Mes bijom ir norime jausmų, o ne įvykių ar žmonių

Labai mažai kas žino/skaitė/girdėjo, jog vyras myli ne tiek moterį, kiek savo pojūčius, kuriuos patiria būdamas su ja. Žinojote? Tai gryniausia tiesa, ir šis fenomenas būdingas apskritai visoms gyvenimo sritims, o vyras ir moteris – tai tik vienas iš daugelio jo pasireiškimų. Pozityas ar negatyvas, norime ar priešinamės – viskas veikia būtent taip.

Apie tai, beje, budizmas teigia. Atseit, nėra objektyvios realybės, yra tik mūsų asmeniškos jos interpretacijos ir reakcijos. Kažkuo jos panašios, kažkuo – skiriasi. Kiekvienas žmogus – tai ištisa atskira visata su savomis vertybėmis, savais ypatumais ir kitu ūkiu.

Pateiksiu kelis pavyzdžius ir savo darbo su klientais, kad galėtumėte išsiaiškinti savo tikruosius motyvus, ar tai būtų noras, ar neigimas.

“Norėčiau išvažiuoti, tačiau bijau likti viena naujoje vietoje ir nenoriu, kad mama nusimintų” – Iš tikrųjų ši moteris prisibijo baimės ir kaltės jausmų.

“Jis laikinas variantas, ateities su juo neplanuoju, tiesiog noriu kartais su juo pabūti” – Iš tikrųjų ši moteris nori jausti pasitenkinimą, prieinamą jai šiuo konkrečiu momentu būtent su šituo vyriškiu.

“Turiu ką papasakoti žmonėms, tačiau droviuosi. Aš – ne viešas žmogus” – Iš tikrųjų jis bijo nejaukumo ir nuoskaudos, kurią pajaus, kai bus sukritikuotas.

“Ji paklausė mano nuomonės apie savo darbą ir jeigu atvirai, ten viskas ganėtinai blogai. Tačiau aš negalėjau jai to pasakyti, nenorėjau, kad ji nusimintų” – Iš tikrųjų vyriškis baiminasi kaltės jausmo, kurį sukels moters nuoskauda ar nusivylimas.

“Aš negaliu jam pasakyti “ne” – Ir vėl kaltės jausmas.

“Aš negaliu ilsėtis, kol neužbaigsiu darbo”. – Tas pats nelemtas kaltės jausmas.

“Nežiūrėsiu šio filmo apie žvėrelius”. – vengia patirti gailesčio jausmą.

“Baisiai mėgstu žiūrėti krepšinį/žinių laidas” – Baisiai mėgsta patirti jaudulį, baimę, pykti ir pranašumo jausmą.

“Mėgstu žaisti su burbulais telefone” – Mėgsta vaikiško neatsakingumo, laisvės ir buvimo sraute būsenas.

Manau, supratote. Nė vienas iš mūsų nebijo ir nenori žmogaus ar įvykio. Iš tikrųjų kalba visada eina apie konkrečius jausmus. Apie norą ar nenorą juos jausti.

Kodėl svarbu tai suprasti? Todėl, kad neįmanoma priimti konstruktyvių sprendimų, naudingai pasirinkti, kažką realiai pakeisti ir tobulinti, žvelgiant į paviršių.

Kad išsiaiškintume savyje, surastume visus svertus ir mygtukus, visas landas ir nuošalius kampelius, kad atidarytume duris naujovėms ir atsisakytume kenksmingų apribojimų, reikia, vaizdžiai tariant, iš pradžių atidaryti kapotą. Pasižiūrėti kas po juo ir prisiimti atsakomybę už savo jausmus, mintis, žodžius ir veiksmus. Už suvokimą ir reakcijas.

Pamėginti paanalizuoti save būtent iš šios pozicijos.

Kai tik viską suprasite netgi kūniškame pojūčių lygmenyje, grandinės nukris ir mes įgysime laisvę. Kuri, beje, irgi baugina galimomis nuoskaudomis, bejėgiškumu, apgailestavimais, nusivylimais.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *